Rūta Grigolytė

Estija yra viena iš svarbesnių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Per šių metų sausų – gegužę į kaimyninę šalį eksportuota prekių ir paslaugų už 1 mlrd. 64,9 mln. litų, importuota iš jos – už 575,4 mln. litų. Nuo kitų metų sausio pirmosios Estija oficialiai priklausys euro zonai. Kaip euro įvedimas paveiks Lietuvos dvišalę prekybą su Estija? Balsas.lt to klausė viešosios įstaigos „Eksportuojancioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai teigia įžvelgiantys rinkos stabilizacijos ženklų, bet prieškrizinio lygio augimo nesitiki. Kas galėjo paskatinti NT sandorių padaugėjimą, turint omenyje, kad nei atlyginimai, nei vartojimas pastarąjį pusmetį nedidėjo, o nedarbas augo? Ir ar šios rinkos augimas būtų ekonomikai geras, ar nauju burbulu grasinantis ženklas? Apie tai Balsas.lt klausė NT vystytojų bendrovės „Eika“ Plėtros direktoriaus Domo Dargio.

Jeigu pasiryžtama sutaupyti nevažiuojant nuosavu automobiliu, bet patiriant šiokių tokių nepatogumų, kurią transporto priemonę rinktis: traukinį, autobusą ar mikroautobusą? Nuo durų iki durų, bet brangu Keliauti nuosavu automobiliu, tai – komfortas, nepriklausomybė nuo autobusų ar traukinio važiavimo grafikų, galimybė pasiimti daugiau bagažo bei atvažiuoti iki pat reikiamos vietos, net jeigu ji – miško glūdumoje.

Šią vasarą Lietuvos pajūrį aplankiusiųjų liudijimu, paplūdimiuose prekes, dažniausiai maistą (čeburekus, ledus), pardavinėja ir vaikai. Ar tai legalu? Ar pamačius per karščius prekiaujantį vaiką yra pagrindo pranešti apie tai atsakingoms institucijoms? O gal verta ir savo vaikui leisti užsidirbti vieną kitą litą? Vaikai iki 14 metų dirbti negali Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnyje numatyta, kad visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukur...

Stipriai aukštyn šoktelėjusi termometro stulpelio žyma – gera žinia ledų ir gėrimų gamintojams. Graibstyte graibstomas ir šaltibarščiams gaminti naudojamas kefyras – mažesnėse sostinės parduotuvėse antradienio vakarą jo buvo sunku rasti. Vėliau darbą baigusiems ir norintiems namuose pasiruošti šaltibarščių pardavėjos galėjo pasiūlyti nebent kelias dar parduotuvėse likusias raugintų pasukų pakuotes. „Prekes atveža pirmadieniais, o kefyro nebeturime jau nuo antradienio ryto.

Europos skolų krizė sukūrė paradoksalią situaciją. Prognozuojant euro ir net visos Europos Sąjungos krachą, kartu planuojama ir euro zonos plėtra. Atsirado galimybė šalims mažylėms Euro zonos finansų ministrai pritarė, kad Estija prisijungtų prie euro zonos 2011-ųjų pradžioje. Ar tai turėjo padidinti rinkų pasitikėjimą, esą su krize puikiai susitvarkiusios šalys tiki euro zonos ateitimi? Bent valiutų rinkoje euforijos tai nesukėlė.

Amerikos žurnalo „Forbes“ vyriausiasis redaktorius Steve'as Forbesas pavadino Lietuvą „neapdainuota heroje“, lyg ta „herojė“ būtų vientisa, neskaidoma į individus. Tarptautinis valiutos fondas taip pat pasakė, kad einame teisinga linkme, tik reikia dar mažinti išlaidas. Vyriausybė gavo dvigubą įkvėpimą toliau karpyti, raižyti ir visaip kitaip būti „herojiška“ Romos imperijoje politikai nepaisė individų poreikių ar reikalavimų ne dėl šalies gerovės, o dėl to, kad jautėsi pernelyg galingi.

Vyriausybė rodo pirštu: mums reikia tokių mokesčių, kaip Vakaruose. Ekonomistai linkę į tai atsakyti pirštu baksnodami smilkinį. Ieškokime pliusų, o ne minusų Europos Sąjunga (ES) neturi bendro mokesčių politikos modelio. Tačiau didinant mokesčius, akcizus, sakoma, kad jie taikomi prie ES standartų. „Europos Sąjunga taiko minimalius akcizų dydžius, kuriuos šalys turi pritaikyti savo įstatymuose. Pavyzdžiui, benzino akcizas Lietuvoje yra didesnis už ES taikomą minimumą.

Daugelio lietuvių pajamos yra suskirstytos „nuo...iki“. Iš jų apmokamos sąskaitos, sėkmės atveju lieka maistui. Mokame ir pinigais, ir protu Bene skaudžiausia ne dėl prastėjančio lietuvių maisto raciono, o dėl žmonių nebeišgalėjimo lankyti kultūros renginius ir leisti vaikams lavintis. Mano galva, tai yra vienas baisiausių susidorojimo su tauta būdų.

Prie didžiausio ir greičiausio Lietuvos ūkio nuosmukio prisidėjo ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, spėja „Balsas.lt savaitės“ kalbinti ekonomistai. Per 2009 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), oficialiaisiais duomenimis, smuko 15 proc. Klausiame: kiek jų – dėl valdžios kaltės? Nei padėjo, nei pribaigė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Atlaikėme didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1993-iųjų.

Latvijos Respublikos Seimas šių metų kovo 25 dieną priėmė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, kuriomis turistinės paskirties apgyvendinimo paslaugoms PVM mažinamas nuo 21 iki 10 proc. Latvijos turizmo sektorius džiaugiasi tokiu sprendimu ir tikisi, kad šis politinis sprendimas sukurs naujas darbo vietas  atstatys turizmo konkurencingumą bei padės turizmo verslo įmonėms Latvijoje išgyventi.

Šią savaitę pranešta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų skola užsienio kreditoriams buvo 19 mlrd. 43,5 mln. litų. Vie­nam gy­ven­to­jui tenkanti užsienio sko­la jau sudaro 5720,5 lito. 2010 m. vasario mėnesį visa pramonės produkcija sudarė 3925,6 mln. litų ir, palyginti su sausio mėn., sumažėjo 3,6 procento, pašalinus sezono įtaką, – 0,4 procento.

Ketvirtąjį 2009 metų ketvirtį Lietuvos įmonės dirbo nuostolingai, pranešė Statistikos departamentas. Pelningai dirbusių įmonių dalis siekė 43,7 procento. Įmonių nuostoliai sudarė 3 mlrd. 100 tūkst. litų. Palyginti su 2008-ųjų ketvirtu ketvirčiu, nuostoliai padidėjo beveik dukart. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį didžiausius nuostolius patyrė elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei nekilnojamojo turto operacijų įmonės.

Lietuva pastaruoju metu tautiečių pliekiama liežuviais kaip įtariama raganavimu mergšė viduramžių kaime. Pasižiūriu į ant sienos kabantį žemėlapį ir matau, jog daugiau Žemės paviršiaus ploto sudaro  kur kas komplikuotesnės vietos gyventi nei geresnės, palyginti su Lietuva. TAIP blogai, nors emigruok į Haitį Bene visų įmanomų bėdų yra kiekvienoje šalyje, tik mastai skiriasi.

Paskelbta, jog pernai  Lietuvoje įregistruota 6338 naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir individualiųjų įmonių. Tai yra keturiais šimtais mažiau, nei 2008-aisiais. Pernai registruotų naujų įmonių vadovų, kurie yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios, procentas išliko toks pats, kaip užpernai – 3 proc.

Pernai, kai turėjo džiugiai priiminėti Vilniaus – Europos kultūros sostinės (VEKS) svečius, Lietuva skaičiavo tik nuostolius.  Bankrutavus oro linijoms „flyLAL“ ir plačiai nuskambėjus gėdingai VEKS istorijai, viešbučiai liko apytuščiai. „Lietuvos tapo neįmanoma pasiekti“, − apie graudžią šalies turizmo situaciją praėjusių metų gale rašė ir užsienio žiniasklaida.

Neefektyviai veikiančios savivaldybės įmonės smukdo miesto biudžetą. Tačiau ką su jomis daryti, klausia "Balsas.lt savaitė". Ne valstybės funkcijos Jau pernai spalį Vilniaus meras Vilius Navickas prašneko apie 2010-aisiais privatizavimui arba daliniam privatizavimui galbūt siūlysimas miesto savivaldybės įmones.

