Klimato kaitos neigėjai ir skeptikai jau seniai naudoja palydovinius duomenis savo pozicijai palaikyti, kadangi palydovai fiksuodavo žemesnę temperatūrą, nei žemėje. Tačiau nauji tyrimai atrado šio akivaizdaus neatitikimo paaiškinimą, rašo "The Independent".
Kinta palydovų skrydžio trajektorija
Skriejantys aplink Žemę palydovai palaipsniui ima smukti žemyn dėl trinties esančios Žemės atmosferoje ir tai keičia laiką, per kurį jie praskrenda pro bet kurią vietą, o tai akivaizdžiai turi didelę įtaką temperatūros fiksavimui.
Naudojant informaciją iš palydovų, mokslininkai dr. Carl Mearsas ir Frank Ventzas, Kalifornijoje įsikūrusioje tyrimų bendrovėje „Remote Sensing Systems" sukūrė naują būda kaip taisyti šiuos pakitimus.
Tai, ką jie nustatė, apstulbino daugelį.
Šilumos lygis – didesnis trečdaliu
Šilumos lygis nuo 1976 m. iki 2016 m. padidėjo maždaug trečdaliu, siekė 0,174 ° C per dešimtmetį, lyginant su ankščiau fiksuotu 0,134 ° C per dešimtmetį.
Pasak mokslininkų, šie pokyčiai lemia maždaug 30 procentų didesnį visuotinį atšilimą, nei mūsų ankstesnė duomenų rinkinio versija.
„Šis pasikeitimas įvyko dėl to, kad pasikeitė vietos matavimo laikas. Naujasis duomenų rinkinys fiksuoja didesnį atšilimą, nei daugelis panašių duomenų rinkinių, surinktų iš palydovų ar radiozondų [oro baliono] duomenų.”
Mokslininkas dr Zeke Hausfatheris sakė, kad nuo 1998 m. atšilimo tempas buvo beveik 140 procentų spartesnis, palyginti su ankstesniais palydoviniais tyrimais.
„Klimato skeptikai jau seniai teigė, kad palydovų duomenys rodo, jog visuotinis atšilimas yra mažesnis, nei remiantis stebėjimo duomenimis surenkamais ant Žemės paviršiaus”, –sakė jis.
Šis naujas duomenų aiškinimas stipriai paneigia šį argumentą. Nauji duomenys iš tikrųjų rodo didesnę šilumą, nei fiksuojama ant paviršiaus, nors ir šiek tiek mažiau nei prognozuota daugumoje klimato modelių.
Kintanti orbita
Dr Z.Hausfatheris paaiškino problemą, kuri kyla interpretuojant palydovų klimato duomenis, viskas dėl jų subtiliai besikeičiančios orbitos. „Kadangi šie palydovai apjuosia Žemę, jų orbitos pamažu sulėtėja, nes jie spaudžiami viršutinės atmosferos dalies”, – rašė jis.
"Nors palydovai yra suprojektuoti taip, kad kiekvieną dieną tuo pačiu metu skristų tame pačiame taške virš Žemės - būtina sąlyga tiksliai įvertinti temperatūros pokyčius laikui bėgant, šis orbitinis pakitimas, kuris lemia jų skridimo laiko pasikeitimą. Kai kurie palydovai turi gana didelius orbitinius dreifus, einančius. Tai reiškia, kad duomenys toje pačioje vietoje renkami 14:00 - 18:00 arba 20:00 valandą”, – pridūrė jis.
