Perspektyvos, kad susitarimas bus pasiektas dar šiemet, atrodo gana blankios. Per ilgai lauktas derybas, vykusias Šveicarijoje ant Pelerino kalno šalia Ženevos ežero, Kipro graikų ir turkų lyderiai turėjo sudaryti šios kurortinės salos ateities federacijos vidinių sienų žemėlapį.
Tačiau derybos baigėsi be jokių Kipro turkų lyderio Mustafos Akinci ir Kipro prezidento Niko Anastasiadžio viešų komentarų. Trumpame JT pranešime teigiama, kad „buvo pasiekta didelė pažanga“, tačiau nepateikta daugiau detalių.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
Visuomet buvo žinoma, kad dalis teritorijos, kurią dabar kontroliuoja Kipro turkai, bus užleista Kipro graikų kontrolei kokiu nors taikos susitarimu. 1974 metais Kipre turkai sudarė tik 18 proc. salos gyventojų, bet dabar jie valdo daugiau kaip trečdalį jos teritorijos.
Jau keturis dešimtmečius nesutariama, kiek žemės jie turėtų užleisti Kipro graikams. Metams bėgant, problema vis aštrėja, nes perkeltieji Kipro turkai jau įsitvirtino miestuose ir kaimuose, iš kurių pabėgo graikai.
„Dialogas tebe vyksta, nes buvo nuspręsta derybas savaitei atidėti ir pratęsti jas Ženevoje ateinantį sekmadienį, lapkričio 20 dieną“, – žurnalistams sakė Kipro vyriausybės atstovas Nikas Kristodulidis.
„Buvo padaryta didelė ir pastebima pažanga, todėl nusprendėme tęsti“, – sakė jis. Jo teigimu, pagal pirminį planą, naujas derybų etapas turėtų tęstis tris dienas. „Jei bus noras, per dieną ar dvi galėsime sudaryti susitarimą šiuo klausimu“, – sakė vyriausybės atstovas.
Tačiau ši pertrauka nėra didelis netikėtumas. Kipro konfliktas yra vienas ilgiausiai trunkančių diplomatinių ginčų pasaulyje, o JT taikos palaikymo pajėgos saloje buvo dislokuotos iškart po to, kai 1963 metų gruodį įsiplieskė pirmasis konfliktas tarp bendruomenių.
Vis dėlto Jungtinės Tautos ir pagrindiniai įtakingi šio proceso veikėjai reiškė viltį, kad susitarimas bus pasiektas iki 2016-ųjų pabaigos.
Daugiašalių derybų data dar nenustatyta
Po Šveicarijoje įvykusių derybų dėl teritorijos turėjo vykti penkiašalės derybos, kuriose dalyvautų abiejų bendruomenių lyderiai, o taip pat trys pagrindinės išorės jėgos: Graikija, Turkija ir buvusi kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija.
Kipro turkai atkakliai reikalavo nustatyti šių derybų datą, bet tai dar nepadaryta. Turkijos vyriausybė pareiškė, kad tebėra nusiteikusi pasiekti sėkmę šiose derybose, bet ne bet kokia kaina.
„Žinome, kokių nuolaidų galime padaryti tam tikrais klausimais... Tikiuosi, pasieksime rezultatą“, – žurnalistams sakė Turkijos vyriausybės atstovas Numanas Kurtulmusas.
„Tačiau tai nereiškia, kad Turkija priims bet kokias nuolaidas, kurios jai bus primetamos, kad būtų pasiektas sprendimas“, – pridūrė jis.
M.Akinci ir N.Anastasiadis yra vieni iš atviriausiai siekiančiųjų susitarimo tarp dviejų bendruomenių, tačiau savo rinkėjams jie privalės pristatyti tokį susitarimą, koks bus priimtas.
2004 metais Kipro turkai pritarė vienam tuometinio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano pasiūlytam planui, bet jį triuškinama balsų dauguma atmetė Kipro graikai.
