vyturio

Negailestingai artėjant vasaros pabaigai ir naujų mokslo metų pradžiai, vis daugiau pradedama kalbėti apie saugaus elgesio kelyje svarbą, o ypač specialistai ragina su taisyklėmis supažindinti mažuosius – būsimus pirmokėlius. Nors dažnai į pirmąsias pamokas tėvai juos palydi ar nuveža, pažinti kelią į mokyklą ir mokytis saugaus elgesio svarbu jau nuo pirmų mokslo metų dienų. Apie tai ir kalbiname Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos neformalaus ugdymo pedagogę – Astą Katinienę.

Mokyklinės uniformos visais laikais buvo diskusijų objektas. Nors Lietuvos mokyklose nėra privalomos, vis daugiau švietimo įstaigų nusprendžia, kad jos turi tapti būtinu mokyklos atributu. Tiesa, noras visus aprengti vienodai džiugina ne visus. Tėvai prieš mokslo metus turi pasirūpinti ne tik kanceliarinėmis prekėmis, bet ir uniforma, kuri gerokai paplonina pinigines, tačiau daugelis jų patenkinti tokia apranga.

Per pamoką ranką susilaužiusiai ir iš skausmo alpėjančiai vienuolikmetei mokyklos įvaizdį saugantys pedagogai nekvietė greitosios ir vertė keturiasdešimt minučių kentėti, kol atvyko pasiimti giminaitė. Tokią kraują stingdančią versiją pateikia dukters pažeminimu ir kankinimu „Vyturio“ progimnaziją kaltinantys panevėžiečiai verslininkai Vidmantas Narkūnas ir Erika Kukorytė.

Šią rugsėjo 1-ąją į miesto švietimo įstaigas sugužėjo daugiau nei dešimt tūkstančių žinių ištroškusių jaunųjų panevėžiečių. Tačiau ne visi moksleiviai turės galimybę tų žinių semtis savose mokyklose. Ir vėl rugsėjo 1-oji, ir vėl duotas startas naujų mokslo metų pradžiai. Šįsyk į Panevėžio mokyklas turėjo ateiti 13 tūkst. mokinių – bent jau taip iš anksto skelbė miesto Švietimo skyriaus specialistai.

Nuo rugsėjo 1 dienos mieste neliks nė vienos vidurinės mokyklos. Vienos jų tapo gimnazijomis, kitos – pagrindinėmis mokyklomis. Pertvarka miesto mokyklose be darbo paliko ne vieną patyrusį pedagogą. Nuo naujųjų 2011–2012 mokslo metų – rugsėjo 1-osios – „Aušros“, 9-oji, „Žemynos“, „Vilties“, „Vyturio“, „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos taps pagrindinėmis ir jose panevėžiečių vaikai galės baigti dešimt klasių – įgyti pagrindinį išsilavinimą.

19 metų panevėžietė Ilona skaičiuoja paskutines nėštumo dienas. Netrukus ji ant rankų paims savo pirmagimį. Gydytojai sakė, kad sūnų. Motina tapusios Ilonos niekas iš artimųjų nesveikins. Šalia nebus ir kūdikio tėvo. Ilona nežino, kas jis. Spėja, kad kažkuris iš tų vyrų, su kuriais ji mylėjosi. Būdavo, kad per vieną vakarą kartais ir ne su vienu. Nuo aštuoniolikos metų ji už pinigus buvo pardavinėjama vyrams savo gimtajame mieste. Pinigų mergina nematė.

Kai kurių Panevėžio mokyklų mokiniai per pamokas mokosi mūvėdami pirštines, darželių auklėtojos vaikus veda į kiemą, nes saulėtą dieną lauke šilčiau nei žaidimų kambariuose, o švietimo įstaigų elektros skaitikliai net ūžia nuo sujungtų šildytuvų. Jau prieš savaitę įjungti šildymą prašiusios, tačiau šilumos vis dar nesulaukiančios mokyklos ir vaikų darželiai stebi Savivaldybės taupymo pasekmes: mažųjų panevėžiečių sergamumas auga. „Kai saulėta, vedame vaikus į lauką, kieme šilčiau nei grupėse.

Kišenes priversti pakratyti ir Panevėžio miesto bei rajono pedagogai. Valstybės kontrolė savivaldybėse atliko 2008 metų finansinį auditą ir konstatavo, kad švietimo įstaigose padaryta nemažai pažeidimų. Todėl pareikalauta, kad neteisėtai mokytojams išmokėti pinigai būtų grąžinti į valstybės biudžetą. Mokyklų vadovams, pernai priėmusiems sprendimą pamaloninti pavaldinius, dabar teko jų paprašyti malonėti grąžinti pinigus.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai savo kabinetų duris svečiams praveria nedrąsiai. Taip yra ne dėl to, kad jie būtų nesvetingi ar slėptų ką nors nederama. Kam būtų malonu parodyti, kad institucijų, bene pirmiausia reprezentuojančių Lietuvą užsienio politikams, kabinetų ir salių lubų tinkas krinta ant galvų. Lieka tik džiaugtis, kai kultūringi svečiai apsimeta to nepastebintys.