REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš užsienio įvairiais kanalais į Lietuvą plūsta pigesnės prekės, o daugelis lietuvių sako nesą tokie turtingi, kad pirktų savo šalies parduotuvėse ar prekybos centruose.

REKLAMA
REKLAMA

Kas bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net tolimoji Amerika – šalys, kuriose verta ieškoti prekių, norint sutaupyti. Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos, o lietuviai negali pasigirti dideliais atlyginimais. Todėl skaičiuoja pirkdami ne tik drabužius, automobilių detales, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų.

REKLAMA

Sutaupė kelis šimtus litų

Lietuva – brangi šalis. Sąskaitos už šildymą jau seniai prilygsta prabangaus dizainerio kurtam apavui, o iš čiaupo bėgantis karštas vanduo kainuoja it gerai išlaikytas vynas.

Šilumos ir karšto vandens įsigyti lietuviai nenuvažiuos nei į Lenkiją, nei į Vokietiją, tačiau daugelį kitų būtinų dalykų jie perka ne iš vietos prekybininkų, o atsisiunčia arba parsiveža iš užsienio.

Kai sugedo jonaviškiui Jonui priklausančio automobilio detalė – oro srauto matuoklis, jis aplankė net kelis automobilių servisus. Paaiškėjo, kad vien ši detalė kainuoja 700–800 Lt.  Vyras strimgalviais nepuolė jos pirkti. Paieškojęs internetu, Anglijoje oro srauto matuoklį įsigijo vos už 200 Lt. Panaši situacija ir perkant automobilio žvakes: Lietuvoje viena kainuoja per 60 Lt, Anglijoje – 33 Lt.

REKLAMA
REKLAMA

Drabužių kainos stebina

Nors skelbiama, kad per metus  4 proc. sumažėjo avalynės ir  2,2 proc. – drabužių kainos, Lietuvoje apsipirkti vis dar brangu. Užsukus į lietuviškas parduotuves įsigyti, tarkime, palaidinukės, dievaž nesuvokiama, kodėl už nedidelį medžiagos lopinėlį prašoma net kelių šimtų litų. Džinsų kainos – iš fantastikos srities. Jos gali siekti net 300–400 Lt.

Amerikoje gyvenanti lietuvė Rita jau senokai užsiima gal kiek neįprastu verslu. Ji subūrė amerikietiškų prekių pirkėjų grupę. Schema labai paprasta: Lietuvoje gyvenantys žmonės internete išsirenka prekes, Rita jas nuperka ir išsiunčia užsakovams. Pirkėjai su Rita atsiskaito, pervesdami pinigus į jos lietuvišką sąskaitą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nors kainuoja siuntimas ir mano paslaugos – 7 proc. nuo prekių kainos, lietuviams taip pirkti verta. Žmonės perka viską: drabužius, batus, vitaminus ir pan.“, – teigė Rita.

Gerus batus Amerikos internetinėse parduotuvėse, ypač per išpardavimus, galima įsigyti už kelias dešimtis JAV dolerių, džinsai tekainuoja apie 20–30 JAV dolerių. Perkantieji Amerikoje tikina, kad kitapus Atlanto įsigyti drabužiai kokybiškesni.

Siuntinius į Lietuvą moteris siunčia kaip nedidelės vertės dovanas, todėl išvengia muitų.

Vaikų drabužiai – kaip suaugusiųjų

Itin populiaru Amerikoje pirkti vaikiškus drabužius. Indianos valstijoje gyvenanti Vilija sugalvojo verslą – vaikiškus drabužius siunčia į Lietuvą artimiesiems, o šie juos parduoda. Moteris viską daro pagal taisykles ir, siuntiniams pasiekus Lietuvą, sumoka muitus. Tačiau net ir tada juos brangiau parduoti Lietuvoje verta.

REKLAMA

Vaikiškus drabužius apsimoka pirkti ir todėl, kad mažai kainuoja jų siuntimas: jie lengvi ir neužima daug vietos. O Lietuvoje vaikiški drabužiai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, turguje vaikiška šilta striukė 4–5 m. vaikui atsieina apie 100 Lt, o parduotuvėse – dar brangiau. O kaunietė Vilija neseniai savo krikšto sūnui atsiuntė šiltą žieminę „Nike“ firmos striukę, kuri tekainavo  19 JAV dolerių (apie 49 Lt).

„Lietuvoje tokių kainų reikėtų tik su žiburiu paieškoti“, – tikino moteris.

Statybinių medžiagų – į Lenkiją

O statybinių medžiagų lietuviai važiuoja į Lenkiją. Jonaviškiai Lina ir Gediminas suskaičiavo sutaupę

2 tūkst. Lt, nes statybinių medžiagų namo vidaus apdailos darbams pirko ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

REKLAMA

„Nors važiavome ne į Suvalkus, o iki pat Bialystoko, ir važiuoti teko net tris kartus, pirkti statybines medžiagas ten buvo pigiau nei Lietuvoje“, – pasakojo sutuoktiniai.

Lenkijoje jonaviškiai pirko grindų laminatą, plyteles ir duris. Informacijos, kad Lenkijoje statybinės medžiagos pigesnės, jie rado panaršę internete.

„Esame patenkinti ir kaina, ir kokybe. Lenkijoje yra nemažas prekybos tinklas, primenantis mūsų „Senukus“. Ten viską ir užsisakėme. Duris mums gamino pagal užsakymą, todėl ir vykti į Lenkiją reikėjo ne vieną kartą“, – kalbėjo pašnekovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Populiarūs Europos miestai

Kitos pigesnio apsipirkimo vietos – Milanas, Paryžius, Londonas, kai kurie Vokietijos miestai. Milanas, Paryžius ir Londonas garsėja didžiausiais išpardavimais, per kuriuos drabužių galima įsigyti vos už kelis svarus. Tiesa, galimybę apsipirkti minėtuose miestuose labiausiai vertina žmonės, ten nuvykstantys pramogauti ar darbo reikalais. Kelionių anentūros „Zigzag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė patvirtino, kad keliaudami lietuviai mėgsta apsilankyti drabužių parduotuvėse ir apsipirkti.

REKLAMA

„Daugelis keliautojų apie galimybę pigiau apsipirkti pasidomi įsigiję kelionės bilietus. Ypač geras metas įsigyti nebrangių prekių – didieji išpardavimai, paprastai vykstantys du kartus per metus“, – teigė D.Bartusevičiūtė.

Komentaras

Koją kiša prekybos centrai

Aušra Maldeikienė, ekonomistė

Nesuderinta ūkio struktūra ir menka konkurencija lėmė dabartinę situaciją. Patys lietuviai prieš maždaug 10–15 m. pasisakydavo už visokias „maksimas“ – turiu mintyje visus didžiuosius prekybos centrus. Jau tada sakiau, kad miestų ir miestelių centruose pastatyti prekybos gigantai sužlugdys mažas parduotuves, smulkųjį verslą, o žmonės praras darbus. Taip ir nutiko. Aš ne prieš didžiuosius prekybos centrus, tačiau tai, kad jie stovi miesto centre, – nesuvokiama.

REKLAMA

Dabartinė situacija tėra ekonominio neišsilavinimo pasekmė. Didieji monopolininkai savo darbuotojams moka tik minimalų atlyginimą, o gaudamas tokį atlyginimą žmogus negali pirkti: jis neturi už ką pasikeisti langų, namuose perdažyti sienų. Vadinasi, tas, kuris gamina langus ar parduoda dažus, neturi darbo. Ir tai – uždaras ratas.

Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų pabrangimas bei drabužių ir avalynės atpigimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vartojimo prekės per metus pabrango 4 proc., paslaugos –  1,5 proc. Per 2011 m. (2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m.

gruodžio mėn.) iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia – 29,1 proc. – pabrango cukrus, 23 proc. – kakava, 17,1 proc. – žuvys ir jų produktai, 10,3 proc. – pienas ir jo produktai, sūriai, 14,5 proc. – kava, 10 proc. – aliejus. Daugiausia – 11,9 proc. – atpigo daržovės ir bulvės.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupėje labiausiai padidėjo kietojo kuro (26,8 proc.), šilumos energijos (18,2 proc.), dujų (9,2 proc.) kainos. Iš transporto prekių ir paslaugų labiausiai pabrango degalai: dyzeliniai degalai – 15 proc., suskystintos automobilių dujos –  5,4 proc., benzinas – 4 proc. Padidėjo  (5,2 proc.) ir keleivinio kelių transporto paslaugų kainos.

Keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 3 proc.

Iš viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų 4,1 proc. pabrango apgyvendinimo,  3,9 proc. – viešojo maitinimo paslaugos. Avalynės kainos per metus sumažėjo 4 proc., drabužių – 2,2 proc.

Jurgita Činkienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų