CAAD ir Informacijos vientisumo observatorija (OII) pabrėžia, kad nuo liepos iki rugsėjo mėn. dezinformacijos, susijusios su klimato kaita, padaugėjo 267 proc.
Vienas jos pavyzdžių – vaizdo įrašas, kuriame matyti menamas didžiulis potvynis Beleno mieste prie Amazonės upės krantų, kur po kelių dienų vyks Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikimas klimato klausimais (COP30).
Keletu panašių vaizdo įrašų stengiamasi sudaryti įspūdį, esą Brazilijos miestas Belenas – netinkama vieta šiai svarbiai konferencijai, tačiau vienas iš jų nufilmuotas Sakartvelo sostinėje Tbilisyje, o kitas sukurtas panaudojant prieš dvejus metus filmuotą medžiagą.
„Toks žurnalistas neegzistuoja, tokie žmonės neegzistuoja, tokio potvynio nebuvo, tokio miesto nėra“, – apie vaizdo įrašą, kuriame neva matomas po vandeniu atsidūręs miestas, sakė OII.
Šio vaizdo įrašo, kuriame naudojamas DI, tačiau apie tai nenurodoma, platforma „TikTok“ nepanaikino, nepaisant to, kad OII tyrėjai jai apie tai pranešė.
Pasak naujienų agentūros AFP, visa tai atspindi platesnę tendenciją, kaip 2025 m. plito su DI kurtas turinys apie klimatą.
Anksčiau šiais metais AFP peržiūrėjo dokumentą, kuris, kaip teigiama, buvo parašytas Elono Musko DI roboto „Grok“. Jame, pasak naujienų agentūros, klaidingai menkinamas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato modelių patikimumas.
Informacijos vientisumo trūkumas
Naujausi tyrimai rodo, kad daugiau nei 80 proc. žmonių nori griežtesnių veiksmų kovojant su klimato kaita, o 69 proc. teigia, jog sutiktų tam skirti 1 proc. savo mėnesinių pajamų.
Tačiau tiek JT aplinkos asamblėjos dalyviai, tiek plačioji visuomenė šį ryžtą mobilizuotis kovai su klimato kaita smarkiai nuvertina.
„Tai yra dezinformacijos apie klimato kaitą poveikis“, – savo ataskaitoje pažymi CAAD.
„Angliavandenilių pramonės gigantų išlaidos ir technologijų milžinių algoritmai mums neleidžia matyti ir girdėti vieni kitų internete. Vietoj to mums brukamas vienas melas po kito“, – priduria CAAD.
Klaidingi naratyvai taip pat gali pakurstyti bandymus bauginti mokslininkus ir aktyvistus, pažymi Rio de Žaneiro valstybinio universiteto profesorius Carlosas Milani.
„Klimato kaitos neigimą Brazilijoje labiausiai skatina kraštutinės dešinės veikėjai: saujelė prieš aplinkosaugą nusiteikusių aktyvistų ir ultrakonservatyvūs politiniai lyderiai“, – teigia profesorius.
CAAD teigimu, JT ir šalių vyriausybės jau pradeda reaguoti į dezinformacijos plitimą.
Pavyzdžiui, Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų aktas siekia didinti platformų ir reklamuotojų skaidrumą ir atskaitingumą.
Pasak CAAD, tai, kad informacijos vientisumas pirmą kartą įtrauktas į JT darbotvarkę, rodo, jog „pagaliau einama teisinga linkme“.
Kaip šią savaitę rašė ELTA, JT aplinkos programa (JTAP) įspėjo, kad dabartinė klimato politika gali baigtis tuo, jog iki šimtmečio pabaigos planetos temperatūra pakils 2,8 °C, palyginti su ta, kuri buvo ikipramoniniu laikotarpiu.
Dėl visuotinio atšilimo daugelyje regionų vis dažniau pasitaiko ekstremalių oro sąlygų – karščio bangų ir sausrų, audrų ir potvynių. Dėl to ištisi regionai gali tapti netinkami gyventi, gali būti sunaikinti derliai, o tai dar labiau paaštrins bado krizę. Be to, kylantis jūros lygis kelia grėsmę pakrančių regionams ir mažoms salų valstybėms. Kuo didesnis atšilimas, tuo skaudesnės jo pasekmės – ir tuo didesnis pavojus peržengti negrįžtamus lūžio taškus, už kurių pasekmės būtų nenuspėjamos.
Ši JTAP ataskaita paskelbta likus kelioms dienoms iki JT viršūnių susitikimo klimato klausimais Belene, kuris vyks lapkričio 10–21 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
