REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
Sukčiai apsimeta kurčiaisiais ir reikalauja pinigų (tv3.lt fotomontažas)

Sukčiai pasitelkia įvairias taktikas viliodami iš žmonių pinigus. Paskutinė „mada“ – apsimesti kurtiems ir prašyti paramos netikroms neįgaliųjų organizacijoms. Neapsigaukite – tokie pinigų prašytojai darbuojasi prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Į rankas brukdami lapą, jie reikalauja aukoti dešimtis eurų.

8

Sukčiai pasitelkia įvairias taktikas viliodami iš žmonių pinigus. Paskutinė „mada“ – apsimesti kurtiems ir prašyti paramos netikroms neįgaliųjų organizacijoms. Neapsigaukite – tokie pinigų prašytojai darbuojasi prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Į rankas brukdami lapą, jie reikalauja aukoti dešimtis eurų.

REKLAMA

Lietuvos kurčiųjų draugija įspėja gyventojus, kad pagal tokią schemą veikia tikrų tikriausi sukčiai. Jokios oficialios neįgaliųjų organizacijos neprašo aukoti grynais pinigais viešose vietose, visi pavedimai atliekami į specialias sąskaitas. „Nesutiksite gatvėse kurčiųjų, renkančių pinigus“, – sako draugijos atstovė.

Socialiniuose tinkluose žmonės lieja apmaudą, kad tokias sukčių „akcijas“ mato savo gyvenamojoje aplinkoje. Didmiesčių gyventojai tvirtina sukčius matę Vilniaus prekybos centruose, kaip „Ozas“, „GO9“, „CUP“, o Kaune sukčiai sukinėjasi prie „Megos“, „Lidl“, miesto rotušės ar poliklinikų. Gyventojai praneša apie panašius atvejus Kėdainiuose, Jonavoje, Elektrėnuose, Šilutėje ir kitur.

REKLAMA
REKLAMA

Prisidengia negalia ir Ukrainos įvykiais

Kurčiųjų bendruomenę ypač žeidžia, kad sukčiai veikia prisidengdami negalią turinčių žmonių vardu. Dažniausiai tai asmenys iš trečiųjų šalių, kurie iš tikrųjų girdi, tačiau prašydami pinigų apsimeta esantys kurti.

REKLAMA

„Naudojamasi klausos negalia, kad nelegaliai pasipelnytų. <...> Girdintys žmonės nemoka gestų kalbos, todėl kai gauna lapelį, kuriame sakoma, kad neįgalus žmogus prašo paramos, duoda pinigų. Ir tik paskui pradeda galvoti, kad tai, ko gero, buvo sukčiai“, – teigia Justina Vertelkaitė, Lietuvos kurčiųjų draugijos viešųjų ryšių koordinatorė.

Pasak jos, tokia sukčių taktika nėra nauja, o pastaruosius kelerius metus situacija buvo aprimusi. Bet nuo rugsėjo pastebima vis daugiau apgavikų, ypač tokių atvejų gausėjo lapkričio mėnesį. Neretai į melo liūną įtraukiamas ir Ukrainos karas.

REKLAMA
REKLAMA

„Atvykę trečiųjų šalių asmenys apsimeta kurčiaisiais, netgi atvykusiais iš Ukrainos. Labai liūdna, kad naudojasi karo padėtimi, kad pasipelnytų iš gerų žmonių“, – apgailestauja J. Vertelkaitė.

Užklumpa žmones netikėtai, kad pasinaudotų gerumu

Pašnekovė apibūdino, kaip elgiasi pinigų prašytojai. Ji pažymėjo, kad dažniausiai tai trečiųjų šalių piliečiai, kurie iš išvaizdos neprimena europiečių, kartais yra tamsesnio gymio.

„Apsimetantys kurčiaisiais žmonės dažniausiai atsispausdina lapelį, kuriame užrašytas tekstas nerišlia lietuvių kalba, greičiausiai pasitelkus internetinius vertimo puslapius. Parašo, kad neva yra kurčias, nekalba ir atstovauja kokią nors išgalvotą organizaciją. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turi neva renkamų lėšų fiksavimo lapą, kuriame užpildo išgalvotos organizacijos pavadinimą, pasinaudoja Lietuvos, Ukrainos vėliavomis. Patys surašo vardus, pavardes išgalvotų žmonių ir netgi sumas pinigų, kiek esą paaukota“, – apie sukčių veiklą pasakoja J. Vertelkaitė.

Apgavikai prieina prie žmonių skirtingose vietose, o šie, užklupti iš netyčių, aukoja, kartais ir nemažas sumas. 

„Prieina prie žmonių įvairiose vietose: prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse, prekybos vietose. Iššoka greitai prieš akis, pakiša lapą ir parodo universalų gestą „pinigai“. Kartais nuostabos, netikėtumo faktorius sužaidžia, todėl žmonės duoda pinigų. Kartais geraširdžiai žmonės duoda 5–10 eurų, o sukčiai nepriima, sako, kad reikia daugiau, nes lape užrašyta 30 eurų“, – nurodo kurčiųjų draugijos atstovė.

REKLAMA

Ženklai išduoda, kad prieš jus – apsimetėlis

Paprastai šiuos asmenis demaskuoja kurčiųjų bendruomenės nariai. Tačiau net ir atpažinti sukčiai pasišalina, bet neilgam.

„Pažįstami, kurie sutinka tokius sukčius, pradeda bendrauti gestų kalba. Parodo elementarius žodžius – pasisveikina, paklausia: „Tu kurčias?“ Kadangi tai sukčiai, jie iš karto bėga, nes supranta, kad yra prigauti. Bet liūdniausia, kad pasišalina pusvalandžiui, valandai, o vėliau vis tiek sugrįžta ir apgaudinėja kitus žmones“, – teigia J. Vertelkaitė.

Ji papildo, kokie ženklai išduoda, kad prašantis pinigų žmogus gali būti apgavikas.

„Apsimetinėjančius asmenis išduoda tai, kad jie nemoka gestų kalbos, naudoja išgalvotas organizacijas. Jeigu turi raštelius, juose lietuvių kalba yra netaisyklinga. Svarbiausia žinoti, kad legaliai veikiančios neįgaliųjų organizacijos <...> nerenka pinigų viešose vietose, neprašo remti grynaisiais. Paramos rinkimas organizuojamas tik bankiniu pavedimu“, – tikina J. Vertelkaitė.

REKLAMA

Policija: prašyti išmaldos – nelegalu, gresia baudos

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, atvejų, kai sukčiaujama prašant išmaldos, registruojamas nedidelis skaičius. Savo ruožtu kurčiųjų draugijos atstovė nurodo, kad jei pastebėjus sukčiavimą kviečiama policija, sukčiai neretai pasišalina dar iki atvykstant ekipažui.

Vis dėlto policija patvirtino, kad pinigų prašytojai neretai prisidengia netikromis istorijomis.

„Išmaldų prašytojai sukuria įvairias apgaulės istorijas. Kaip ir šiuo atveju, prisidengia netikromis kurčiųjų, neįgaliųjų organizacijomis ir taip bando išvilioti pinigus iš praeivių“, – komentuoja sostinės policijos atstovas Tomas Bražėnas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis įvardijo, kokią atsakomybę užtraukia tokia veikla.

„Sukčiavimo sudėtis yra materiali, tai yra turi būti padaryta žala konkrečiam asmeniui. Šiuo atveju, asmenys, jei ir aukoja pinigus, tai daro savanoriškai, ir dažniausiai net nepasidomi, kam tie pinigai bus naudojami. Už sukčiavimą, kai padaryta žala iki 150 eurų, numatyta atsakomybė ANK 108 str. „Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“ (užtraukia baudą nuo 90 iki 400 eurų). Jei žala viršytų 150 eurų, turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pagal BK 182 str.“, – mini T. Bražėnas.

Apskritai Lietuvoje prašyti išmaldos yra nelegalu. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 366 str. Tiesa, draudimas netaikomas religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms, vykstančioms kulto pastatuose ir aplink juos, o taip pat renginiuose. 

REKLAMA

Sulaukę informacijos apie galimą sukčiavimo atvejį, policijos pareigūnai reaguoja, tikina T. Bražėnas.

„Pareigūnai, gavę pranešimą, vyksta į įvykio vietą, atlieka apklausą, patikrina, ar istorija nėra melaginga, įspėja dėl neteisėtų veiksmų, taip pat  gali surašyti administracinio nusižengimo protokolą už išmaldos prašymą arba už sukčiavimą, kai yra padaryta žala iki 150 eurų“, – teigia jis. 

Dar policija pataria, kaip gyventojams apsisaugoti nuo sukčių.

„Pareigūnai patartų nepasitikėti gatvėje sėdinčiais ir išmaldos prašančiais asmenimis, kurie prisidengia įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis, neva renka pinigėlius kilniam tikslui. Taip pat išmaldos prašantiems galima patarti, kur jiems kreiptis pagalbos, kokios atsakingos institucijos rūpinasi nepasiturinčiais asmenimis (pvz. Caritas, savivaldybių atitinkamos įstaigos ir t. t.), bei priminti jog išmaldos prašymas yra teisės pažeidimas“, – sakė T. Bražėnas.

Tuo tarpu Lietuvos kurčiųjų draugija ragina pastebėjus pinigų prašytojus, juos fotografuoti, filmuoti, dalintis socialiniuose tinkluose, pranešti policijai.

Kada tavo akivaizdoje bus prievartaujami tavo žmona, dukros ir sūnus, nepamiršk krikščioniškumo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų