Stasylų geležinkelio poste Lietuvoje – „Belaruskalij“ vagonas su kalio chlorido trąšomis, o vagone – beveik 160 dėžių kontrabandinių cigarečių, vertų 260 tūkstančių eurų. Muitininkams tai – ne naujiena, vien šiemet traukiniuose su trąšomis iš Baltarusijos kontrabandos jie aptiko penkis kartus.
„Tai kelia labai didelį nerimą ir pagrįstą susirūpinimą. Reikia gilintis, ar tai nėra tendencija“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Taigi per ilgą sieną su Baltarusija į Lietuvą dabar sėkmingai keliauja ir neteisėti migrantai, ir kontrabanda, ir tranzitu atidunda šimtamilijoninės vertės sąstatai su trąšomis. „Belaruskalij“ gamyklose mėgstantis pozuoti Lukašenka turėtų būti patenkintas – Lietuva nepajėgė įtikinti Europos Sąjungos taikyti sankcijas į mūsų šalį įvažiuojantiems kroviniams. Sankcijos galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25-os dienos, o tai – labai maža dalis visų krovinių. Kasdien Lietuvos-Baltarusios sieną vis dar kerta apie tūkstantis tokių vagonų su kalio chloridu.
„Jeigu mes netektume baltarusiškų krovinių, įtaka būtų tarp 100–150 mln. pajamų. Apie trečdalį mūsų pajamų sudaro baltarusiški kroviniai.“Baltarusiškų krovinių“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Lukas Danielevičius.
O štai Klaipėdos jūrų uosto baltarusiškų krovinių, palyginti su praėjusiu pusmečiu, ne tik nesumažėjo, bet ir šiek tiek padaugėjo.
„Tom pačiom apimtim, kaip ir praėjusiais metais, didžiąją dalį tų krovinių sudaro trąšos. Apie milijoną tonų per mėnesį. Per pusę metų bus perkrauta netoli 6 mln. baltarusiškų trąšų. Didžioji dalis krovinio yra baltarusiška Klaipėdos uoste“, – kalba uosto vadovas Algis Latakas.
Jeigu uoste dėl sankcijų neliktų baltarusiškų krovinių, uosto nuostoliai būtų panašūs kaip ir „Lietuvos geležinkelių“.
„Čia mes skaičiuotume tikrai šimtais milijonų“, – tęsia jis.
Visgi kodėl politikai tiek kalba apie sankcijas Lukašenkai ir tvoras pasienyje, tačiau trąšos toliau sėkmingai keliauja per Lietuvą ir duoda pelną režimui?
„Negalima niekaip įsivaizduoti, kad Lietuva turi kažkokią dviveidišką poziciją ir pasisako, viena vertus, už sankcijas, kita vertus, bando sau aktualius klausimus iš sankcijų sąrašo išsibraukti. Taip nėra“, – tikina ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Užsienio reikalų ministras aiškina, kad sunkiausias darbas – įtikinti Europos Sąjungą režimui taikyti griežtesnes sankcijas. Vienašališkų sankcijų Lietuva imtis negali.
„Lietuva jau yra pateikusi siūlymus sankcijas plėsti, sektorines – taip pat. Neįvardijo, kokias, bet logiška, kad šitas sektorius greičiausiai irgi būtų apimtas. Nauji produktai kalio trąšų būtų įtraukiami ir tie kroviniai mažėtų. Kada tai galima padaryti? Anksčiausiai – rugsėjo mėnuo“, – sako G. Landbsergis.
Kiek dar valdžia siekia sumažinti trąšų tranzitą, lieka neaišku.
„Jis tikrai apimtų platesnį spektrą. – Įmanoma visai nutraukti? – Įmanoma. – Ar realu? – Sakyčiau taip, realu“, – prideda jis.
„Gali būti visiškai šaltojo karo statusas, neturint nei diplomatinių santykių, nei prekybinių santykių. Tai gali būti, bet turi būti politinis sprendimas. Jeigu norime pasiekti maksimalų rezultatą, sankcijos turi būti platesnės. Bet tai mūsų valstybei, mūsų žmonėms kainuotų“, – įsitikinęs opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Kainuotų jau minėtus šimtus milijonų.
„Finansiškai nėra turbūt tokios naštos, kuri kažkokiu būdu vestų Lietuvą keliaklupsčiauti ar nuolaidžiauti savo pačios principams“, – rėžia premjerė.
Antrina ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Lukas Danielevičius: „Tai nebūtų pražūtinga, būtų sunku, bet išgyvenama. Ilgalaikis sprendimas vienas – diversifikacija.“
Ramina ir susisiekimo ministras Marius Skuodis: „Poveikis būtų, bet ne toks, kurio Lietuva neišgyventų.“
„Lietuvos geležinkeliai“ ir susisiekimo ministras tikina, kad jau ieško naujų sutarčių Vakaruose, kurios kompensuotų galimus nuostolius dėl režimo krovinių.
„Reikėtų Lietuvai galvoti apie kažkokius savo sprendimus, nes, jeigu lauksime, kol vėl ES Taryba susirinks, visokių provokacijų gali būti“, – sako politologė Margarita Šešelgytė.
Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovės, jau minėta kontrabanda šiame kontekste – tik smulkmena. Kroviniai režimui nėra tik įrankis užsidirbti.
„Ir žmogus gali būti paslėptas, gyvas, negyvas, ir kokios pavojingos medžiagos ir tai gali sukelti didelę krizę. Tai tas klausimas turėtų būti keliamas“, – tikina specialistė.
M. Šešelgytės teigimu, kol Europos Sąjunga neskuba režimo bausti įvesdama sankcijas trąšų tranzitui, Lietuva turėtų mesti visas pajėgas tikrinti įriedančius krovinius. O tai skamba ironiškai žinant, kad, pavyzdžiui, Kenoje esantis rentgeno patikros įrenginys sugedo dar 2016-iasiais, o naujo nupirkti valdininkai tyčia ar netyčia vis dar nesugebėjo.
