Gyventojai į gydymo įstaigas dėl psichoaktyviųjų medžiagų poveikio patenka dažnai – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas R. Badaras teigia tokių pacientų turintis „ne vieną ir ne du“. Vis dėlto medžiagos, nuo kurių apsinuodija jauni ir vyresni žmonės, skiriasi.
„Jaunimas vis dėlto linkęs į naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, kurias vartoja įvairiais būdais. Su nepilnamečiais nedirbame, bet jauni suaugę jas vartoja elektroninių cigarečių pavidalu. Į jas dedami nelegalūs priedai ir turime tokias pasekmes“, – komentuoja R. Badaras.
Naujosios psichoaktyviosios medžiagos yra grynos formos medžiagos arba jų preparatai, kurie neįtraukti į du pagrindinius sąrašus: 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją ir 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją.
Ne visos psichoaktyviosios medžiagos yra narkotikai. Kaip anksčiau yra aiškinęs R. Badaras, narko pagal žodžio reikšmę yra slopinantis, migdantis, o ne stimuliuojantis preparatas. Šiuo metu rinkoje yra atvirkščiai – vyrauja stimuliuojančios ir haliucinogeninės medžiagos. Narkotikai sudaro mažą psichoaktyviųjų medžiagų dalį.
„Visi narkotikai yra psichoaktyviosios medžiagos, bet ne visos psichoaktyviosios medžiagos yra narkotikai“, – paaiškina medikas.
Skaičuojama, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų medžiagų vien Europoje yra per 900, o naujų preparatų atsiranda kasmet.
„Į metus Europoje fiksuoja maždaug apie 40–50 naujų medžiagų. 2010 m. buvo virš 100“, – pažymi R. Badaras.
Medžiagų gauna ir internetu, ir iš nusikalstamų grupuočių
Dažniausiai naujosios psichoaktyviosios medžiagos įsigyjamos internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti.
Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, „markutės“, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos preparatai, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Tiesa, pas vartotojus, ypač jaunus, jie patenka ir nelegaliu keliu.
„Anksčiau daugiausia būdavo siunčiamasi. Dabar, kiek tenka skaityti spaudą, šias medžiagas veža nusikalstamos grupuotės ir už tai yra sulaikomos. Panašu, kad po truputį darosi verslas“, – sako R. Badaras, pridurdamas, kad dabar pavojingų medžiagų galima nusipirkti tiesiog socialiniuose tinkluose arba „tamsiajame internete“ (dark net).
Vieną tokį tinklą išaiškino Lietuvos kriminalinės policijos biuras kartu su Europos partneriais.
„Svarbi pergalė prieš tamsiojo interneto (dark net) nusikaltėlius ‒ tarptautinės operacijos metu Suomijos muitinė (Tulli), Lietuvos kriminalinės policijos biuras kartu su Europos partneriais išaiškino ir uždarė tamsiojo interneto tinklalapį „Piilopuoti“.
„Piilopuoti“ tinklalapyje suomių kalba, veikusiame „Onion Router“ (Tor) tinkle, nuo 2022 metų gegužės mėnesio, buvo prekiaujama dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir kitomis nelegaliomis prekėmis.
Tyrimas tęsiamas, kadangi, siekdami nustatyti platformoje veikusius pardavėjus ir vartotojus, teisėsaugos pareigūnai dirba visame pasaulyje“, – feisbuke skelbė Lietuvos policija.
Vienu metu gali pasireikšti kelių skirtingų medžiagų poveikis
Atskirti, kokiomis naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodjo žmogus, yra sudėtinga. Anot R. Badaro, Lietuvoje galima išaiškinti vos 1 iš 900 šių medžiagų.
„Yra 12 grupių medžiagų, kurios veikia panašiai, bet ten jų viduje dar yra medžiagų. Kartais galime atskirti, kuri grupė veikia, bet ne daugiau. Diagnostika labai liūdna“, – teigia medikas.
„Liūdna tai, kad Lietuva turi nusipirkusi įrangą, bet jos nenaudoja. Ji yra specializuotoje laboratorijoje“, – priduria jis.
Nepaisant prastų diagnostikos galimybių, gydytojai nuolat mato, kokias baisias pasekmes žmogaus sveikatai sukelia psichoaktyviosios medžiagos ir jų preparatai. Poveikiai, pasak gydytojo, būna labai įvairūs.
„Iš tų, ką mes matom dažniausiai būna psichozė, rečiau traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, kraujo spaudimo šuoliai, kraujo išsiliejimai, įskaitant ir į smegenis – viskas, kas susiję su hipertenzija.
Būna sindromai, kaip temperatūros pakilimas virš 40 laipsnių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kvėpavimo slopinimas. Kraupūs dalykai. Čia kalbant apie ūminius apsinuodijimus.
Apie lėtinius apsinuodijimus bus visai kitaip. Pasekmės dar tik vėliau išlįs“, – pasakoja R. Badaras.
Kas sudėtyje, nežino nei vartotojas, nei platintojas
Gydytojas pažymi, kad kai kuriuose preparatuose gali būti sumaišytos psichoaktyviosios medžiagos iš kelių grupių. Tuomet žmogui gali pasireikšti ir stimuliuojančių, ir slopinančių medžiagų poveikis.
„Tam pačiam žmogui per valandą [poveikis] gali pasikeisti keletą kartų“, – akcentuoja R. Badaras.
Apie tai dažnai nenutuokia nei vartotojas, nei platintojas ir net gamintojai. Kol preparatas iš gamintojo rankų pateks pas vartotoją, jame gali atsirasti dar daugiau pavojingų medžiagų. Pavyzdžiui, preparato pakuotė bus apipurkšta kitų psichoaktyviųjų medžiagų gaminiais.
„Vartotojas niekada nežino, ką vartoja. Pardavėjas dažniausiai nežino, ką parduoda. Jie patys būna labai nustebę, kai padaroma analizė ir randama ne tai arba ne tik tai, ką pardavė. Tiesą sakant, netgi gamintojas ne visada žino, ką pagamins“, – aiškina R. Badaras.
Pastebėjus, kad žmogus apsinuodijo galimai psichoaktyviosiomis medžiagomis, padėti yra tik vienas būdas – kviesti greitąją pagalbą. Mat bandydami padėti patys, žmogui dar labiau pakenksime.
„Skambinti 112 – viskas, ką jūs galite padaryti. Visi kišenėse turime telefonus, ryšys visoje Lietuvoje veikia. Geriau nesiimti kvailų iniciatyvų, ką žmonės daro pastoviai, nes mes gi viską išmanom: krepšinį, politiką, gydymą“, – sako toksikologas.
Prezidentūra: narkotikų problema persikelia į nacionalinio saugumo lygį
Narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį, spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Prezidentūra ketina problemą ir jos sprendimo būdus aptarti Valstybės gynimo taryboje (VGT).
Spalio 2 d. G. Nausėda su vidaus reikalų ministre, švietimo, mokslo ir sporto ministru bei generaliniu policijos komisaru aptarė prevencines priemones, skirtas užkardyti psichotropines ir kitas priklausomybes sukeliančias medžiagas švietimo įstaigose.
„Situacija, aišku, kad kelia daug klausimų ir visiškai pagrįstų: kur mes esame ir kaip šioje situacijoje atsidūrėme? Mes tiesioginių duomenų, kurie išpjaustytų regionus, neturime, tačiau turime apsčiai duomenų, kurie leidžia teigti, kad tendencijos yra neigiamos“, – sakė K. Budrys.
Anot jo, tyrimai rodo, kad narkotikų vartojimas, ypač tarp 15–16 metų jaunuolių, didėja. Tai, pasak prezidento patarėjo, problemą kelia į nacionalinio saugumo lygį.
„Galima sakyti, kad tai peržengia nacionalinio saugumo problemos slenkstį. Kai sprendžiame nacionalinio saugumo priemones, pasitelkiame ne vien flomasterius, meškiukus, piešimo konkursus ar kokias akcijas, bet ir kietąsias priemones, į jas turėtume nuo šiol žiūrėti visiškai kaip – kaip į neišvengiamą būtinybę“, – teigė K. Budrys.
„Prezidentas neatmeta galimybės šį klausimą taip pat svarstyti ir Valstybės gynimo taryboje – jeigu matysime, kad valstybė nesugeba paimti į rankas situacijos“, – pridūrė jis.
Prezidentūra pripažįsta, kad „valstybė nekontroliuoja šios problemos ir ji yra išslydusi“. K. Budrys pažymėjo, jog ne visos savivaldybės bendradarbiauja ir realiai įsitraukia į problemos sprendimą.
