REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Dėl karo Ukrainoje visoje Europoje smarkiai išaugus atsinaujinančių energijos išteklių poreikiui kelerius metus gali vėluoti brangiausio Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – kabelio Baltijos jūroje „Harmony Link“ – įgyvendinimas, sako „Litgrid“ vadovas. Pasak  Roko Masiulio, jis gali būti nutiestas 2027–2028 metais. 

 Dėl karo Ukrainoje visoje Europoje smarkiai išaugus atsinaujinančių energijos išteklių poreikiui kelerius metus gali vėluoti brangiausio Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – kabelio Baltijos jūroje „Harmony Link“ – įgyvendinimas, sako „Litgrid“ vadovas. Pasak  Roko Masiulio, jis gali būti nutiestas 2027–2028 metais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kabelių reikia absoliučiai visoje Europoje, jų reikia ir mums. Todėl jau rangovai indikuoja, kad šių projektų jie nesugebėtų padaryti 2025-aisiais metais. Jie kalba apie 2027–2028 metus. Bet dėkinga situacija ta, kad „Harmony Link“ nėra būtinas sinchronizacijai – tai yra prekybinis kabelis“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis. 

REKLAMA

„Pagal tai, ką indikuoja konkurso dalyviai, matome, kad jie pajėgumų 2025 metams neturi“, – teigė jis. 

Pasak R Masiulio, tokią situaciją lemia šiuo metu pasaulyje išaugusi elektros kabelių statyba. 

„Kabelių statyba pasaulyje irgi dabar pasiekusi apogėjų. Su kabelių gamintojais, statytojais, kai mes kalbamės, jie turi projektų daugybei metų į priekį, nes Rusijos karas su Ukraina išjudino ne tik mus, bet ir visą pasaulį, ir atsinaujinančių (energijos išteklių – BNS) plėtra visame pasaulyje labai pagreitėjo“, – teigė R. Masiulis.

REKLAMA
REKLAMA

„O ką daro žmonės, kad spartintų atsinaujinančią energetiką? Stato vėjo jėgaines jūroje. Kad jos būtų pajungtos į krantą,  reikia kabelių“, – pridūrė jis. 

Anot „Litgrid“ vadovo, vėlesnis „Harmony Link“ projekto įgyvendinimas neturės įtakos sinchronizavimo procesui.

BNS žiniomis, tiesti jūrinį kabelį pretenduoja dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu keitiklių stotis Lietuvoje ir Lenkijoje pretenduoja statyti vienos didžiausių Lenkijos statybų grupių „Budimex“ ir Japonijos „Hitachi Energy“ įmonių Lenkijoje bei Švedijoje konsorciumas. Tai BNS anksčiau patvirtino Lenkijos PSE ir „Budimex“. 

„Litgrid“ neatskleidžia konkurso dalyvių pavadinimų ir jų skaičiaus. Tikimasi, kad jo nugalėtojas paaiškės iki šių metų pabaigos. 

700 megavatų (MW) galios 680 mln. eurų vertės 330 kilometrų ilgio „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas. Tai bus antroji Lietuvą ir Lenkiją jungianti elektros jungtis – 2016 metais įrengta sausumos linija „LitPol Link“. 

Didžioji dalis 290 kilometrų ilgio kabelio bus tiesiama Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose Baltijos jūroje, trasa taip pat kerta Švedijos ekonominę zoną.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų