V. Putinas pakvietė V. Zelenskį atvykti į Maskvą. Ketvirtadienį V. Zelenskis pabrėžė, kad susitikimas yra būtinybė, tačiau teigė manantis, kad Rusija daro viską, jog susitikimą atidėtų.
„Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą. Todėl manau, kad Rusija bent jau pradėjo kalbėti apie susitikimą – tai jau gerai. Tačiau kol kas nematome jų noro užbaigti karo. O susitikimas... Suaugę lyderiai iš tokio lygio susitikimo turi išeiti su rezultatu, pageidautina – su karo pabaiga“, – sakė V. Zelenskis.
D. Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad V. Putinas V. Zelenskį pakvietė ne „pasiduoti“, o pasikalbėti.
Anot jo, sprendžiant karą Ukrainoje „matyti šviesa tunelio gale“. Tačiau esą „negalima spėlioti“ dėl karo veiksmų pabaigos terminų.
Kremlius: Vakarai negali suteikti Ukrainai saugumo garantijų
Kremliaus atstovas spaudai penktadienį pareiškė, kad Vakarų šalys negali suteikti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Po Kyjivo sąjungininkų susitikimo Paryžiuje ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad 26 šalys sutiko prisidėti prie Ukrainos saugumo užtikrinimo po bet kokio ugnies nutraukimo ar taikos susitarimo su Rusija.
JAV įsitraukimo užtikrinant saugumo garantijas mastas tebėra neaiškus, net ir po to, kai po susitikimo Paryžiuje, kuriame „Norinčiųjų koalicija“ pažadėjo sutelkti savo „užtikrinimo“ pajėgas, Europos vadovai vaizdo konferencijos būdu kalbėjosi su prezidentu Donaldu Trumpu.
„Ar užsienio, ypač Europos ir Amerikos kariniai kontingentai, gali užtikrinti ir garantuoti Ukrainos saugumą? Tikrai ne, jie negali“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tai negali būti Ukrainos saugumo garantija, kuri tiktų mūsų šaliai“, – teigė jis.
Jungtinėms Valstijoms derybose Paryžiuje atstovavo D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris taip pat atskirai susitiko su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
Po pokalbio su Europos lyderiais D. Trumpas sakė, kad netrukus kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o D. Peskovas penktadienį patvirtino, kad pokalbis gali būti greitai surengtas.
E. Macrono teigimu, kariai nebūtų dislokuojami fronto linijoje – jie siektų užkirsti kelią bet kokiai naujai didelei agresijai.
Anot jo, nėra abejonių dėl JAV pasirengimo dalyvauti šiose saugumo pastangose.
Po susitikimo Paryžiuje ir po pokalbio su JAV prezidentu kalbėjęs E. Macronas taip pat teigė, kad Europos šalys, „bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Valstijomis“, įves naujas sankcijas Rusijai, jei ši ir toliau atsisakys taikos susitarimo.
V. Zelenskis padėkojo sąjungininkams Europoje, kad jie sutiko po karo nusiųsti savo karių į Ukrainą, ir pavadino tai pirmu konkrečiu žingsniu.
„Galvoju, kad šiandien pirmą kartą po ilgo laiko tai yra pirmas toks rimtas konkretus žingsnis“, – žurnalistams sakė jis.
„Užtikrinimo pajėgos“ Ukrainai yra svarbi saugumo garantijų, kurias daugiausia europiečių koalicija nori pasiūlyti Ukrainai, jei karas baigsis taikos susitarimu ar ugnies nutraukimu, atrama.
Tačiau auga susirūpinimas dėl to, kad V. Putinas nerodo suinteresuotumo taikos susitarimu, ypač po jo šios savaitės vizito Pekine.
Ukrainos kariuomenės „regeneracija“
E. Macronas sakė, jog kita svarbi garantijų atrama yra Ukrainos kariuomenės „regeneracija“, kad ji „ne tik galėtų priešintis naujai atakai, bet ir įtikintų Rusiją nesiimti naujos agresijos“.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris sakė, jog būtina „eiti dar toliau darant spaudimą Putinui, kad būtų nutraukti karo veiksmai“, pranešė Dauningo gatvės atstovė.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat ragino didinti spaudimą, bet atsargiai kalbėjo apie dalyvavimo apimtis.
„Vokietija deramu laiku, kai tik paaiškės gairių sąlygos, nuspręs dėl kariuomenės dalyvavimo“, – po viršūnių susitikimo sakė vyriausybės atstovas.
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kuri susitikime dalyvavo vaizdo ryšiu, pakartojo sąjungininkams, kad jos šalis nesiųs savo karių į Ukrainą, tačiau galėtų padėti stebėti bet kokį galimą taikos susitarimą, pranešė jos biuras.
„Meloni patvirtino, kad neatmeta galimybės paremti potencialias paliaubas stebėsenos ir apmokymo iniciatyvomis ne Ukrainos teritorijoje“, – nurodoma pranešime.
„Norinčiųjų koaliciją“ sudaro maždaug 30 Ukrainą remiančių šalių. Be Europos valstybių, koalicijai taip pat priklauso Kanada, Australija ir Japonija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
