REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma?

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma?

REKLAMA

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Įtakos turėjo karšta vasara

Kaip laidoje teigė Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius, ši žiema bus sunkmetis visai Europai. Sunkmetis – dėl padidėjusios dujų kainos, o taip pat ir dėl neaiškios ateities prognozių.

„Visa tai sukėlė šaltas 2020 metų sezonas – saugyklos ištuštėjusios, taip pat nemažai lėmė ir vasaros temperatūra – atšilimas. Ir kad iš dujų buvo gaminama elektra, nes jos reikėjo kondicionavimui.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat padidėję taršos mokesčiai, kurie sukėlė nemažas kainas. Taip pat Azijos rinka – Kinija, Japonija, kai šios šalys pereidinėja nuo anglies prie dujų ir tas poreikis, jo didėjimas, ir lėmė šituos dalykus“, – teigia J. Urbanavičius.

REKLAMA

Jis prideda, kad Lietuvoje į tai reikia reaguoti, tik nėra tikras, ar vakarų Europos modeliai – piniginės kompensacijos gyventojams ar elektros kainų nekėlimas šią problemą išspręstų.

„Nesame už tai, kad duotume žuvį, o ne meškerę. Vis dėlto reikia, kad skatintume šildymo katilų įsigijimą gyventojams prieinamomis kainomis, labiau ir žemesnio pragyvenimo šaltinio gyventojams.

Tai yra diskutuojama ir su VERT (Valstybine energetikos reguliavimo taryba – aut. past.), kad gal kintamąją kainos dalį išskirstyti per kelerius metus, kad vėliau būtų galima kompensuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Bet tai yra trumpalaikiai dalykai, kurie bėdos neišspręs, bet tuo metu žmogui yra šiokia tokia pagalba“, – sako politikas.

J. Urbanavičius prideda, kad biokuro tiekimas, perėjimas prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, namų renovacija yra būtent tai, kur Lietuva turėtų žiūrėti.

„Taip pat vis šnekame apie vėjo jėgaines – vis sakau, kad turime statyti ir telkti ten tuos parkus ir tai skatinti, pritraukti ES lėšas.

Tai čia tie dalykai, kurie padėtų žmonėms kompensuoti (išlaidas – aut. past.) ir galėtume tapti tokiais nepriklausomais“, – sako J. Urbanavičius.

Baltijos šalys – geresnėje situacijoje

„INVL Asset Management“ vyriausia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė antrina Seimo nariui dėl kainų augimo priežasčių, bet taip pat ir prideda, kad Lietuva ir Baltijos šalys net yra geresnėje situacijoje nei Vakarų Europa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turėdami savo „Independence“ dujų saugyklą, mes esame geriau apsirūpinę dujomis ir mūsų regione tos didmeninės kainos yra gerokai žemesnės nei Vakarų Europoje“, – sako ekonomistė.

Visgi vakarų valstybių kainų mažinimą ar išmokų dalijimą I. Genytė-Pikčienė sako laikanti populistiniu žaidimu ir pinigų dalijimas nėra tinkamas pavyzdys tvarkytis su energetikos krize.

„Ilgainiui tokie sprendimai sulipa į skolas, biudžeto deficitus ir išvirsta į naujus, didesnius mokesčius. Tos dalybos, kurias žada politikai, reikia jas vertinti atsargiai.

(...) Lietuvoje, žvelgiant regioniniu pjūviu, skausmingesnis smūgis tenka turtingam Vilniui, nes tie miestai, kurie sugebėjo diversifikuoti savo šildymo kuro struktūrą ir yra labiau yra priklausomi nuo biokuro, tokio kainų smūgio nepajus“, – sako ekonomistė.

REKLAMA

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Europa turėtų mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų ir diversifikuotis tiek suskystintų dujų terminalų, tiek atsinaujinančios energetikos kryptimi.

„Šioje aplinkoje ir atsinaujinantys šaltiniai prisidėjo prie dujų krizės, nes nebuvo palankus metas ir generacija iš atsinaujinančių energetikos šaltinių tinkama ir pakankama.

(...) Energetinį saugumą, matyt, dar ne vienerius metus turėsime užsitikrinti būtent dujų pagrindu ir priklausomybę nuo Rusijos reikia diversifikuoti.

