„Galima būtų suprasti jų norą pirmiausia naudoti tas lėšas mūsų, Europos Sąjungos gynybos pramonės naudai, bet gali atsitikti (…) taip, kad ukrainiečiams reikės vienokios karinės įrangos, o mes jos pateikti negalėsime. Apriboti save šitaip ir daryti žalą Ukrainai ginant savo žemę nėra labai prasminga“, – žurnalistams prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį sakė G. Nausėda.
„Todėl šitu klausimu būčiau skeptiškas, stengsiuosi ginti kitą poziciją – kad svarbiausias kriterijus yra Ukrainos poreikiai, Ukrainos reikalai. Jeigu tai bus karinė įranga ne iš Europos, bet jeigu ji tiks Ukrainai – kodėl gi ne“, – teigė prezidentas.
Jis pridūrė – diskusijos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo bus sudėtingos, nes prieš siūlymus pasisako kai kurios bendrijos narės.
„Labai tikiu, kad sprendimai bus rasti, galbūt su tam tikromis išlygomis“, – tikino G. Nausėda.
„Mes tampame, kaip ir kitais klausimais, vienos ar dviejų valstybių įkaitais, tuomet atsiranda pagrindo kalbėti apie Europos Sąjungos kalbas, diskusijas, bet nesugebėjimą priimti sprendimų“, – aiškino jis.
G. Nausėda pridūrė, kad sunkiai įsivaizduoja galimybę Ukrainai teikti reparacijų paskolas nepanaudojant įšaldyto Rusijos turto.
„Tai tikrai labai elegantiškas finansinis instrumentas“, – sakė jis.
ES vykdomoji valdžia pasiūlė sudėtingą schemą, pagal kurią Ukraina gautas paskolas grąžintų tik tada, kai Rusija atlygins jai kare padarytą žalą.
Belgija, kurioje esančioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“ laikoma didžioji dalis pinigų, pareikalavo garantijų, kad visa likusi ES dalysis bet kokia atsakomybe, jei Rusija kreipsis į teismą.
Belgijai toliau nerimaujant, kad šalis gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis, G. Nausėda pažymėjo – šalis nebūtų palikta šių iššūkių spręsti viena, ES ieškotų bendrų sprendimų.
„Labai tikiuosi, kad Belgijos premjeras pajus tą solidarumą, kuris tvyro salėje, ir kad mes tikrai esame pasirengę ne tik padėkoti, bet ir būti solidarūs su Belgija, kai Rusija nuspręs imtis atsakomųjų žygių“, – pridūrė jis.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas suteikiant Ukrainai papildomų paskolų iki 140 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
