Pasak eksperto, dėl visuomenės supriešinimo dalis rinkėjų, kurie paprastai remtų dešiniąsias partijas, šįkart atidavė balsus protesto forma – „Nemuno aušra“, kuri tapo patraukli „kitokiems“ rinkėjams.
„Kadangi tas pokytis, ypač „Nemuno aušra“ paaugimas, jau beveik peržengia paklaidos ribas, tai rodo vieną dalyką – jog iš tiesų sukeltas supriešinimas vis dėlto atiduoda balsus nepakankamai tvirtai sutvertai ir konsoliduotai dešiniųjų partijų opozicijai.
Nepaisant to, kad jų elektoratas dabar jau yra gana gerai susitelkęs, vis dėlto pamatėme, kad buvo įelektrintas būtent tas protesto rinkėjas – vadinamasis „kitas“ rinkėjas, kuriam ar kuriems „Nemuno aušra“ tapo patraukli“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė pašnekovas, socialdemokratų populiarumas išaugo, nes žmonės juos mato kovojančius už bendrą gėrį, tačiau kai kurie veiksmai šioje situacijoje buvo perlenkti.
„Pasižiūrėkite, net ir I. Ruginienės reitingai irgi pakilo. Žmonėms atrodo, kad būtent jie čia kaunasi dėl bendro gėrio. Kodėl taip atsitiko? Aš sakyčiau, kad truputį buvo perspausta“, – atkreipė dėmesį jis.
Kultūriniai judėjimai per daug įsivelia į politiką
L. Kontrimo nuomone, kai kultūriniai judėjimai per daug įsivelia į politiką, žmonės ima jais nepasitikėti ir vietoj to palaiko jų kritiką, todėl protestai netikėtai sustiprino „Nemuno aušra“ pozicijas.
„Visada yra pavojus, kad tokie geri sąjūdžiai ar pakilimai, kaip kultūrininkų iniciatyvos, kai pradeda peržengti ribą ir įsitraukti į politinius veiksmus bei dienotvarkę, žmones gali išgąsdinti.
Jie greitai nuskanuoja, kad tai gali būti nenuoširdu, arba kad už to stovi kokia nors partija. Dėl to dalis žmonių atiduoda savo dėmesį ir balsus būtent tiems, į kuriuos tarsi strėlės turėtų būti nukreiptos.
Tikrai buvo įdomu, kiek daug visuomenės, kultūros, bendruomenės atstovų dalyvavo protestuose ir streikuose, tačiau tai galiausiai išėjo „Nemuno aušrai“ į naudą“, – pastebėjo jis.
Kontrimas: nemėgstu šio pasakymo – „kultūrininkai“ ar ne „kultūrininkai“
Anot (VU) politikos komunikacijos tyrimų centro vadovo, kultūra yra kiekvieno žmogaus vidinė savybė, todėl nereikėtų skirstyti žmonių į „kultūrininkus“ ir ne „kultūrininkus“, nes toks požiūris žeidžia ir skatina dalį visuomenės palaikyti protesto lyderius, kaip R. Žemaitaitį ar „Nemuno aušrą“.
„Be to, neužmirškime, kad, kad ir kaip nemėgstu šio pasakymo – „kultūrininkai“ ar ne „kultūrininkai“ – manau, jog kultūra yra vidinis žmogaus bruožas, vidinė savybė. Jeigu dirbame kultūros sektoriuje ar esame menininkai – tai tiesiog mūsų profesija.
Todėl labai nemėgstu, kai žmonės pradeda skirstyti ar prasivardžiuoti. Tie, kurie nepatenkinti tuo, kas vyksta nacionalinėje politikoje, pasijaučia įžeisti. Dėl to, kad dabar politinėje erdvėje nėra ryškaus protesto veikėjo, visi žetonai sukrito R. Žemaitaičiui ir „Nemuno aušrai“, – atkreipė dėmesį L. Kontrimas.
Padidėjo „Nemuno aušros“ reitingas
Lyginant su liepą atliktu tyrimu, ūgtelėjo valdančiosios „Nemuno aušros“ reitingas.
Už „Nemuno aušrą“ balsuotų 8,5 proc. rinkėjų, kai liepą ketinančiųjų palaikyti šią politinę jėgą skaičius siekė 3,4 procento.
Ekspertai teigia, kad „aušriečiams“ pavyko savo naudai išnaudoti koalicijos pertvarkymo ir Vyriausybės formavimo suirutę po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo.
Apklausa buvo atlikta rugsėjo antroje pusėje.
Ji pradėta tuomet, kai formuojant Vyriausybę buvo patekta į aklavietę prezidentui Gitanui Nausėdai nepaskyrus „aušriečių“ teiktų kandidatų į energetikos ir aplinkos ministrus Mindaugo Jablonskio ir Povilo Poderskio.
Tyrimas pabaigtas, kai Vyriausybė jau pradėjo darbą, o kultūrininkai paskelbė rengsiantys įspėjamąjį streiką dėl kultūros ministro portfelio atidavimo „Nemuno aušrai“ per ministerijų mainus. Tuo metu dar dirbo „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius.
Kitų partijų reitingai
Kitų partijų reitingai kito paklaidos ribose.
Už opozicinius konservatorius balsuotų 14,5 proc. (liepą – 13 proc.), valdančiuosius socialdemokratus palaikytų 10,5 proc. (liepą – 10,2 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ paremtų 7,1 proc. (liepą – 9,3 proc.), o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 6,9 proc. (liepą – 6,1 proc.) rinkėjų.
Žemiau rikiuojasi Liberalų sąjūdis su 6,5 proc. (liepą – 6,9 proc.), Laisvės partija su 3,6 proc. (liepą – 4,1 proc.), Nacionalinis susivienijimas su 2,1 proc. (liepą – 1,7 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 2 proc. (liepą – 2,5 proc.) palaikymu.
Už kitą partiją balsuotų 5,1 proc. (liepą – 10,4 proc.), iš viso nebalsuotų 12,4 proc. (liepą – 14,9 proc.), o į klausimą apie palaikomą politinę jėgą neatsakė 20,8 proc. (liepą – 19,9 proc.) respondentų.
Socialdemokratei I. Ruginienei tapus premjere, šoktelėjo ir jos galimybių dirbti ministre pirmininke vertinimas.
Šie reitingai ketvirtadienį buvo paskelbti „Delfi“ užsakymu rugsėjį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
