Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas A. Anušauskas teigia, kad turi būti užkirstas kelias manipuliuoti informacija per bankų valdomas žiniasklaidos priemones. Oponentai atkerta, kad primityvūs draudimai nelabai padės.
Ims ir atribos
Pasak A. Anušausko, pastarųjų dienų įvykiai (susiję su „Snoro“ banku) parodė, kad siekiant užtikrinti visuomenės interesą laisvai gauti informaciją reikia Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kurios neleistų finansinėms institucijoms apeiti įstatymo normų, draudžiančių būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais.
Tačiau bankai draudimą tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemones apeina įsteigdamos viešąsias įstaigas ar bankų valdomas antrines bendroves. NSGK pirmininkas A. Anušauskas mano, kad tam turi būti užkirstas kelias ir parengė įstatymo pataisą, kuria siekiama užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie šalies bankų finansinę padėtį ir problemas bei užkertamas kelias manipuliuoti informacija per valdomas žiniasklaidos priemones.
„Siūloma nustatyti, kad ne tik bankai, bet ir jų įsteigtos ar tiesiogiai valdomos įmonės negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais. Nors šiai pataisai 2009 metais Seime nebuvo pritarta, laikas parodė šios įstatymo normos būtinybę. Įstatymo pataisą įregistravo parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ nariai Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė ir Naglis Puteikis“, – rašoma pranešime spaudai.
Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas teigia abejojantis primityviais sprendimais. „Abejoju, kad uždraudimas bankų antrinėms bendrovėms valdyti žiniasklaidos priemones iš esmės pakeistų situaciją, nes suinteresuoti bankai vis tiek ras būdų kaip įsitraukti į žiniasklaidos priemonių valdymą arba ras svertų įtakoti turinį“, – portalui „Balsas.lt“ sakė M. Ulozas.
Geriausias vaistas, anot M. Ulozo, viešumas. „Todėl siūlyčiau skelbti visų žiniasklaidos priemonių savininkus. Jau kelis kartus tokia iniciatyva buvo kelta, bet vis būdavo numarinama. Be to, galima siūlyti priemones, kaip apriboti bankinių bei kitų verslo struktūrų kišimąsi į politiką per reklaminių biudžetų deklaravimą“, – aiškino jis.
Problema ne vien bankuose
Pasak Viešųjų ryšio specialisto, bendrovės „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko, lieka nelabai aišku, kurią problemą taip norima spręsti. „Jei bankų, tai yra juos prižiūrinti institucija, o ir žiniasklaida turi savo prievaizdus. Bandymas išskirti vieną veiklos grupę yra vėjo vaikymasis laukuose - juk nuosavybės formas nesunkiai galima apeiti, be to, finansų rinkoje veikia ir draudimo bendrovės, mokėjimo įstaigos ar kredito unijos. Kita vertus, jei bankai yra išskiriami kaip turintys daug klientų, jų ne ką mažiau turi ir telekomunikacijų bendrovės, komunalinės įmonės ar prekybos centrai. Joms irgi gali kilti pagundų pudruoti savo reputaciją per kišeninę žiniasklaidą, tačiau joms turėti žiniasklaidos priemones drausti nesiūloma“, - pabrėžia jis.
Galvoti, kad, ribojant žiniasklaidos pasirinkimą, žmonės bus geriau informuoti yra, pasak M. Lapinsko, naivu. „Tas, kuris supranta, ką rašo „Lietuvos rytas", bet kurioje kitoje priemonėje gali sužinoti, kad šis laikraštis priklauso bankui. Pavojingesnis atvejis yra tada, kai žiniasklaidos priemonė formaliai yra nepriklausoma, tačiau ją pinigais ar administraciniu resursu daro įtaką iš pirmo žvilgsnio niekaip nesusiję asmenys ar verslo grupės.
Skaitytojas gali pasirinkti, kuriuo laikraščiu pasitikėti. Ir vargu ar kas labiau nori parodyti vienas kito „zbitkas“, kaip vienam bankui artima „Dienos" grupė ir kito –„Lietuvos rytas“.
„Snoro“ atvejis mažins tiek pasitikėjimą bankais, tiek žiniasklaidos priemonėmis. Iš šios duobės kiekvienas turės kapanotis atskirai. O Seimo nariai daugiau pasitarnautų tiek tiems, tiek tiems, jei galvotų kaip sukurti sistemą, kurioje tiek bankai, tiek laikraščiai prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus“, - mano M. Lapinskas.
Opozicija apie nacionalinį transliuotoją
Seimo opozicijos lyderis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vadovas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ sakė pritariąs idėjai, bet abejojantis dėl siūlomų sprendimų efektyvumo. „Jei ką, tai manau, kad bankai neturėtų dalyvauti žiniasklaidos valdyme jokiais kelias, kad ir aplinkiniais, todėl sunku su tuo ginčytis“, - sakė jis.
Pasak V. Mazuronio, problema ne tik ir ne tiek banke, kiek bendroje žiniasklaidos situacijoje. „Labai svarbu, kad visuomeninis transliuotojas palaikytų tam tikrą lygį. Neturiu galutinio atsakymo, bet jo tinkamą finansavimą privaloma užtikrinti. Galbūt abonentiniu mokesčiu, galbūt procentu, kuris būtų siejamas su valstybės ekonominiu vystymusi ir biudžetu. Suprantu, kad abonentinį mokestį šiandien visuomenė priims priešiškai, tačiau būtina suprasti, kad visuomeninis transliuotojas neturi būti priklausomas nuo reklamos. Ta priklausomybė yra įtakos forma“, - sakė V. Mazuronis.
****
Diskusijos kilo dėl to, kad prieš pat valstybei perimant „Snoro“ banko kontrolę, dienraštis „Lietuvos rytas“, kurį per antrinę įmonę iš dalies kontroliuoja tas pats bankas, pranešė, jog valdžia esą ruošiasi užgrobti „vieną iš lietuviško kapitalo bankų“, nedetalizuodama kurį.
