„Didžiausias iššūkis išlieka finansinis – gyventojai, susipažinę Aplinkos projektų valdymo agentūros dažnai keičiamais finansavimo modeliais, neretai persigalvoja ir atsisako dalyvauti pastatų modernizavimo programoje. Stabili ir didesnė valstybės parama paskatintų aktyvesnį renovacijos procesą“, – Eltai teigė Klaipėdos savivaldybė.
„Kaip ir visoje šalyje, pagrindiniai renovacijos iššūkiai susiję su finansavimo šaltiniais ir procedūrų trukme. Savivaldybė aktyviai stebi valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo programas bei teikia paraiškas, kad užtikrintų tolesnį miesto įstaigų atnaujinimą“, – Eltai nurodė Panevėžio miesto savivaldybė.
Šiaulių miesto savivaldybė įvardijo, jog didžiausi trikdžiai, apsunkinantys renovacijos procesą, yra per maža parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, vėluojantis projektų finansavimas bei dažnas finansavimo modelio keitimas.
Taip pat savivaldybė teigė, jog kliūtimis tampa ir patys gyventojai, aktyviai pasisakantys prieš renovaciją arba nenorintys įsileisti į jiems priklausančias erdves.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog gyventojų sprendimui labiausiai neigiamą įtaką daro lėšų, reikalingų padengti renovacijos išlaidoms, trūkumas.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės atstovo žiniasklaidai Gabrieliaus Grubinsko teigimu, sostinė su tiesioginiais iššūkiais nesusiduria, kadangi renovacija, anot jo, yra gyventojų apsisprendimo ir valstybės reguliavimo bei skiriamos paramos klausimas.
Finansavimas negali išlikti vienodas
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės teigimu, lėšų skyrimo sąlygos negali išlikti nepakitusios visais atvejais dėl ribotos daugiabučių atnaujinimo programai skiriamos valstybės biudžeto dalies. Anot jos, dėl to tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
„Kadangi valstybės biudžeto galimybės pilnai finansuoti daugiabučių modernizavimo programą yra ribotos, renovacijos finansavimas negali būti visiškai vienodas ar tęstinis visais atvejais“, – Eltai komentavo ji.
„Siekiant sudaryti sąlygas, kad kvietimai renovuotis būtų pastovūs, yra ieškomi alternatyvūs finansavimo šaltiniai, tokie kaip ES lėšos, Modernizavimo fondo lėšos ar kitos. Kiekvienas lėšų šaltinis turi ir savo lėšų panaudojimo tvarką ir taisykles, prie kurių tiek Aplinkos projektų valdymo agentūra, tiek projektų vykdytojai, tiek gyventojai turi prisitaikyti“, – tęsė G. Burbienė.
Biurokratija – kita viena didžiausių problemų
Aplinkos ministerijos kancleris P. Poderskis sako, kad vienas iš renovacijos procesą labiausiai stabdančių veiksnių tebėra biurokratija.
„Sakyčiau, kad biurokratija yra tikrai viena didžiausių problemų bent jau tai tikrai“, – teigė jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė taip pat atkreipia dėmesį, jog daugiabučių namų atnaujinimo projektų tvarkos yra sudėtingos. Anot jos, tai rodo ir pačios agentūros dėl užtrunkančių procesų pratęstas daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas.
„Dabar savivaldybės pirmą kartą teikia paraiškas dėl renovacijos pagal atnaujintą tvarką. Kvietimai daugiabučių atnaujinimui siekiant B ar aukštesnės energetinio naudingumo klasės buvo paskelbti 2024 m. lapkričio mėn. ir dabar pratęsė iki 2026 m. (balandžio – ELTA), tai reiškia, kad tvarkos yra pakankamai turbūt sudėtingai sudėliotos“, – Eltai sakė ji.
APVA duomenimis, nuo 2024 m. lapkričio daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimui jau yra gautos 265 paraiškos už 257,19 mln. eurų. Anot agentūros, šiuo metu įvertintos 90 paraiškų, pasirašytos 74 sutartys.
Nuo kitų metų galima tikėtis pokyčių
P. Poderskis teigia, jog Aplinkos ministerija kartu su APVA bendradarbiauja, siekiant užtikrinti sklandesnę daugiabučių namų modernizavimo tvarką. Pasak jo, pokyčių galima tikėtis jau nuo kitų metų.
„Dėl biurokratinių procesų pradėti darbai, su APVA mes rengiamės tuos procesus trumpinti ir iš tikrųjų (...) renovacijos procese dalyvauja ir verslas, ir valdžia, ir gyventojai, (…) ant to dar užsideda viešojo sektoriaus biurokratizmas, tai iš tikrųjų gana komplikuota. Tačiau mes esame pasirengę planus ir manau, kad jau nuo kitų metų būtų galima tikėtis konkrečių pokyčių sistemoje“, – sakė jis.
APVA duomenimis, šalyje renovuotų daugiabučių yra 4329, šiuo metu renovuojami 1050. Iš viso yra dar apie 34 tūkst. nerenovuotų namų, statytų iki 1993 m.