2010 metų vasario 11 dieną Vilniuje, „Crowne Plaza Vilnius“ seminare „Integruok! Rinkodaros komunikacija 2010“, pranešimą skaitys kino reklamos agentūros „CinemaAds“ direktoriaus pavaduotojas Mantvidas Žalėnas. Jis „Balsas.lt savaitei“ pasakojo apie reklamos kine specifiką. - Ar galima sakyti, kad reklamos kine stiprybė ir tai, kad ji neišvengiama? - Atėjus į kino centrą reklama gali „pagauti“ žmogų dar lauke – iškabomis ant pastato.

Pasauliniai socialiniai tyrimai rodo, kad socialinė lygybė – vienas svarbiausių veiksnių bendram visuomenės laimingumo lygiui. Ir net ne taip svarbu, ar beveik visi žmonės šalyje pasiturintys, ar beveik visi skursta, svarbiausia, kad socialinių rodiklių skirtumai – pajamos ir išsilavinimas – tarp skirtingų visuomenės sluoksnių būtų kuo mažesni. Tuomet ir neturtingieji nesijaučia tokie nuskriausti. O laimingumo jausmas turi įtaką gebėjimui spręsti problemas ir norui tai daryti apskritai.

2010 metų vasario 11 dieną Vilniuje, „Crowne Plaza Vilnius“ seminare „Integruok! Rinkodaros komunikacija 2010“, pranešimą skaitys „M-1“ radijo stočių grupės savireklamos vadovas Saulius Zakarka ir pardavimų direktorė Jolita Pranckevičienė. „Balsas.lt savaitei“ jie papasakojo apie reklamos radijuje specifiką ir šiandienos padėtį.

Kai kurių šalių vadovai, atrodo, gyvena paraleliniuose pasauliuose. Kitokiuose nei paprasti tų valstybių mirtingieji. Kainas veiks per pilkąją rinką Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas sausio 8 dieną bolivarą nuvertino net 17 proc. Jo supratimu, šalies valiuta buvo perkainota, o ne devalvuota. H. Chavezas teigė, kad Vyriausybė stiprins valiutos vertę iki 4,3 bolivaro už vieną JAV dolerį. Pastarasis praėjusią savaitę buvo vertas 5,87 bolivaro.

Pjesės autorė Aneta Anra neieško būdų, kaip „pigiai“ patraukti būsimų spektaklio „Bestija žydromis akimis“ žiūrovų smalsumą. „Pasirinkau temą apie teatralus – aktorius, kritikus ir kitus – dėl to, kad po pirmojo mano kūrinio „Katinas Temzėje“ pastatymo kitomis akimis pažiūrėjau į teatrą. Kelios minutės po premjeros pamačiau scenoje dekoracijas išardančius darbininkus, ir netoliese – vienišus, mintyse paskendusius aktorius. Mane tas jausmas tiesiog nusmelkė. Tas aktoriaus darbo efemeriškumas.

Lietuvoje daugėja sunkiai besiverčiančių žmonių. Laimė, daugėja ir norinčiųjų jiems padėti. Krizė dar ne visiems sujaukė protus. Baimės įtaka biudžetui Premjeras Andrius Kubilius pensijų ir kitų išmokų mažinimo proga lietuviams išaiškino dieviškąjį gyvenimo ir mirties dėsnį: „Vieni gimsta, kiti miršta – tai Dievo dėsnis.

Ar sunkmečiu įmonės grįžta prie konservatyvaus bendravimo, ar ieško dar drąsesnių sprendimų? 2010 metų vasario 11 dieną Vilniuje, „Crowne Plaza Vilnius“ seminare „Integruok! Rinkodaros komunikacija 2010“, pranešimą skaitys „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė. „Balsas.lt savaitė“ A. Kazlauskienės klausė, kokios yra šiuolaikinės komunikacijos tendencijos.

„Rubicon group“ valdomos bendrovės „City Service“ sandoriai atsidūrė ir teismų, ir vertybinių popierių rinką prižiūrinčių institucijų akiratyje. Komisiją galima ignoruoti?   Pastatų priežiūros įmonių grupė „City Service“ 2007 metų balandį laimėjo Vilniaus savivaldybei priklausiusios namų administravimo bendrovės „Lazdynų būstas“ privatizavimo aukcioną, už 100 proc.  akcijų pasiūliusi 7,5 mln. litų.

