Nors iki žiemos švenčių dar toli, prekybininkai jau kviečia pasinerti į kalėdinį šurmulį. Tačiau daliai žmonių šventinis laikotarpis, prasidėjęs spalį, atrodo nebelaukimas, o priverstinis pirkimas ir pernelyg ankstyvos emocijos, atimančios šventės magiją.
Prekybininkai nesupranta pasipiktinimo
„Senukų“ parduotuvėse kalėdinis laikotarpis startavo dar spalio viduryje. Jų teigimu, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, pirkėjai šventėms ruošiasi vis anksčiau.
„Pastebime, kad pirkėjai šventėms pradeda ruoštis vis anksčiau – dalis jų siekia įsigyti populiariausias prekes dar prieš lapkričio pirkimų piką“, – sako „Kesko Senukai Lithuania“ atstovai.
Pasak jų, būtent todėl pirmieji šventiniai akcentai parduotuvėse pasirodė kiek anksčiau – kad visi galėtų pasiruošti „be skubos“.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė tikina, jog Kalėdų sezono startas jų lentynose – nei per ankstyvas, nei per vėlyvas.
„Vos pasibaigus Vėlinėms, į parduotuves pradeda keliauti ir šventėms skirtas maistas – kūčiukai, gurmaniški delikatesai, įvairūs sausainiai bei šventiniai saldumynai. Pirkėjai būna išsiilgę šventes primenančio skonio, todėl ragauti pradeda anksčiau, kad žinotų, kuriuos skanėstus dės ir ant švenčių stalo, kuo vaišins draugus per susibūrimus“, – komentuoja G. Kitovė.
Tuo metu „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė pabrėžia, kad šventinės prekybos startas kasmet išlieka panašus.
„Kalėdinę prekybą kasmet pradedame po Vėlinių. Pirkėjai yra pasiskirstę į dvi stovyklas – tie, kurie ruošiasi Kalėdoms iškart praūžus Helovynui, ir tie, kurie pasiruošimą atidėlioja iki paskutinės minutės. Mūsų nuomone, Kalėdos „atkeliauja“ pačiu laiku, mat daugelis kalėdinį laikotarpį supranta kaip dviejų mėnesių periodą“, – aiškina S. Valiaugaitė.
Anot jos, toks ankstesnis pasiruošimas dažnai pasiteisina:
„Taip pirkėjai išvengia šventinio chaoso bei nerimo, lengviau planuoja finansus, sutaupo ne tik pinigų, bet ir daugiau laiko, kuris ypač svarbus norint pasimėgauti kalėdiniu laikotarpiu leidžiant laiką su artimaisiais ir draugais.“
Pasipiktinasi „ankstyvosiomis Kalėdomis“
Tačiau ne visi tokį skubėjimą pasitinka džiaugsmingai. Vilnietė Monika (vardas pakeistas) neslepia pasipiktinimo.
„Anksčiau taip nebūdavo. Kai du mėnesius lauki tos šventės, tas laukimas išblėsta ir šventė nebesijaučia. Bet kai, pavyzdžiui, prieš savaitę papuoši eglutę – kaip anksčiau, pagal tradicijas, būdavo – tuomet tas jausmas kitoks. Jeigu prieš du mėnesius visur matai šventes, smegenys tiesiog pripranta – na, šventė, ir kas? Nebelieka to tikro džiaugsmo, laukimo, Kalėdų stebuklo“, – sako ji.
Pasak Monikos, „ruduo dar nesibaigė, o mes jau lekiame į žiemą“ – toks tempas, anot jos, atima laukimo magiją.
„Pasimėgaukime rudeniu, pabaikime darbus, pasiruoškime žiemai natūraliai. Kai šventės prasideda per anksti, gyvename euforijoje taip ilgai, kad kai ateina tikrosios Kalėdos – jau nebesupranti, ar tai šventė, ar eilinė diena“, – priduria pašnekovė.
Vilnietė Gabija (vardas pakeistas) jai pritaria – sako, kad ankstyvas kalėdinis laikotarpis kelia ne šventinį džiaugsmą, o nuovargį.
„Šiek tiek erzina, nes atrodo, visa šventė tampa labai kapitalistinė – pirk, pirk daugiau, pirk greičiau. Aš asmeniškai Kalėdoms dar nesiruošiu, nes ką tik atšvenčiau Helovyną. Kai bus sniego – tada jau bus Kalėdų metas“, – sako ji.
Vis dėlto yra ir tokių, kurie džiaugiasi šventiniu spindesiu, vos tik jis pasirodo.
„Oj, tai mano mėgstamiausios šventės. Labai labai mėgstu! Iš vaikystės prisimenu, kaip didžiausia laimė būdavo gauti mandariną. Dabar, kai gali pasidžiaugti pasipuošusiu miestu, ta atmosfera, artimaisiais – tai man suteikia daug džiaugsmo. Ne tiek dovanos, kiek pati nuotaika, tas laukimas“, – šypsosi pašnekovė Rūta (vardas pakeistas).
Tuo metu vilnietė Miglė (vardas pakeistas) prisipažįsta, kad nei Kalėdinio laikotarpio, nei pačių švenčių nemėgsta – o ankstyvas šventinis triukšmas ją tik dar labiau erzina.
„Man atrodo, kad tas visas dekoravimas ir dovanų paieškos yra labai perdėtos – tikra tuštybių mugė. Stengiuosi net nesilankyti parduotuvėse, kai artėja Kalėdos“, – tvirtina ji.
Ankstyvos Kalėdos – dar vienas streso šaltinis
Psichologas Edvardas Šidlauskas savo sekėjams uždavė klausimą, kaip žmonės reaguoja į ankstyvas Kalėdas prekybos centruose. Jis pastebi, kad dauguma į šventinį šurmulį dar spalio mėnesį reaguoja neigiamai.
„Iš kelių šimtų apklausoje dalyvavusių žmonių daugiau nei 70 proc. reagavo neigiamai. Jie jaučia spaudimą – žmonės bėga nuolatiniame įsipareigojimo rate, ir dabar dar prisideda viena pareiga, dar vienas stresas. Nėra džiaugsmo – jis apkartina gyvenimą ir nesuteikia to gero laukto efekto“, – sako jis.
Pasak psichologo, dekoracijos ir girliandos vieniems kelia jaukumą, o kitiems – nuovargį:
„Daiktai savaime šventės nesuteikia, jas suteikia žmonės. Šiandien vis dažniau garbiname pakuotę pamiršę turinį – o tai veda prie nusivylimo, tuštumos ir subliuškimo.“
Anot pašnekovo, šventinio laikotarpio ankstinimas atspindi ir vartotojiškos kultūros spaudimą.
„Matyčiau, kad čia netgi kaip tik yra negatyvių emocijų šaltinis. Bet koks verslas siekia pelno – tai ne siekis švęsti kaip šventę, o noras pasipinigauti. Vartotojiškumo psichologija bando įteigti, kad gali nusipirkti naują tapatybę, šventę, laimę, vertę ar įvaizdį – bet tai blefas.
Už tų blizgučių dažnai nieko nėra. Šventės esmė yra žmonių ryšyje – dalijimasis, pagalba, nuoširdumas. Tai, kas tikra, nėra parduodama“, – pabrėžia E. Šidlauskas.
Atkeliauja anksčiau dėl konkurencijos
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ankstyvas šventinio sezono startas – ne atsitiktinumas, o konkurencinės kovos padarinys.
„Jeigu vienas pradeda anksčiau, kitas irgi turi – kitaip praras pirkėją. Taip diena po dienos viskas slenka vis ankstesne data. Jei būtų nustatyta bendra riba, tarkime, nuo eglutės įžiebimo dienos, prekyba prasidėtų vienu metu. Bet dabar kiekvienas nori būti bent diena anksčiau už konkurentą“, – aiškina ekonomistas.
Pasak jo, toks „lenktyniavimas“ tiesiogiai veikia vartotojų elgseną.
„Ankstesnis šventinis laikotarpis sukuria daugiau galimybių pirkti – žmonės įsigyja ne tik dovanas, bet ir viską, kas aplinkui – papildomų smulkmenų, maisto, net paslaugų. Sukūrus šventinę atmosferą, vartotojai paprasčiausiai plačiau atveria pinigines“, – teigia jis.
Anot Ž. Maurico, prekybos centrams ankstinimas naudingas ir dėl praktinių priežasčių – padeda tolygiau paskirstyti tiekimo krūvį, išvengti logistikos chaoso gruodį. Vis dėlto ši strategija turi ir savo kainą.
„Užsitęsęs akcijų laikotarpis didina riziką įsivelti į nuolaidų karus, o žmonės pripranta viską pirkti tik su nuolaidomis. Galiausiai pelnas iš atskirų prekių kategorijų net gali mažėti“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, prie to prisideda ir infliacija bei pakitę pirkimo įpročiai.
„Infliaciją matuoti sunku, nes vertinamos kainos prieš nuolaidas. O jei žmonės be nuolaidų nebeperka, statistikoje turime aukštesnį kainų lygį nei realybėje. Kita vertus, tie, kurie planuoja iš anksto ir perka internetu, dažnai sutaupo. Problema ta, kad spontaniški pirkimai viską greitai panaikina“, – pažymi Ž. Mauricas.
