„Lietuva turi savo gynybos planus ir savo pirkinių planus. Daug dalykų, kurie yra suplanuoti, jie yra arba tęstiniai, arba naujai įtraukti į planus. Mano nuomone, mes galime pasakyti, kad daug dalykų arba daug sprendimų esame priėmę šiek tiek anksčiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, Lietuva siekia gynybos srityje bendradarbiauti su Latvija bei Estija, tačiau, pažymėjo ji, tai vyksta ne visais atvejais. Be to, pridūrė premjerė, oro gynybai Lietuva yra ir pati skyrusi nemažai dėmesio.
„Man atrodo, kad Lietuva oro gynybai jau yra skyrusi pakankamai dėmesio iki šiol. Tą darys ir toliau. Kuo daugiau visos šalys padarys, tuo tikrai jausimės saugesni“, – apibendrino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Estija ir Latvija ketina kartu įsigyti vokišką vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“. Abiejų šalių gynybos ministrai Riotenbache Vokietijoje pasirašė preliminarų susitarimą dėl sistemos įsigijimo iš gamintojo „Diehl Defence“. Daugiau detalių – kiek „Iris-T“ sistemų norima įsigyti ir už kokią kainą – nepateikiama. Tačiau tai esą bus didžiausia investicija į oro gynybą Latvijos ir Estijos istorijoje.
Oro gynyba laikoma viena iš Baltijos šalių silpnųjų vietų. Estija ir Latvija ribojasi su Rusija, o Latvija ir su jos artima sąjungininke Baltarusija. Abi Baltijos jūros šalys Rusijos karą Ukrainoje laiko tiesiogine grėsme savo saugumui. Jos smarkiai padidino savo karines išlaidas ir ginkluoja savo pajėgas.
Oro gynybos sistema „Iris-T“, gamintojo duomenimis, leidžia apsiginti nuo lėktuvų, sraigtasparnių, sparnuotųjų raketų ir balistinių trumpojo nuotolio raketų atakų. Sistema gali šaudyti į taikinius iki 20 km aukštyje ir 40 km atstumu.
