REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai perspėja, kad tose valstybėse, kuriose yra prasti vakcinavimo rodikliai, išauga tikimybė atsirasti naujoms COVID-19 atmainoms.

Mokslininkai perspėja, kad tose valstybėse, kuriose yra prasti vakcinavimo rodikliai, išauga tikimybė atsirasti naujoms COVID-19 atmainoms.

REKLAMA

„The Guardian“ skelbiamoje epidemiologų, virusologų ir infekcinių ligų specialistų apklausoje skelbiama, kad „galimai turime metus ar mažiau, kol pirmosios kartos vakcinos nuo koronaviruso nustos veikusios mutavusį koronavirusą“.

Mokslininkai jau seniai perspėja, kad norint neutralizuoti COVID-19 teks imtis globalių vakcinacijos pastangų. Didžiausia grėsmė – dėl koronaviruso mutacijų, dali kurių gali būti lengviau perduodamos, mirtinos ar mažiau paveikios vakcinomis.

Niūrią prognozę pateikė „Žmonių vakcinų aljansas“ – įvairių organizacijų, įskaitant „Amnesty International“, „Oxfam“ ir UNAIDS, ekspertus vienijanti struktūra: net du trečdaliai apklaustų specialistų pareiškė, kad dabartinės vakcinos bus veiksmingos prieš koronavirusą apie metus. Pusė jų mano, kad pirmosios kartos vakcinos „užteks“ 9 mėnesiams arba dar trumpiau.

REKLAMA
REKLAMA

Užsitęsęs žemas vakcinavimo lygis daugelyje šalių ženkliai išaugins tikimybę, kad atsiras vakcinai atsparios mutacijos, – įsitikinę net 88 proc. apklaustųjų, kurie dirba prestižiniuose Johnso Hopkinso, Jeilio, Imperatoriškojo koledžo, Londono higienos ir tropikų medicinos bei Edinburgo universitetuose.

REKLAMA

Naujosios kartos vakcinos lėčiau pasiekia skurdesnes valstybes

„Naujosios mutacijos atsiranda kasdien. Kartais jos aptinka nišą, kuri leidžia joms prisitaikyti geriau už jų pirmtakes. Šios mutacijos gali efektyviau plisti ir potencialiai išvengti imuninio atsako ankstesnėms mutacijoms“, – tvirtina Jeilio universiteto emidemiologas, profesorius Greggas Gonsalvesas.

Jo teigimu, kol mes nevakcinuosime pasaulio, tai paliksime atvirą erdvę atsirasti vis daugiau ir daugiau mutacijų, kurios gali virsti tokiomis, kurios gali išvengti dabartinių vakcinų, todėl prireiktų papildomų skiepų, kad būtų neutralizuotos.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu naudojamos vakcinos, kurioms buvo suteikti leidimai naudoti krizės atveju, yra senų ir šviežių technologijų derinys.

Ypač įdomus yra „Pfizer / BioNTech“ ir „Moderna“ bendrovių naudojamas MRN metodas, kurį galima greitai (per kelias savaites ar mėnesius) pritaikyti naujoms atmainoms, tačiau šis vakcinų gaminimo būdas yra daug brangesnis, jas yra brangiau saugoti ir transportuoti. Tokiu atveju, šios vakcinos sunkiau pasiekia neturtingas pasaulio valstybes.

JAV ir Didžioji Britanija jau paskiepijo bent viena vakcinos doze daugiau nei ketvirtį savo gyventojų ir užsitikrino šimtus milijonų dozių tiekimą ateityje. Tokios šalys, kaip Pietų Afrika ar Tailandas šiuo metu yra vakcinavusios apie 1 proc. populiacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Covax“ (globali iniciatyva, skirta kovoti su taip vadinamu vakcinų nacionalizmu) prognozuoja, kad 2021-aisiais skurdžiosioms valstybėms pavyks pristatyti skiepų užtikrinsiančių 27 proc. populiacijos vakcinavimą.

Pasaulis 2021-aisiais susidurs su precedento neturinčia humanitarine krize. Šalims visą dėmesį koncentravus į kova su Covid-19 pandemiją, valstybės, kuriose vystosi konfliktai ir kurios susiduria su didelėmis krizėmis, yra priverstos verstis pačios – labiausiai pažeidžiami žmonės Žemėje už tai moka didžiulę kainą, perspėja Tarptautinio gelbėjimo komiteto (IRC) atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų