REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje tęsiasi skandalas dėl rudenį iš nelegalios daugintojos atimtų beveik 40 šunų. Kauno apylinkės teismui nusprendus, kad šuniukai turi būti grąžinti daugintojai, gyvūnų teisių aktyvistai pašiurpę. Jie pasakoja dėję milžiniškas pastangas, kad keturkojai atsistotų ant kojų, o dabar šunims vėl gresia grįžti į pragarą – narvus ir purvą.

Lietuvoje tęsiasi skandalas dėl rudenį iš nelegalios daugintojos atimtų beveik 40 šunų. Kauno apylinkės teismui nusprendus, kad šuniukai turi būti grąžinti daugintojai, gyvūnų teisių aktyvistai pašiurpę. Jie pasakoja dėję milžiniškas pastangas, kad keturkojai atsistotų ant kojų, o dabar šunims vėl gresia grįžti į pragarą – narvus ir purvą.

REKLAMA

Teismo sprendimą bandys ginčyti Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tuo metu išvadas teismui rašęs garsus sostinės veterinaras ir toliau aiškina, kad veisykloje šunys gyveno pakankamai padoriomis sąlygomis, nors pats jų savo akimis nematė.

Maždaug trejų ar ketverių metų mišrūnas Ričis šiandien atrodo ir elgiasi panašiai, kaip ir priderėtų atsakingai auginamam prancūzų buldogui. Tačiau dar spalį, kai jis kartu su kitais 37 šunimis buvo atimti iš nelegalios daugintojos Alos Perederij jos veisykloje Jonavos rajone, pasak dabartinės globėjos, Ričis buvo arti mirties. Tuštinantis jam laukan krisdavo tiesioji žarna. Apie šuns tuometę būklę už save kalba nuotraukos.

REKLAMA
REKLAMA

„Jo būklė buvo tragiška ir prisimint baisu. Jis ten jau būtų miręs tikrai, nes viduriavo su krauju be sustojimo po 20 kartų per parą“, – sako savanorė Lina. 

REKLAMA

Kaip pasakoja ji, šunelis į jos namus rudenį atkeliavo purvinas, smirdintis ir vos vaikščiojo, nes ilgai buvo laikomas mažame narve.

„Taip viskas buvo geltonai rudos spalvos, čia dėl to, kad jis savo išmatose sėdėjo ilgą laiką“, – teigia pašnekovė. 

Pastatyti ant kojų mišrūną prireikė pusantro mėnesio, tačiau ir dabar Ričį kankina autoimuninės ligos, jis gydomas antibiotikais ir iki šiol vengia svetimų žmonių, ypač moterų.

Kaip atrodė vaizdas daugyklos viduje, niekas, išskyrus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, nematė. Tačiau „Lesės“ atstovui Karoliui Kulikauskui užtenka prisiminti smarvę, kuri jautėsi net prie tvoros.

REKLAMA
REKLAMA

„Jie tikrai nebuvo prižiūrėti, be to, ant kojų padeliai buvo peraugę, tai byloja, kad gyvūnai nevaikščiojo, buvo apribotas judėjimas, galbūt gyveno namuose“, – teigia jis.

Vis dėlto nepaisant visų šių istorijų ir vaizdų, Kauno apylinkės teismas patikėjo ne jais, o daugintoja Ala Perederij. Už šunų nepriežiūrą teismas jai skyrė 700 eurų baudą, tačiau pačius gyvūnus siunčia atgal į daugyklą. Teisėjai nusprendė, kad veisėja šunis laikė netinkamomis sąlygomis, tačiau ne tokiomis, kad juos reikėtų atimti visam laikui. Jau ketvirtą mėnesį šunelius į savo šeimas priėmę globėjai sukrėsti ir prilygina teismo sprendimą gyvūnų grąžinimui į pragarą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pažiūrėt jam į akis ir pasakyti, kad eik atgal tenai, kur tave kankino žiauriai ir kur tu vos nemirei, niekam neįdomus, apleistas ir smirdintis“, – kalba Lina.

Pasipiktinimo neslepia ir K. Kulikauskas: „Tas pats galėtų būti ir žmogžudystės byloje – žmogus padarė nusikaltimą, bet teismas juo patikėjo, gali jam leisti vaikščioti toliau.“

Ne paskutinėje vietoje šioje istorijoje – ir Vilniuje žinomo veterinarijos gydytojo Jakovo Šengauto indėlis. Būtent jis teismui rašė išvadas apie ką tik iš daugintojos atimtų keturkojų sveikatos būklę. Ir neįžvelgė nieko, dėl ko šunis reikėtų konfiskuoti.

„Ten ne viskas yra taip baisu. Bet per ilgi nagai ar nedidelės dantų apnašos dar nėra žiaurus elgesys su gyvūnais“, – aiškina jis. 

REKLAMA

Šengautas tikina iš arti šunų nematęs ir rėmęsis tik kitų veterinarų išvadomis bei keletu nuotraukų.

„Aš mačiau nepriežiūrą ir tikrai nepagirtinus faktus, bet jie neatitiko pagrindinio faktoriaus, kurį vertinau – ar gyvūnui buvo reikalinga būtinoji veterinarijos pagalba tuo momentu“, – sako veterinaras. 

Šengautas aiškina pateikęs išvadą apie 35 šunų būklę, o tris vertinti atsisakė, nes trūko informacijos.

„Nemačiau įrašuose, kad šuniukas nebepaeina ir nė vieno žodžio nerašiau, nevertinau jų laikymo sąlygų. Aš nebuvau ten“, – tikina J. Šengautas. 

Beje, būtent jo rašyti išvadas paprašė pačios daugintojos advokatas. O ir ji pati gyvūnus yra gydžiusi šioje klinikoje, pasak veterinaro, ji pati jam skambino ir lapkritį, nes Šengautas taip pat gydė vieną iš atimtų šunų. Tačiau veterinaras ginasi su daugintoja jokių ryšių neturintis.

REKLAMA

Maisto ir veterinarijos tarnyba Kauno apylinkės teismo sprendimą skųs ir prašys šunų daugintojai negrąžinti.

„VMVT netenkina toks teismo sprendimas, dabar ruošiamasi apskųsti teismo sprendimą, ruošiamasi apeliacijai. Kartu pritaikyti 20 dalį – gyvūnų konfiskavimą“, – sako tarnybos atstovė Dalia Šutovienė.

O aistros dėl gyvūnų jau kyla panašiai, kaip kildavo kažkada Garliavoje. Tau – jau kita istorija, tačiau nemažas sujudimas popiet prie vienos Klaipėdos prieglaudos. „Facebooke" žmonės pasidalino gandais, neva atsiimti šunų atvyksta veisėja iš Šilutės su antstoliais. Žmonės susirinko neleisti jiems pasiimti šunų.

Daugintoja iš Šilutės šunis išties atgaus, taip irgi nusprendė teismas. Tačiau kas ir kada juos paims, neaišku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų