Netrukus žemesnės grandies policijos įstaigose nebebus viršininkų. Tokia pareigybė liks tik kiekviename vyriausiajame komisariate. Jo vadovas reguliuos visos apskrities policijos darbą. Taigi didžiausias krūvis teks Vilniaus pareigūnams. Jau dabar svarstoma, kad jiems derėtų suteikti specialų sostinės policininkų statusą.
Europos šalyse nėra bendro modelio, kaip organizuoti policijos darbą sostinėse. Vienur veikia tam tikri padaliniai, prižiūrintys tik sostinę ir jos prieigas, kitur pagrindinio miesto policijos vadovo rūpestis - kur kas didesnio administracinio vieneto teritorija. Lietuvoje nuo spalio 1-osios sostinės Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas vadovaus visos Vilniaus apskrities pareigūnams.
LŽ kalbintas Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas pasakojo, kad renkantis modelį dažniausiai atsižvelgiama į pačios valstybės, jos administracinių vienetų ir sostinės dydį. Pavyzdžiui, Suomijos ir Lenkijos sostines, jų prieigas prižiūri atskiri policijos padaliniai. Taip pareigūnų darbas organizuotas ir nedidelėje Estijoje.
Siūlyti įvairūs variantai
Vilniaus miesto VPK vadovas Sigitas Mecelica LŽ tikino, kad dar svarstant policijos pertvarką siūlyta rinktis panašų modelį. „Buvo pateikta įvairių variantų. Norėjome, kad mūsų pareigūnai aptarnautų tik Vilniaus miestą ir rajoną - tarp jų visada esama ryškių sąsajų. Buvo galima prijungti ir Trakus, nes šis rajonas visai šalia Vilniaus. Taip pat siūlėme išskirti tik sostinę, bet tam nebuvo pritarta“, - pasakojo S.Mecelica. Dabar, jo teigimu, per vėlu apie tai kalbėti, nes įstatymui nevalia nusižengti.
Galimi pokyčiai
Tačiau kai kurie pareigūnai mano, kad dabartinė reforma - ne galutinė. „Galbūt po kurio laiko bus priimtas kitoks sprendimas“, - LŽ sakė pavardės nenorėjęs skelbti Vilniaus miesto policijos pareigūnas.
Generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas yra minėjęs, jog visos ligšiolinės policijos reformos galėjo būti mažai veiksmingos dėl to, kad joms neleista įsibėgėti. Tad šį kartą ketinama laukti bent kelerius metus ir tada bandyti šalinti išryškėsiančius trūkumus.
Vilniaus viešosios policijos vadovas Vytautas Grašys LŽ tikino, kad lietuviai pavydžiai žiūri į pareigūnus tų šalių, kurių sostinių policija turi ypatingą statusą. „Tai reiškia ir kur kas geresnį finansavimą, ir aprūpinimą. Manau, net atlyginimai turėtų būti diferencijuoti“, - teigė jis. V.Grašys įsitikinęs, kad laikui bėgant į Vilniaus pareigūnų siūlymus greičiausiai bus atsižvelgta. „Remdamasis lenkų, estų, latvių, suomių patirtimi, galiu patvirtinti, jog sostinės policijos statuso suteikimas - tikrai geras dalykas“, - pažymėjo viešosios policijos vadovas.
Ypatingas miestas
Argumentų dėl tokio statuso nestokojama. Sostinė - ypatingas miestas. Čia verda politinis gyvenimas, vyksta dauguma šalyje organizuojamų svarbių renginių, o ką jau kalbėti apie turistus, kurių Vilniuje per metus apsilanko apie 3 milijonus.
Ne mažiau svarbus argumentas yra tas, kad Vilniaus apskritis apima itin didelę teritoriją. „Žinoma, dabar technologijų amžius. Vadovui nereikės sėsti į seną „Volgą“ ir važiuoti į apskrities pakraštį duoti nurodymų“, - kalbėjo V.Grašys. Tačiau jis pabrėžė, kad labai svarbu žinoti situaciją kiekviename rajone. Pasak V.Grašio, nors apskrities pareigūnams bus vadovaujama iš Vilniaus, rajonų komisariatai gana savarankiškai organizuos darbą. Tai suprantama - jie žino konkrečią vietovę, čia susiklosčiusią kriminogeninę padėtį, dažnai pažįsta vietos gyventojus.