Gera žinia ta, kad aukštos naftos kainos padeda atsigauti skalūnų dujų pramonei JAV, matome augantį išgavimo skaičių versle ir tai padės atliepti tiek išaugusius Kinijos ir kitų Azijos valstybių poreikius ir galbūt prisidės prie tam tikro susibalansavimo ir Europos rinkoje“, – preliminariomis prognozėmis dalijasi I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA

Rusijos nekaltina

Visgi „Vilnius tech“ universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas sako, kad šįkart dujų kainų kilimas nėra vien Rusijos žaidimo dalis. Jo teigimu, šį kartą tiesiog taip sutapo, kad yra ne viena kainų kilimo priežastis.

„Vieni mato, kad Gazpromas kaltas, kiti, kad kalta netgi Europos politika – tas vadinamasis žaliasis kursas, kadangi dėl jo labai skubame, uždarome anglies, atomines elektrines.

Jei pažiūrėtume giliau, objektyviai, susiklostė taip, kad prieš metus gamtinės dujos buvo be galo pigios. Tai buvo mažiau nei 20, vienu metu ir mažiau nei 10 eurų už MWh.

Ir tai, kad tos kainos buvo labai žemos, nepaskatino investuoti toliau į dujų gavybą, gavybos didinimą. O ekonomika ėmė ir greitai atsigavo“, – sako V. Jankauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Profesorius atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus taip pat pasikeitė ir dujų poreikis pasaulyje.

„Ne tik Europa, Kinija, bet ir kitos Azijos šalys nusprendė, kad reikia kuo daugiau naudoti dujų, nes dujos laikomos kaip pereinamasis kuras nuo anglių ir atominių elektrinių, teršiančių aplinką, link žaliosios, šviesiosios, ateities. Tai tas pereinamasis kuras – juo labai stipriai naudojamasi“, – aiškina V. Jankauskas.

Jis prideda, kad dujų kainų kilimui įtakos taip pat turėjo ir klimatas.

„Praėjusi žiema buvo labai šalta. Ir ne tik kad šalta, bet ji užsitęsė. Tais mėnesiais – balandį, gegužę – kada jau dujos būna paprastai pumpuojamos atgal į saugyklas, jos vis dar buvo kūrenamos.

REKLAMA

Trečias dalykas – Rusija. Pas juos taip pat buvo labai šalta žiema, jie tų dujų išnaudojo labai daug ir pavasarį, kada saugyklose paprastai dujų lieka 35–40 proc., šį pavasarį buvo belikę gal 15 proc.

Vadinasi, rusai labai išnaudojo savo saugyklas ir dabar paklausite, ką jie daro – tai pirmiausia pildo savo saugyklas.

Ir kad ir kaip būtų malonus variantas ir skatinantis pardavinėti kuo daugiau dujų į Europą už tokias kainas, tačiau pirmiausia rūpinamasi savimi“, – sako V. Jankauskas.

Visa puokštė priežasčių

Savo ruožtu energetikos ekspertas Romas Švedas laidoje vardija visą puokštę dujų kainų kilimo priežasčių.

„Pirmoji, mano manymu, priežastis – dabar jau kilusi panika. Visi panikuoja ir tai sąlygoja krizę.

REKLAMA

Kitas dalykas – buvo kovidas ir investicijos į energetikos sektorių susvyravo, sumažėjo, išgavimo apimtys galėjo sumažėti ir dėl to kyla kitas argumentas – kad pasaulis ir Europa vis dar naudoja nemažai anglies. Ir anglį reikia kažkuo pakeisti, o pirmoji rūšis, kuo galime ją pakeisti, yra dujos“, – pastebi R. Švedas.

Jo teigimu, į galutinį rezultatą prisideda dar ir augančios ekonomikos – kai ir tų dujų reikia daugiau.

„Dar kitas argumentas – kad Rusija čia žaidžia žaidimus. Kaip žinoma, jau baigtas statyti „Nord Stream 2“ projektas, bet jis dar nepriduotas. Techninės sąlygos nepatvirtintos, šito projekto valdytojas nėra sertifikuotas, o tai gali užtrukti ir 4 mėnesius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Oficialiai Rusijoje norima paspartinti šitą projektą ir taip (Rusija – aut. past.) sukuria dirbtinai tokį gamtinių dujų badą Europoje, kad Europa kuo greičiau įdarbintų naująją „Nord Stream 2“ dujotiekio atšaką ir tokiu būdu ji pradėtų dirbti.

Be to, Rusija netgi grasina, kad dujas parduos ne Europai, o Kinijai. Tai štai jums ir krizė“, – sako energetikos ekspertas R. Švedas.

Barsukai kaip visada meluoja. Mat Rusija kalta. Tai juk iš Rusijos dujos neina iš USA ir Norvegijos eina Kol su sakem žmonės ne išlys iš savo urvo tol viskas brangs. Juk chunta vairuoja. Opozicija kartu.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų