- Po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė griežtą ir konkretų nutarimą, kuris skamba taip: “K.D.Prunskienė naudojosi pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti ir pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatas”, mes tikėjomės, kad greitai gali sekti ir labai rimtas pačios ministrės apsisprendimas paskelbti apie atsistatydinti. Nes tai yra labai reikšmingas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas ir veiksmai po tokių sprendimų taip pat turi būti atitinkami. Kai tokio žingsnio nebuvo, o priešingai - išgirdome, kad ministrė visaip bando niekinti ir neigti šį komisijos nutarimą, žinoma, sekė mūsų logiškas žingsnis – šiandienos interpeliacija. Mes pateikėme ministrei keletą klausimų, kur teiravomės apie jos mokesčių mokėtojų lėšomis apmokamus politinės reklamos apimtis, taip pat prašėme atsakyti, kaip pati ministrė vertina savo poelgį.
Deja, atsiųstame raštu atsakyme mes faktiškai nerandame atsakymų, t.y. bandoma atsakyti tik į pirmąjį klausimą ir visiškai neatsakoma į likusius. Tai irgi atitinkamai charakterizuoja ministrę.
Būtų galima tikėtis tokioje situacijoje iš atsakingo demokratinės partijos lyderio, užimančio ministro pareigas, kai gaunamas toks paklausimas?
Aš manau, būtų galima tikėtis bent dalinio savo kaltės pripažinimo, atsakomybės prisiėmimo už tai, ką konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pagarbaus požiūrio į šią svarbią instituciją ir pasakymo, kad ateityje bus susitvarkyta su tais dalykais, kurie buvo komisijos kritiškai įvertinti.
Tačiau, ar tai, ką mes matėme raštu atsiųstame atsakyme, ar tai mes išgirdome, kai ministrė kalbėjo?
Mes girdėjome išvedžiojimus apie tai, kad neva ministrei priekaištaujama, jog ji informuoja žmones. Kas gi priekaištauja, kad žemdirbiai informuojami apie gaunamas paramos lėšas, apie tai kaip jomis pasinaudoti? Kur gi yra tokie priekaištai interpeliacijos iniciatorių klausimuose ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadoje? Dėl to niekas neprieštarauja.
Čia kalbama apie kitus dalykus, apie tai, kad prisidengdama minėtu informavimu ministrė, tuo pasinaudodama, vykdo savo politinę reklaminę kampaniją už ministerijos lėšas. Negi ministrei reikia aiškinti, kad štai tokios publikacijos, jos pačios parašytos su jos gražia nuotrauka ir yra politinė reklama?
Aš siūlyčiau ministrei pažiūrėti į savo reklaminius leidinius, kuriuos ji leidžia per rinkimines kampanijos, kuo gi ten skiriasi tie tekstai nuo mano rodytų Tačiau esmė, kad mano rodomi tekstai yra apmokėti už ministerijos lėšas, už tas lėšas, kurios skiriamos kaimo rėmimo programai. Kokia čia kaimo parama tam kaimiečiui skaityti tokius ministrės pagyrūniškus straipsnius? Man nelabai aišku, kokia tai paramos rūšis.
Aš tikrai netvirtinu, kad ministrė yra tokia nekompetentinga, kad nesupranta, jog tai yra politinė reklama. Nes priešingu atveju tektų sakyti Ministrui pirmininkui, kad turbūt sudėtinga dirbti su tiek tesusigaudančia ministre.
Aš manau, ministrės atsakymas yra nenuoširdus. Jeigu sakyčiau dar griežčiau, galbūt ir nesąžiningas. Ir toks atsakymas netiesiogiai reiškia, kad ministrė yra pasiryžusi tęsti tą veiklą. Tai jau mes matėme visiškai konkrečiai vasarą po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuris šiandien galioja, kai už ministerijos lėšas buvo paskelbta keletas panašaus kaip anksčiau pobūdžio ministrės politinių reklamų. Galime tik pafantazuoti, kiek gali išaugti tokių reklamų apimtys, artėjant Prezidento rinkimams, kuriuose ministrė ne kartą yra skelbusi dalyvausianti, kai apmokėjimams bus galima panaudoti naujojo finansinio laikotarpio ES fondų informavimui skirtas lėšas- virš 20 mln.lt, kuriuos administruos ministrei pavaldi Nacionalinio mokėjimo agentūra.
Nesvarbu, kad ministrė kreipėsi į teismą. Tas kreipimasis nesustabdo to nutarimo. Žodžiu, mes minėtą ministrės elgesį dėl VTEK sprendimo vertiname išties kritiškai dar ir todėl, kad įsivaizduojame, kad toks ministrės elgesys atveria kelius ir kitiems pareigūnams niekinti Vyriausiojo tarnybinės etikos komisijos sprendimus. Dabar, po šio ministrės elgesio bet kuris pareigūnas, kritiškai įvertintas Vyriausiojo tarnybinės etikos komisijos, galės sakyti, aš kaip ir ministrė K.Prunskienė nepripažįstu jūsų sprendimo, jis yra man niekinis, aš su viskuo nesutinku. Štai mes tokį elgesio modelį, jeigu elgtumės taip, kaip ministrė, siūlome ir kitiems pareigūnams. Todėl siūlau ministrės atsakymą įvertinti nepatenkinamai ir pareikšti jai nepasitikėjimą.
Seimo TS frakcijos narė R. Juknevičienė:
- Seimo frakcijos, balsuodamos dėl interpeliacijos K.Prunskienei, atsakys į svarbų klausimą, ar jos pritaria Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išsakytai nuostatai, jog imti pinigus iš valstybės kišenės, kad gautum asmeninės naudos, yra blogai. Interpeliaciją pasirašę Seimo nariai mano, kad tai yra blogai, kad apie tai turime kalbėti, kad tokias tendencijas turime išgyvendinti. Todėl ir inicijavome šią diskusiją, turbūt bene pirmąją Seime, kalbėti apie tokius labai nerimą keliančius dalykus ir tendencijas.
Mes manome, kad valdžios santykiai su žiniasklaida įgauna kai kurias labai neigiamas tendencijas. Apie tai daugelis Seimo narių kalbasi tarpusavyje, kalbasi frakcijose, tačiau retai kurie išdrįsta kalbėti viešai. Apie tai daug kalba žurnalistai tarpusavyje, apie tai daug kalba žurnalistai su politikais tarpusavyje, tačiau mažai diskutuojama viešai ir mažai keliama idėjų, pasiūlymų, kaip keisti tas blogas tendencijas.
Kokios gi tos neigiamos tendencijos ir kas išryškėjo, ką iškėlė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija į viešumą?
Turiu pripažinti, kad K.Prunskienės savireklama žiniasklaidoje yra tik vienas iš daugelio stebimų faktų. Būčiau nesąžininga, jeigu sakyčiau, kad čia tik K.Prunskienės problema ir tik šios ministerijos problema. Panašiai atrodo, sakykim, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė ir jos vadovaujama institucija. Panašiai elgėsi kai kurie kiti ministrai buvusioje A.Brazausko Vyriausybėje. Nesunku įžiūrėti panašių tendencijų ir vietos savivaldoje. Todėl Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jau anksčiau, 2006 metais, yra priėmusi panašaus turinio sprendimą.
Kokia gi schema? Nuperkami žiniasklaidos plotai, tuo gaunant abipusę naudą. Žiniasklaidai finansinė nauda, valdžiai ne tik reklama, bet ir politinė ramybė, nes tokioje pamaitintoje žiniasklaidoje paprastai sunku rasti kokį nors kritinį, analitinį straipsnį, maitinančios rankos atžvilgiu.
Teko kalbėtis su rimtos ir skaidrios aplinkos žiniasklaidoje siekiančiais žurnalistais, kurie minėjo sunkumus gauti ministro interviu leidiniui, kuris nėra priėmęs tokios paramos.
Ar turi, ar gali Vyriausybė naudoti valstybės pinigus žmonių informavimui? Taip, žinoma, turi ir gali, pasaulinė patirtis rodo, kad valstybės dažnai yra vienos didžiausių reklamos davėjų žiniasklaidai.
Informuoti žmones, kaip ženklinti galvijus, kur dėl to kreiptis, pranešti apie galimybę kreiptis dėl Europos lėšų, apie priimtus sprendimus, yra visiškai suprantami dalykai, to todėl niekas nekritikuoja ir dėl to niekas interpeliacijų nereiškia.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir mes, interpeliacijos autoriai, sakome, kad blogai yra spausdinti politinę reklamą už ministerijos lėšas. Politinė reklama, kurioje yra peikiami pirmtakai, kur giri save, rodai tik save, spausdini savo nuotraukas ir kai ypatingai aktyviai tai darai rinkimų metu. Tai yra politinė reklama, tai viešų ir privačių interesų derinimas Valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, ką ir konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Ar mes pasitikime Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, ją patys suformavę, ar mes norim, kad Lietuvoje skaidrėtų mūsų gyvenimas? Pirkti vietą savo nuotraukai laikraštyje už valstybės pinigus, yra tas pats, kas pirkti kostiumėlį už reprezentacines lėšas. Nėra jokio skirtumo.
Norėčiau, kad partijos, frakcijos, kurios daug kalba apie korupciją, kurios žada įvesti tvarką ir teisingumą Lietuvoje, pasakytų, ar jos yra už tai, kad iš valstybės pinigų būtų, gaunama nauda sau? Ar mes iš tiesų eisime tuo keliu, kokį stebim dabartinės Rusijos žiniasklaidos ir politikos santykiuose, kur ten tokie santykiai, tokie poelgiai turbūt yra normalu.
Atrodo, kad šis balsavimas bus geru indikatoriumi, rodančiu tam tikrų politinių ir vertybinių nuostatų tapatumą. Tikėsiu, kad tie, kurie kalba apie skaidrumą, tie, kurie daug kalba apie kovą su korupcija, šiandien savo praktiniais veiksmais, savo balsavimu ir parodys, kad jie iš tikrųjų nori skaidrumo politikos. Kalbos apie korupciją žmonėms darosi kokčios, nes jau tik kalbama, o nieko nedaroma. Artėjant rinkimams vėl bus rūsčiu veidu grūmojama, kaip minėjau apie tvarką, apie teisingumą, tai ir balsuokime, kad Lietuvoje iš tikrųjų būtų ta tvarka, būtų tas teisingumas.
Mano kalba galbūt būtų buvusi šiek tiek ir kitokia, jeigu žemės ūkio ministrės atsakyme Seimui aš būčiau radusi nors kokį matymą, kad problema egzistuoja, kad problema yra, kad iš tikrųjų ministerija ar ministrė mano, kad reikia keisti tokias besiklostančias tendencijas. Tačiau matau tik aklą gynybą ir, drįsčiau sakyti, netiesos sakymą.
Kviečiu Seimą paremti mūsų siūlymą.