JAV Prezidentas Barackas Obama stengsis sugrąžinti 120 mlrd. JAV dolerių mokesčių mokėtojų lėšų. Tiek JAV vyriausybė išleido gelbėdama finansų sistemą po krizės. Tikriausiai tai bus padaryta keliant mokesčius dideliems bankams. Prezidento administracija žada netrukus atskleisti konkretesnes šio plano detales. Pagrindinė idėja yra sukurti mokestį, padėsiantį sumažinti JAV biudžeto deficitą, kuris dabar yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Prieš dešimt metų su šeima persikrausčiusi į Kanadą ir ten baigusi aktorinio meistriškumo mokslus, Gintarė Sabaliauskaitė praėjusių metų gruodį grįžo į Lietuvą. Daug kas, tikriausiai, pagalvotų, ar verta palikti tėvus ir saugų gyvenimą Kanadoje, kur pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, ir važiuoti į tėvynę, kenčiančią nuo gilios recesijos? - Pirmiausia iš Lietuvos, Kauno, persikėlei į mažą miestelį Kanadoje, baigusi mokyklą – į didmiestį, Torontą.

Į Italijos bei kitų šalių gana sėkmingą mokesčių amnestijos taikymo praktiką reagavo Lietuvos politikai, siūlydami perimti šią patirtį. Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, mokesčių amnestija yra trumpalaikė galimybė tam tikrai mokesčių mokėtojų grupei mokėti nustatytą mokestį mainais į atleidimą nuo atsakomybės už vengimą mokėti mokesčius. Trumpuoju laikotarpiu dėl amnestijos padidėja biudžeto pajamos.

Lietuvoje mažėjant laisvų darbo vietų ir daugėjant bedarbių, dairomasi į užsienio darbo rinką. Į keblią padėtį savo šalyje patekęs tautietis dažnai praranda paskutinius pinigus dėl galimybės dirbti užsienyje ir lieka nieko nepešęs. Tokia padėtis nuo šių metų gruodžio pabaigos keičiasi. Pinigų už viltį nebeims Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gruodį pranešė, kad į ją kreipėsi vis daugiau vartotojų, kurie skundėsi įdarbinimo užsienyje tarpininkavimu užsiimančių įmonių veikla.

Islamiškieji bankai ruošiasi vykdyti misiją Vakaruose, bet ar tai  naudinga ekonomikai? Nusivylus savo šalių vadovų gebėjimu spręsti ekonomines problemas ir dėl finansų krizės kaltinant bankus, Vakaruose vis dažniau atsigręžiama į kitokią – islamiškąją finansų sistemą, ieškant joje galimo sprendimo. Islamiškieji bankai, atrodo, to ir telaukė. Islamo šalių teisė veikia visose gyvenimo srityse, finansų taip pat. Dabar ji pamažu plečiasi ir Europoje.

Žiniasklaidos magnatas amerikietis Rupertas Murdochas įsivėlė į kovą su „Google“. Antro pagal dydį žiniasklaidos konglomerato „News Corporation“ vadovo R. Murdocho įsitikinimu, dabar žiniasklaida, ypač spauda, išgyvena bene sunkiausius laikus.

Sekmadienį pilna Vilniaus „Utenos pramogų arena“ šėlo su Londono „West End“ 2006 metais pastatyto miuziklo „Thriller – Live“ atlikėjais. Garsiausius dainų autoriaus, kompozitoriaus, šokio ir choreografijos meistro, vokalo genijaus, muzikos stilių ir pasirodymų šou inovatoriaus, muzikinių klipų revoliucionieriaus Michaelo Jacksono kūrinius atliko penki pagrindiniai atlikėjai, jiems talkino šokėjų trupė. Pirmoji miuziklo dalis buvo skirta ankstyviesiems M. Jacksono kūrybos metams.

Socialines išmokas gaunantiems žmonėms kitąmet teks kentėti dėl ankstesnių biudžetų sudarymo klaidų. Taip mano specialistai. Į „Sodros“ biudžetą kitąmet planuojama surinkti 10,4 mlrd. litų – 5,2 proc. mažiau nei šiemet. „Sodros“ išlaidos turėtų siekti apie 12,7 mlrd. litų – maždaug 7 proc. mažiau nei šiemet. Taigi planuojamas biudžeto deficitas viršys 2 mlrd. litų.

Pasaulio akcijų rinkas penktadienį toliau smukdo nepasitikėjimo nuotaikos. Pentadienį taip pat paaiškėjo, kad, JAV banko „JP Morgan" duomenimis,  nuo 2007-ųjų didžiausias su mokumo problema susidūrusio Dubajaus skolintojas yra bankas „Royal Bank of Scotland". Penktadienį Abu Dhabi Commercial Bank PJSC pranešė, kad derasi su skolas restruktūrizuoti siekiančia „Dubai World“. „Vakar ir šiandien keletą kartų diskutavome su „Dubai World“. Geras dalykas tai, kad turime daug garantijų“, - treč...

Kol politikai svarsto, kaip reguliuoti vartojimo kreditų rinką, žmonės klimpsta skolose. Norai pralenkia galimybes Daug darbo netekusių žmonių nespėja rasti naujo per tą laiką, kol mokama pašalpa. Net dažnas dirbantis žmogus, sumažėjus atlyginimams ir išaugus kainoms, nebeišsimaitina iki algos.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas piktinasi paplitusia bulvarinės spaudos kultūra. Įsigalėjo „naujienos su požiūriu“ Bulvarine žiniasklaida vadinami nespecializuoti, į masinę auditoriją besiorientuojantys leidiniai, kuriems būdingos didelės iliustracijos, trumpi straipsniai, rėksmingos antraštės. Tokia žiniasklaida nėra tiesiogiai prilygintina geltonajai spaudai, nes bent teoriškai vadovaujasi sąžiningos ir atsakingos žurnalistikos principais.

Bedarbių biržos pildosi, o darbo vietų nedaugėja. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjį į teritorines darbo biržas kreipėsi 28,7 tūkst. bedarbių. Tai 17 proc. daugiau negu rugpjūtį. Spalio 29 dieną darbo ieškojo 232,1 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą. Suprantama, bedarbių yra dar daugiau, nes ne visi darbą praradusieji iškart suskumba registruotis darbo biržoje.

Lietuvos verslininkai sulaužė jau ne vieną ietį kovodami su Vyriausybe dėl šalies turizmo sektoriaus gaivinimo, o latviai ėmė ir sutarė. Lapkričio 5 dieną į Latvijos sostinę Rygą žurnalistus iš Baltijos ir Skandinavijos šalių susikvietę Rygos turizmo plėtros departamento atstovai pristatė turizmo skatinimo planą. Rygos išsišokimą lėmė skirtingi prioritetai Latvijos sostinės ambicijos didelės. Miesto meras Nilas Ušakovas sakė norįs matyti Rygos reklamas visame pasaulyje.

JAV trimitininkas ir kompozitorius Chrisas Bottis šeštadienį, lapkričio 14-ąją, koncertavo Vilniaus kongresų rūmuose. Nuo pokštų iki sentimentų Su daugiausiai albumų pasaulyje parduodančiu trimitininku koncertavo grupė: būgnininkas Billy‘is Kilsonas, kuriam trimitininkas šiek tiek pavydi charizmos; gitaristas Markas Whitfieldas, nuolat visai grupei krečiantis pokštus; aštuoniskart Grammy apdovanojimams nominuotas ir du kartus juos laimėjęs pianistas Peteris Martinas; bosistas Robertas Hurts...

Vokietijos laukia išbandymas mokesčių mažinimu. Kanclerė Angela Merkel mato tik tokią galimybę padėti šaliai. Šių metų spalio 28 dieną A. Merkel partija laimėjo parlamento rinkimus. Po prisaikdinimo Vokietijos kanclerė paskelbė, kad sieks mokesčių mažinimo ir mažesnio darbo rinkos reguliavimo. Užsienio žiniasklaidoje pasigirdo skeptikų kalbų, kad A. Merkel programa – populizmas, skirtas mokesčių mažinimo fetišistams.

