Energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimui pristatė nutarimo projektą, kuriuo siekiama patvirtinti Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją.
Šios strategijos tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 metų ir 2030 metų ir nubrėžti energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.
Svarbiausias strategijoje numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas iki 2020 m. užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kuri užtikrintų galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius (įskaitant vietinę gamybą), labiausiai atitinkančius Lietuvos vartotojų interesus ir valstybės energetinio saugumo poreikius. Pasak energetikos ministro, energetinė nepriklausomybė yra būtina, nes šiuo metu Lietuva ir vartotojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvus energijos tiekimo.
„Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kas buvo įsipareigojimas Europos Sąjungai, 80 proc. pirminės energijos ir daugiau kaip 60 proc. elektros energijos yra importuojama iš vieno šaltinio. Lietuva energijos tiekimo požiūriu turi didžiausią energijos deficitą visoje Europos Sąjungoje“, – pristatydamas nutarimo projektą kalbėjo A. Sekmokas.
„Lietuva, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susiduria su esminiais iššūkiais trijose srityse: energijos tiekimo saugumo, energetikos sektoriaus konkurencingumo bei darnios energetikos sektoriaus plėtros. Tokią Lietuvos padėtį nulėmė tiek istorinės ir politinės aplinkybės, tiek turimi riboti vidiniai energijos ištekliai“, – tvirtinama nutarimo projekte.
Strategijoje numatomi uždaviniai ir esminiai sprendimai elektros, šilumos, dujų, naftos, atsinaujinančių energijos išteklių, energetinio efektyvumo didinimo bei aplinkos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo srityse. Elektros energetikos sektoriuje didžiausią dėmesį ketinama skirti įgyvendinti tuos strateginius projektus ir sprendimus, kurie turės esminį poveikį Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti.
Šilumos sektoriaus pagrindinis uždavinys yra padidinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, tuo pat metu keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Pagal strategiją, valstybė rems iniciatyvas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, skatinančias atliekų panaudojimą energijai gaminti ir didinančias biomasės naudojimą šilumos gamybai.
Gamtinių dujų sektoriuje ilguoju laikotarpiu numatoma siekti sumažinti gamtinių dujų suvartojimą keičiant jas atsinaujinančiais energijos ištekliais, trumpuoju laikotarpiu – užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas. Įgyvendinant šį tikslą planuojama pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, įrengti gamtinių dujų saugyklą bei pastatyti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, kuri sujungtų Lietuvos dujų sistemą su ES dujų tinklais ir rinkomis.
Naftos sektoriuje bus siekiama laipsniškai keisti naftos produktus atsinaujinančiais energijos ištekliais ir didinti konkurenciją Lietuvos rinkoje. Numatoma didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektrai ir šilumai gaminti bei jų dalį transporto sektoriuje.
Strategijoje numatytos iniciatyvos turėtų teigiamą poveikį aplinkai – jų įgyvendinimas sudarytų sąlygas Lietuvai iki 2020 metų į atmosferą papildomai neišmesti 11 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pagal strategiją, iniciatyvų, reikalingų energetinei nepriklausomybei pasiekti, įgyvendinimas valstybės sektoriui kainuotų 11–17 milijardų litų (įskaitant valstybės įmonių lėšas, Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą). Papildomi 18–24 milijardai litų būtų skiriami privačių investuotojų. Tačiau šios investicijos kasmet leistų sutaupyti po 3–4 milijardus litų, išleidžiamų energijos išteklių importui, pažymima nutarimo projekte.
Patvirtinus Nacionalinę energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją Seime, bus rengiamas ir tvirtinamas Strategijos įgyvendinimo planas, kuriame bus konkretizuojamos Strategijos įgyvendinimo nuostatos ir konkretūs projektai, numatomi investiciniai poreikiai.
Už nutarimo projektą po pateikimo balsavo 61 Seimo narys, prieš – 6, susilaikė 31. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Nutarimo projektą taip pat pavesta svarstyti Atominės energetikos komisijai. Preliminari svarstymo Seimo plenariniame posėdyje data – birželio 23 d.
