„Turime pasakyti labai atvirai ir aiškiai, kad kariuomenės vadas tiesiog tyčiojasi iš pačios valstybės. Jeigu man būtų taip pasakęs, aš būdamas premjeru arba prezidentu, man būtų jis paaiškinęs apie plyteles, trinkeles, aš jau būčiau antpečius nuplėšęs ir būčiau pasiūlęs dėti pareiškimą ir keliauti lauk iš darbo“, – BNS penktadienį tikino „aušriečių“ lyderis.
„Jeigu šitas žmogus toliau eina generolo pareigas ir yra atsakingas už mūsų Lietuvos krašto apsaugą, tai Dieve padėk tai Lietuvėlei“, – sakė parlamentaras.
Taip jis kalbėjo generolui R. Vaikšnorui trečiadienį LRT prabilus apie girdėtą politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles, tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą.
Dėl to, jog Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius, nuogąstauja ir opozicijos politikai bei verslas.
Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad teiginiai, jog kitų metų biudžete krašto apsaugai numatytos lėšos gali būti naudojamos ir kitiems poreikiams, neturi pagrindo.
Vyriausybei ketvirtadienį pritarus kitų metų valstybės biudžeto projektui, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokia suma numatyta Krašto apsaugos ministerijai skiriamuose asignavimuose.
Pasak R. Žemaitaičio, šių lėšų dalis galėtų būti skirta mobilumo infrastruktūrai, tarp jos – ir strategiškai gynybai svarbiems keliams.
„Mobilumo infrastruktūra ir yra būtent skirta kariuomenei ir gynybai, nes tai yra ginklas. Mobilumo pakete bent 0,5 proc. iš dabartinio gynybos biudžeto tikrai turėtų būti skiriama būtent šitiems dalykams“, – kalbėjo Seimo narys.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte yra formuluotė, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus.
Pagal projektą, kelių finansavimas 2026-aisiais ūgtels iki 815,5 mln. eurų, iš jų 179 mln. eurų – Kelių fonde, tačiau asociacija „Lietuvos keliai“ įspėja, kad realiai finansavimas mažės.
Būtent dėl išaugusio finansavimo krašto apaugai, pasak R. Žemaitaičio, kitų metų biudžetas yra vienas sudėtingiausių, silpniausių bei problematiškiausių.
„Jeigu neskirtumėme 5,38 proc. nuo BVP gynybai, tai biudžetas būtų auksinis, nerealiai geras, bet kadangi prioritetas yra gynyba, tai dėl to visos kitos dalys biudžeto ir nukenčia, ir nukentės labai stipriai“, – kalbėjo jis.
Pagal Vyriausybės skelbiamus skaičius, gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis. Jis sudarys 14 proc. visų biudžetų išlaidų (neskaitant RRF lėšų), o bendroje išlaidų struktūroje bus antroje vietoje po socialinės apsaugos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