Ūkio ministras Dainius Kreivys nusprendė: nuo šiol kas antrą antradienį jis susitiks su žurnalistais ir pristatys, kaip veikia „ekonomikos parašiutas nuosmukiui sustabdyti“, tai yra Ekonomikos skatinimo planas (ESP). Šiandien, spalio 10-ąją, pirmajame tokiame susitikime D. Kreivys tikino, kad planas tikrai veikia. Ūkio ministras spaudos konferencijos metu nuolat pabrėžė, jog remiasi skaičiais.

Žurnalų pardavimui mažėjant, o reklamos užsakovams reikalaujant daugiau atskaitomybės iš leidėjų, pastarieji rado būdą pagražinti skaičius. Kai kurie leidėjai tiesiog apsimeta, kad pavyko rasti daugiau prenumeratorių. Kaip tai įmanoma? Paprastai: sudarius partnerystės sutartis su kitų prekių ir paslaugų pardavėjais, kad jų klientams žurnalų prenumerata būtų pristatoma be išankstinio pirkėjų sutikimo. Apie prenumeratą jie sužino išpakavę arba pradėję vartoti iš tikrųjų pirktą prekę ar paslaugą.

Dailioji lytis labiau linkusi devynis kartus matuoti prieš kirpdama nei vyrai. Sunkmečiu tai vertybė. Pasaulio finansų rinkas parklupdė neatsakingas ir rizikingas finansinis elgesys. Tokį elgesį specialistai įprastai priskiria vyrams. Taigi dabar vis labiau domimasi moterų finansiniu elgesiu, kuris laikomas atsargesniu. Be to, daugiausia šeimos reikmėms perka taip pat moterys, o ne vyrai, taigi jos yra žymiai didesnė vartotojų grupė.

Daugybei šalies įmonių pralaimint kovą su krize ir bankrutuojant, susikūrė nuomonė apie sunkmečiu klestinčius verslus. Ar tai nėra mitas niūriai realybei papuošti?Pastebima, kad krizės metu daug daugiau klientų sulaukia lombardai, greitųjų kreditų įmonės, dėvėtų drabužių, daiktų parduotuvės, turgūs, išparduotuvės. Daugiau šių verslo sektorių paslaugų arba produkcijos prireikė, kai mažėjant daugelio gyventojų pajamoms atsisakoma brangesnių alternatyvų.

Aiškinama, kad „Barlcays“ atėjimas į Lietuvą – gera pradžia pritraukiant užsienio investicijas, tačiau nuo pat pradžios norisi daugiau aiškumo. Slapta, bet labai aktualu Ūkio ministerijai pasirašius investicijų sutartį su Didžiosios Britanijos banku „Barclays“ dėl informacinių technologijų (IT) centro Vilniuje kūrimo, Lietuvos verslininkai ir visuomenė suabejojo sandorio skaidrumu.

Valstybės garantijos paskoloms už studijas šiemet padidėjo iki 100 mln. litų, tačiau išaugo ir reikalavimai grąžinant paskolą. Reikia išsamesnės informacijos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas daktaras Nerijus Mačiulis mano, kad naujoji studijų finansavimo sistema didina studijų prieinamumą ir konkurencingumą tarp aukštųjų mokyklų.

Skaitytojai ir žiūrovai iš žiniasklaidos priemonių reikalauja didesnės atsakomybės pranešant apie žymių žmonių mirtis. Didžiosios Britanijos žiniasklaidos skundų komisija (Press Complaints Commission, PCC), prižiūrinti spausdintus laikraščius ir žurnalus, per vieną savaitgalį gavo daugiau skundų nei per pastaruosius penkerius metus. Tokį skaitytojų nepasitenkinimą sukėlė Janos Moir straipsnis apie dainininko Stepheno Gately mirtį.

Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis? Tokios mažos, bet tokios baisios Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių. Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai.

BBC eterio kietuoliams liežuviai nuo šiol bus parišti. Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC vadovybė priėmė sprendimą, kad BBC žurnalistai ir laidų vedėjai neturėtų parašyti nieko, kas negalėtų būti pasakyta eteryje. Juokeliai pašnekovo orumo sąskaita Du populiarūs BBC laidų vedėjai Russellas Brandas ir Jonathanas Rossas paliko kelias žinutes aktoriaus Andrew Sachso telefono atsakiklyje. Žinutės, kuriose vedėjai plūdosi ir keikėsi, išsakytos radijo transliacijos metu.