Valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio prašymu parlamentas pritarė, jog tokios Akcizų įstatymo pataisos būtų išbrauktos iš darbotvarkės.
Atidėti svarstymą parlamentaras prašė motyvuodamas tuo, jog BFK dar neapsvarstė „aušriečių“ siūlymo netaikyti CO2 dedamosios iki 2028-ųjų, o akcizo nedidinti ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams, suskystintoms naftos dujoms bei buitiniam krosnių kurui.
Joms praėjusią savaitę nepritarė BFK buvo vienintelis jas svarstęs Seimo komitetas.
BFK pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, jog Seimas gali atmesti visą projektą arba, jei BFK išvadai nepritartų, jis būtų perduotas svarstyti kitam komitetui.
Anot jo, jei Seimas pataisas atmestų, dyzelino akcizas nuo sausio didėtų 10 centų, tačiau valstybė neprarastų apie 61 mln. eurų pajamų. Pritarus Vyriausybės siūlymui akcizas didėtų mažiau – 4 centais.
Vyriausybė nuo kitų metų siūlo padidinti pastoviąją dyzelino akcizo dalį, bet nedidinti kintamosios dalies – CO2 dedamosios. Pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.
Savo ruožtu dalis verslo prašo dyzelino akcizą mažinti nuo 51,9 iki 44 centų už litrą, kad vežėjai vėl piltųsi kurą Lietuvoje.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad šiemet pajamų iš dyzelino akcizo surenkama mažiau nei planuota, o šio kuro vartojimas yra apie 10 proc. mažesnis nei pernai, kai planuotas – tik 6 procentais.
Vis tik, anot jo, grąžinti ankstesnius akcizus biudžetui būtų labai brangu ir negarantuotų grįžtančių pajamų.
