• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
241
Prezidentinis priėmimas

Liepos 6-ąją prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene surengė šventinį priėmimą prezidentūros kieme. Paminėti Valstybės dieną rinkosi kvietimų sulaukė svečiai – politikai, medikai, pedagogai, dvasininkai, sporto ir meno atstovai.

241

Liepos 6-ąją prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene surengė šventinį priėmimą prezidentūros kieme. Paminėti Valstybės dieną rinkosi kvietimų sulaukė svečiai – politikai, medikai, pedagogai, dvasininkai, sporto ir meno atstovai.

REKLAMA

Ketvirtadienį Lietuva šventė Valstybės dieną, žyminčią Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną.

Ta proga Vilniuje vyko iškilmingi renginiai, o vakare prezidentūroje įvyko šventinis Valstybės dienos priėmimas.

Kreipdamasis į susirinkusius svečius, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos Karalius Mindaugas žuvo nuo sąmokslininkų rankos, tačiau jo suvienyta valstybė ir Lietuvos geopolitinis atsigręžimas į Vakarų civilizaciją išliko.

„Prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, čia, Vilniuje, parašytais laiškais Popiežiui ir Hanzos miestams mezgė intensyvius diplomatinius, prekybos ir amatų ryšius su lotyniškuoju Europos pasauliu.

REKLAMA
REKLAMA

Galų gale Gedimino vaikaitis didysis kunigaikštis Jogaila apsisprendė priimti ne savo stačiatikės motinos Rytų, o lotyniškąjį – Vakarų krikštą. Lietuva tapo katalikiška valstybe, lietuviai pasirinko vakarietišką tapatybę.  

REKLAMA

Vakarų forpostu tapusiai Lietuvai teko istorinė misija nuo Rytų despotijų ginti ne tik savo valstybės sienas, bet ir pilietinių bei politinių teisių erdvę. Saugoti pagarbos žmogaus laisvei, orumui ir gyvybei civilizaciją“, – kalbėjo prezidentas. 

G. Nausėda akcentavo ir Abiejų Tautų Respublikos vaidmenį: „Nuo lemtingojo Jogailos apsisprendimo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė šį savo politinį vaidmenį Europoje atliko išvien su Lenkijos Karalyste. Abiejų Tautų Respublika išsiskyrė Europoje ne tik kaip laisvės idealų gynimo jėga, bet ir kaip politinės minties lyderė. Pirmoji Europoje rašytinė Gegužės 3-iosios Konstitucija liudijo, iš kur kyla Vakarų civilizacijos pranašumas, ir tada, kai ją sukūrusias valstybes kaimyninės imperijos mėgino ištrinti iš žemėlapių.

REKLAMA
REKLAMA

Abiejų Tautų Respublikos politinis, kultūrinis, civilizacinis palikimas yra ir būtent jos erdvėje susiformavusios ukrainiečių ir baltarusių tautos. Šioje mūsų gimtosios Europos erdvėje ir vėl vyksta kova už laisvės civilizaciją.“ 

Jis taip pat nepraleido progos pabrėžti, jog Lietuva ir Lenkija visomis išgalėmis remia Ukrainos kovą su žiauria, naikinančia Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos agresija. 

„Ukrainą remia ir Lietuvoje bei Lenkijoje prieglobstį radusi pilietinė baltarusių tauta, kovojanti už savo laisvę. Ukrainos kovą už laisvę ir teisę kurti savo ateitį laisvų tautų bendrijoje remia ir visi Vakarai. Tikiu, kad visai netrukus čia, Vilniuje, su visų NATO šalių vadovais priimsime sprendimus, kurie priartins Ukrainos ir viso laisvojo pasaulio pergalę prieš melu ir smurtu apsiginklavusius, karą ir neapykantą sėjančius, dėl savo valdžios drebančius tironus“, – sakė jis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baigdamas kalbą G. Nausėda pakvietė semtis stiprybės iš praeities ir mūsų protėvių: „Šviesa visada nugali tamsą. Blogio imperijos anksčiau ar vėliau nukeliauja į istorijos šiukšlyną, o atlaikę išmėginimus ir susivieniję mes, laisvę mylintys žmonės ir tautos, tampame dar stipresni. Tegul šis žinojimas ir tikėjimas mus įkvepia ir veda šiais nelengvais, bet viltingais laikais!“

 

Vakare, 21 val., viso pasaulio lietuviai jau penkioliktus metus giedos šalies himną. Prieš himną Katedros aikštėje Vilniuje tautą pasveikins G.Nausėda.

Prezidentūroje ketvirtadienį taip pat vyko valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija, vidurdienį S.Daukanto aikštėje buvo iškilmingai pakeltos valstybinės vėliavos, o vakare surengtos triumfo eitynės nuo sostinės Aušros Vartų iki Valdovų rūmų – tuo pačiu keliu, kuriuo į Lietuvos sostinę iškilmingai įžengdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir karo vadai, miestui ir tautai pranešdami apie pasiektas pergales.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų