REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Lietuvos ūkininkai, nuteisti dėl to, kad prieš dešimtmetį vykdė kelių blokadą, švenčia pergalę – Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad jų nuteisimas už dalyvavimą mitinguose prilygo susirinkimų laisvės apribojimui.

2003 m. Lietuvos valdžia parodė jėgą prieš žemės ūkio žaliavos tiekėjus, pirmą kartą organizuotai ir ryžtingai stojusius kovoti už savo išlikimą. Strasbūro teismo nuomone, ūkininkų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir jų nuteisimas nebuvo proporcinga ir būtina priemonė. Žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai įsitikinę, kad baudžiamosiomis bylomis buvo siekiama įbauginti ūkininkus, kad jie daugiau nestreikuotų. Iš dalies tai pavyko – tokio masto žemdirbių protestų daugiau nebuvo.

Bylos nagrinėjimas užtruko

Iš tolo į riaušininkus nepanašūs ūkininkai Bronius Markauskas ir Arūnas Kudrevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Strasbūro teismo sprendimas – tam tikra moralinė reabilitacija. Tačiau dabar daug džiaugsmo jis neteikia.

REKLAMA
REKLAMA

„To ir tikėjomės, nes byla „kvepėjo“ politika. Tik labai keista, kad jos nagrinėjimas Strasbūre gerokai užtruko. Vėliau pateiktos bylos buvo išnagrinėtos, o dėl mūsų buvo pateiktas papildomas užklausimas. Nežinia, kodėl vilkino: dėl mūsų valdžios veiksmų ar dėl didelių darbo krūvių. Jei toks sprendimas būtų priimtas anksčiau, būtų buvę smagiau“, – teigė B.Markauskas.

REKLAMA

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas pripažino, kad teistumo šleifas jį morališkai gniuždė. Dalyvaujant Europos Parlamento, Seimo, rajono tarybos rinkimuose jam teko nurodyti, kad yra teistas.

„Tuos įvykius baigia nukloti dulkės, nors jie man brangiai kainavo – atėmė daug sveikatos, laiko, moralinių kančių. Negalėdami išgyventi kovojome dėl savo teisių, o tapome nusikaltėliais. Teisme buvome pristatyti kaip kokie smogikai. Buvome nuteisti kaip riaušininkai, nors jokių riaušių nebuvo. Nėra ko lyginti mūsų streikų su prancūzų ar kitų senųjų ES narių ūkininkų protestais“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi A.Kudrevičius. Teisminius procesus išgyvenę ūkininkai prisimena, kaip tąkart jie buvo gniuždomi morališkai, jiems buvo grasinama, kad už streiką gali būti įkalinti iki dvejų metų. Daugiau nei metus ūkininkai buvo tampomi po teismus. O paskyrus lygtinę bausmę, metus turėjo laikytis teismo nurodymų ir gyventi įtampoje.

REKLAMA
REKLAMA

Strasbūro teismas pripažino, kad mitingai vyko taikai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkai turėjo leidimus organizuoti protestus, o jų metu gera valia vyko Vyriausybės ir ūkininkų derybos. Teismo nuomone, pareiškėjų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir jų nuteisimas nebuvo proporcinga ir būtina priemonė, todėl buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Lietuva penkiems nuteistiems ūkininkams privalės išmokėti po 2 000 eurų (6,9 tūkst. Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjai reikalavo nuo 58 000 eurų iki 350 000 eurų moralinės žalos atlyginimo.

Blokavo kelius

2003 m. gegužę visa Lietuva ūžė dėl žemdirbių streikų. Tąkart žemų pieno supirkimo kainų nepakėlę ūkininkai pirmą kartą ryžosi organizuotai protestuoti. Gegužės 21–23 d. žemdirbiai traktoriais blokavo kai kurias kelių Vilnius–Klaipėda, Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpas. Keliai buvo blokuoti prie pasienio postų su Latvija ir Lenkija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkai nesitraukė, kol Vyriausybė nepažadėjo skirti pinigų nuostoliams dėl mažos pieno supirkimo kainos kompensuoti. Vyriausybė buvo nustačiusi ribinę pieno supirkimo kainą – 0,35 Lt už kg. Tiek perdirbėjai ir pradėjo mokėti visiems pieno gamintojams.

Tačiau pažadėjus pinigų (56 mln. Lt), buvo imtasi ir kitokių veiksmų. Tuometinis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas ir dar septyni ūkininkai – Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Bronius Markauskas, Jonas Vilionis, Virginijus Mykolaitis, Kęstutis Miliauskas, Artūras Pilota, Irena Guobužienė ir Arūnas Kudrevičius – sėdo į teisiamųjų suolą.

Pirmą kartą savo teises organizuotai ginti stoję žemdirbiai buvo kaltinami riaušių organizavimu ir dalyvavimu jose. Teismo procese J.Ramono byla buvo išskirta, o jam tapus Seimo nariu, nutraukta. Kitų žemdirbių bylos baigtos 2004 m. I.Guobužienė ir J.Vilionis buvo išteisinti, o kitiems paskirtas 60 parų areštas, bausmės vykdymą atidedant metams. Utenos rajono ūkininkui A.Kudrevičiui dar priteistas 1,1 tūkst. Lt turtinės žalos atlyginimas tarptautinių krovinių gabenimo bendrovei „Vilniaus dobilas“.

REKLAMA

Pristigo ryžto

Pilietinį aktyvumą rodęs A.Kudrevičius įsitikinęs, kad prieš dešimtmetį streikuojant tuometiniams žemdirbių savivaldos vadovams pristigo ryžto, todėl ir buvo pralaimėta. „Tuos 56 mln. Lt mums siūlė prieš streiką. Mes kovojome, kad visiems pieno gamintojams – ir dideliems, ir mažiems – mokėtų vienodą kainą. Mūsų pralaimėjimas turėjo įtakos ir kooperacijai. Dabar sunku žemdirbius suvienyti bendram tikslui“, – sakė ūkininkas.

B.Markauskas nemano, kad teismai ūkininkus labai įbaugino ir nuslopino jų ryžtą streikuoti. „Ir vėliau buvo tų akcijų, tik įstojus į ES pasikeitė sąlygos. Dabar kaltiname Briuselį, be to, ir ūkininkų per tą dešimtmetį gerokai sumažėjo, ypač smulkiųjų“, – samprotavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. Jam atrodo, kad jei dabar vyktų tokie žemdirbių streikai, baudžiamosios bylos nebūtų keliamos.

REKLAMA

Geriau derėtis nei streikuoti

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius pritarė nuomonei, kad iškeltos baudžiamosios bylos streikus organizavusiems ūkininkams padarė įtaką žemdirbių veiksmams atstovaujant savo interesams.

„Taip buvo nuraminti aktyvesni žmonės, kurie bandė kovoti dėl savo ekonominių interesų. Tai buvo metas, kai dėl pigios žaliavos neprastai gyveno perdirbėjai. Ir dabar mažai kas pasikeitė“, – sakė ūkininkas.

Jis svarstė, kad dabar teismai galbūt kitaip įvertintų streikavusių ūkininkų veiksmus. „Nuo visuomenės išsivystymo, demokratijos suvokimo lygio priklauso ir įstatymai bei teismai. Tuo metu Lietuvoje demokratija ir žmogaus teisės buvo suprantamos kiek kitaip nei senosiose Europos šalyse, kur demokratijos šaknys yra gilesnės“, – teigė R.Juknevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas nėra streikų ir mitingų šalininkas. Jis įsitikinęs, kad geresnių rezultatų pasiekiama ne protestuojant, o derantis. „Mitingai ir kitokie protestai yra kraštutinė priemonė. Jų metu daugiau ar mažiau demonstruojama jėga. Nesakau, kad tokių kraštutinių priemonių nereikia, bet geriau turėti stiprias visuomenines organizacijas, kurios savo interesus galėtų tvirtai apginti derybose. Juk visuomenę į priekį veda įvairių grupių interesų derinimas“, – samprotavo ūkininkas.

Tačiau jis pastebėjo, kad Lietuvos žemdirbių savivalda nėra tiek subrendusi, kad galėtų apginti savo interesus. Ūkininkų savivalda būtų stipresnė, jei ją išlaikytų ne valdžia, o patys žemdirbiai.

REKLAMA

Ūkininkams atstovaujančios organizacijos vadovas mato ir daugiau mitingų blogybių. „Protestų metu atsiranda ir tokių lyderių, kurie, užsidėję generolo kepurę ir pasinaudoję minios nuotaikomis, siekia savo interesų. Todėl nemanau, kad protestai yra geras būdas visuomenei tobulėti“, – dėstė mintis R.Juknevičius.

Komentaras

Pamoka Lietuvai

Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas

Su žemdirbiais buvo negražiai susidorota. Tai – pamoka Lietuvai. Kalbant apie mitingų, susirinkimų laisvę reikia pasakyti, kad situacija mūsų šalyje yra apverktina. Prisiminkime, kaip po teismus buvo tampomi mitingavę Nepriklausomybės Akto signatarai. Džiugu, kad teismas jų nenuteisė. Pernai buvo pataisytas Susirinkimų įstatymas ir jame nebeliko griežtų reikalavimų, už kurių nesilaikymą būtų galima teisti žmones. Tačiau problemų yra dėl spontaniškų piketų. Štai Panevėžyje po Dembavoje įvykusios tragedijos, kai buvo žiauriai nužudyta mergina, prie policijos komisariato įvyko spontaniškas mitingas. Už tai viena moteris buvo nubausta kelių šimtų litų bauda. Jos skundą dabar nagrinėja apeliacinė instancija. Nusižengimas toks, kad apie piketą nebuvo pranešta savivaldybei. Be abejo, rengiant mitingus ir susirinkimus, reikia laikytis įstatymų ir atlikti tam tikrus formalumus. Tačiau piketuoti žmonės galėtų laisvai, išlaikant atitinkamus atstumus nuo valstybės įstaigų. Susirinkimų įstatyme būtinos pataisos, kad iki penkiolikos žmonių grupė galėtų piketuoti iš anksto nepranešusi.  

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų