Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai savo kabinetų duris svečiams praveria nedrąsiai. Taip yra ne dėl to, kad jie būtų nesvetingi ar slėptų ką nors nederama. Kam būtų malonu parodyti, kad institucijų, bene pirmiausia reprezentuojančių Lietuvą užsienio politikams, kabinetų ir salių lubų tinkas krinta ant galvų. Lieka tik džiaugtis, kai kultūringi svečiai apsimeta to nepastebintys.
Gandų paversti realybe nenori
Pasak URM darbuotojų, buvo jau mažiausiai keturi atvejai, kai tinko gabalai krito pavojingai arti žmonių, o vandentiekio avarijos ministerijoje – kone kasdienybė. Kelis dešimtmečius menančios lempos, nušiuręs parketas, praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje kurtas interjeras reprezentuoja greičiau ne šiandienos Lietuvą, bet sovietmečio architektūrą.
Seniausias ministerijos korpusas statytas 1957-aisiais. Jis dar kapitaliai neremontuotas, prireikus tik taisomos avarinės vietos. Naujesnis korpusas statytas praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Vienintelis iš keturių korpusų yra kapitaliai remontuotas, tai – buvusi „Vyturio“ spaustuvė. Ji ir atspindi ministerijos viziją, kaip turi atrodyti visas pastatas – orientuojantis į skandinavišką subtilumą, bet reprezentuojant lietuviško dizaino tradicijas. „Esame girdėję, neva Užsienio reikalų ministerijos grindys auksu klotos. Galbūt dėl to, kad rekonstrukcijos darbai apskritai buvo pradėti. Kaip matote, į tiesą tai nė kiek nepanašu“, – sakė ministerijos Administracinio departamento direktorius Ričardas Šlepavičius.
Skubėti neleidžia darbo slaptumo reikalavimai
R. Šlepavičiaus aiškinimu, atkūrus nepriklausomybę URM prioritetas buvo investuoti į Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklo plėtrą ir tik nuo praėjusių metų pradėta rūpintis tvarkyti patį pastatą. Tai itin svarbu dabar, kai Lietuvos laukia daug šalies diplomatijai svarbių įvykių, kartu – ir daug svarbių užsienio svečių.
Šiemet ministerijoje įrengtas pirmininkavimo tarptautinėms organizacijoms sekretoriatas, kuriame jau įsikūrė pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje sekretoriatas, įrengiamos kolegijų, posėdžių salės, dvi galerijos, kurios ne tik suteiks galimybę rengti parodas, bet ir palengvins judėjimą klaidžiu ministerijos pastatu. „Bent turėsime kur pasodinti svečius“, – naujomis salėmis džiaugėsi R. Šlepavičius.
Kada URM bus baigta remontuoti, neįmanoma numatyti. „Pirmiausia visiškai neprognozuojama, koks bus finansavimas. Kita vertus, net jeigu valstybė pasiūlytų visą reikalingą sumą iš karto, negalėtume priimti, nes ministerijos darbas specifinis, – aiškino R. Šlepavičius. – Negalime remontuoti viso pastato iškart, nes reikėtų perkelti visus darbuotojus, o to padaryti neįmanoma. Mūsų darbo specifika – didžiuliai saugumo reikalavimai, darbo vietos turi būti įrengtos pagal griežtus saugumo reikalavimus. Tačiau be galo svarbu finansavimą ir remontą tęsti ir kitais metais, kad Lietuvą užsienio partneriams reprezentuojantis pastatas įgytų deramą išvaizdą prieš mums pradedant pirmininkauti ESBO ir ES.“
TIK FAKTAI:
Pernai ir šiemet URM rekonstruoti skirta po 18 mln. litų.
URM pastato bendras plotas – 14 tūkst. m².
Šį pusmetį Lietuva pradeda pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai ir Demokratijų bendrijai. Jai priklauso 17 narių: Čekija, Čilė, Filipinai, Italija, Indija, JAV, Korėjos Respublika, Lietuva, Lenkija, Malis, Marokas, Meksika, Mongolija, Pietų Afrika, Portugalija, Salvadoras ir Žaliojo Kyšulio Respublika.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai Lietuva pirmininkaus 2011 metais.
