„Kamuolys kaip buvo Kinijos Liaudies Respublikos rankose, taip ir yra ten tas kamuolys“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, nieko čia Lietuva padaryti iš savo pusės nelabai ir gali. Nes nelabai gali priversti ar kažkaip pareikalauti, ar kažkokiu kitu būdu pakeisti tą situaciją, kurios pakeitimas priklauso nuo kitos pusės“, – teigė ji.
Politikė akcentavo, jog diplomatinius santykius pažemino Kinijos pusė, tačiau jai pakeitus poziciją, Lietuvoje nekiltų problemų persvarstyti šį klausimą.
„Jeigu Kinijos pusė apsigalvotų tą sprendimą pakeisti, aš nemanau, kad būtų kažkokia didelė problema Lietuvoje tą klausimą tiesiog persvarstyti. Nes niekada nebuvo tokios iniciatyvos iš Lietuvos pusės kažkaip žeminti diplomatinį atstovavimą ir uždaryti ambasadą, ir kažkokius kitus sprendimus priimti“, – sakė I. Šimonytė.
Kaip anksčiau rašė BNS, 2021 metais Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę, pašlijo Vilniaus ir Pekino santykiai.
Lietuvių ir anglų kalba 2021 metais Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.
Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Kinija ragina pakeisti pavadinimą, siekiant normalizuoti santykius.
G. Paluckas yra sakęs, kad būdama vienintele šalimi Europos Sąjungoje (ES), kuri neturi diplomatinių santykių su Kinija, Lietuva „iškrenta iš ES konteksto“.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pirmadienį teigė, kad atstatyti diplomatinius santykius su Kinija būtų siekiamybė, tačiau dėl to Lietuva neišsižadės savo vertybių ir principų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