Reikalaujama daugiau
Statistika byloja, kad Vilniuje įvykdoma apie trečdalį visų Lietuvoje padaromų nusikaltimų. Tad ir policijos pareigūnų darbo krūvis sostinėje gerokai didesnis. „Pagalvokite, kiek darbo turi patrulis Vilniuje, ir kiek, pavyzdžiui, Šalčininkuose. Į tai reikėtų atsižvelgti“, - sakė V.Grašys. Sostinės patrulio kvalifikacija turi būti aukštesnė. Todėl būtų logiška, kad policininkas, kai iš jo daugiau reikalaujama, ir uždirbtų daugiau.
Vilniuje pareigūnų darbo krūvis nuolat didėja. Miestas plečiasi, o gausinti policininkų būrių nėra galimybės. Iš beveik 13 tūkst. Lietuvos policijos sistemoje esančių etatų Vilniaus policijai tenka apie pustrečio tūkstančio. Daugiau bent artimiausiu metu ir nebus. Realiai dirbančių priskaičiuotume dar mažiau. Priežastys paprastos: žmonės suserga, išeina mokamų ar mokslo atostogų ir kita.
Pažymėtina, kad dauguma tiek teigiamų, tiek neigiamų pokyčių, susijusių su policijos veikla, pasireiškia būtent Vilniuje. „Kai Seimas priėmė pataisas dėl sovietinės ir fašistinės simbolikos draudimo, pirmieji pradėjome jomis vadovautis“, - pateikė pavyzdį V.Grašys.
Vis dėlto Vilniaus policijos vadovas S.Mecelica nusiteikęs optimistiškai. „Norėčiau patikinti, kad tikrai susitvarkysime, nors žinau, jog yra tuo abejojančių kolegų. Nieko tragiško neatsitiks. Turint galvoje mūsų išteklius ir darbuotojų kvalifikaciją, įstengsime užtikrinti tvarką“, - tvirtino jis.
Tačiau generalinio komisaro pavaduotojas K.Lančinskas ragina nedaryti skubotų prognozių. Tikroji padėtis paaiškės tik po kurio laiko, tada ir bus galima atlikti auditą bei pateikti vertinimus. Ankstesniame Policijos veiklos įstatyme buvo nuostata, kad sostinėje gali veikti specialų statusą turintis padalinys. Šiokių tokių jo užuomazgų radosi ir tikrovėje, mat pagrindinis apskrities komisariatas buvo atsakingas už sunkių ir itin sunkių nusikaltimų tyrimą, nesvarbu, kokiame rajone jie įvykdyti.
„Policijos nepertvarkysi per mėnesį. Tam reikia laiko. Dabar policijai skirta pusė milijardo litų būtent reformoms. Ši suma numatyta penkeriems metams“, - aiškino K.Lančinskas.
V.Telyčėnas neprieštarauja
Generalinis komisaras V.Telyčėnas teigia, jog veikiausiai tėra laiko klausimas, kada Vilniaus policijai bus suteiktas specialus statusas. Tačiau artimiausiu metu reikės stebėti, kaip pareigūnus paveiks teisiškai jau įtvirtinti pokyčiai. V.Telyčėnas mano, kad visos reformos yra tęstinės.
„Asmeniškai aš remiu sostinėje dirbančius pareigūnus. Sostinė pasižymi ypatinga specifika“, - LŽ sakė generalinis komisaras. V.Telyčėnas pabrėžė, kad šis klausimas buvo svarstomas labai ilgai. Dauguma pareigūnų tokiai idėjai pritarė. Tačiau koją jai pakišo materialiniai dalykai. Per svarstymus pareigūnai taip ir nesugalvojo, kur tokiu atveju įkurdinti komisariatą, kuris būtų atsakingas už visą Vilniaus apskritį. „Neradome jokios bazinės atspirties. Nėra nei patalpų, nei tinkamos vietos. Mąstėme apie Vilniaus rajono komisariatą, tačiau jo patalpos nepritaikytos“, - dėstė policijos vadovas.
Jo pozicijai pritaria ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga. Generalinis komisaras LŽ patikino, kad prie problemos bus grįžta. Ją išsprendus sostinės pareigūnai galėtų dirbti kur kas efektyviau. Tada ir Vilnius būtų patrauklesnis tiek patiems vilniečiams, tiek sostinės svečiams.
