Rūta Grigolytė

Sunkmečiu verslo taisyklės neretai tampa „džiunglių įstatymais“. Reklamos srityje tai ypač juntama. Reklama neklausia, kur jai galima Reklamos agentūros „Not Perfect“ direktorius Paulius Senūta yra sakęs, kad 95 proc. televizijos reklamos yra bauda žmonėms už tai, kad jie turi televizorius, o jos transliavimo įkainiai turėtų būti juo didesni, kuo prastesnė yra reklama. Esą taip jos užsakovai būtų skatinami nebrukti bet ko. Tačiau nuo reklamos nepabėgsi vien išjungdamas televizorių.

Žiniasklaidos priemonių atstovai privalo nustoti būti apsnūdę ir be vaizduotės. Taip teigiantis Arizonos (JAV) universiteto Žurnalistikos ir visuotinės komunikacijos mokyklos Skaitmeninės žiniasklaidos vadybos centro vadovas profesorius Danas Gillmoras siūlo taisykles, kad naujienų pranešimai būtų kur kas įdomesni ir vertingesni klausytojams, žiūrovams bei skaitytojams.

Kauno „Akropolyje“ šiandien durų neatvėrė 12 parduotuvių. Jų vitrinas dengia neatkeltos žaliuzės. Prekybos centro nuomininkai maištauja prieš „Akropolio“ vadovybės nenorą derėtis dėl nuomos kainų. Jų teigimu, neieškant lankstesnių sprendimų pardavėjai nebeišsilaikys.

Vilniuje veikiančio mados ir stiliaus centro „Europa“ vadovo pareigas pradėjo eiti Darius Urbonas. „Balsas.lt savaitė“ pasidomėjo, kaip D. Urbonas vertina savo darbą ir „Europos“ perspektyvą. – Kokia Jūsų darbo specifika ir atsakomybė? – Kompanija „BPT Asset Management“ (BPT) valdo nekilnojamojo turto (NT) investicinius fondus. Tai didžiausias institucinis investuotojas Baltijos šalyse, investuojantis į aukštos kokybės komercinės paskirties NT.

Vyriausybei pritarus investicijų sutarties sudarymui, antras pagal dydį Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ Lietuvoje įkurs informacinių technologijų (IT) centrą. Susitarta sklandžiai Ketinimų protokolą dėl IT centro steigimo Lietuvoje Ūkio ministerija ir „Barclays“ pasirašė šių metų birželį. Bendravimo su „Barclays“ pradžia buvo padaryta dar anksčiau.

Po 17 metų pertraukos Kauno mariose atgijo 470 ir Finn klasių jachtų olimpinės varžybos – vyko regata „Paskutinis griaustinis“. Šia proga „Balsas.lt savaitė“ kalbino pasaulio ir triskart Europos buriavimo čempioną, daugkartinį RS 280 klasės jachtų buriavimo Lietuvos čempioną Raimondą Šiugždinį, kuris šiais metais dalyvavo keliose 470 klasės regatose. Vaikystės svajonė - Buriuojate nuo aštuonerių metų.

Europos Sąjungos (ES) parama turi būti skirta tam, kad išlaikytume gyvybingą ekonomiką, tačiau paramos įsisavinimas vis stringa. Nulis ir nulis „Kuo sparčiau struktūrinių fondų lėšos pasieks Lietuvą ir bus panaudojamos, tuo daugiau turėsime galimybių sušvelninti pasaulinės finansų krizės įtaką šalies ekonomikai“, - primenama Ūkio ministerijos prižiūrimame Ekonomikos skatinimo plano (ESP) portale skatinimoplanas.lt.

Įžvelgę, kad dabartinis kapitalizmas veda kone į civilizacijos pražūtį, žmonės vis dažniau ima vadovautis „žaliomis“ idėjomis. Laikytis ekologijos principų dabar jau reiškia ne tik atsakingai vartoti, neteršti gamtos ir pirkti ekologiškus produktus. Ekologiška ekonomika, arba, kitaip tariant, „žalioji“ ekonomika, tampa daugialypiu judėjimu, kuris žmonijos išlikimo galimybės ieško pirmapradėse žmogaus išgyvenimo Žemėje formose.

Kuo dabar, kai kilęs visuotinis susirūpinimas ekonomikos nuosmukiu bei pavojingu klimato kitimu, gali pagelbėti alternatyviosios energijos ištekliai? Rugsėjo 14−16 dienomis Švedijoje, Stokholme, vyko konferencija „Europos kontinentinis vėjas 2009“. Joje dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. vėjo energetikos sektoriaus atstovų. „Tikiuosi, kad ši konferencija politikams ir visuomenės daugumai pasiųs signalą, kad žemyninis vėjas gali užimti ir jau užima stiprią poziciją Europos energetikos sektoriuje.

Penkiolika vokiečių žurnalistų ir tinklaraštininkų surašė interneto manifestą apie šiuolaikinės žiniasklaidos pranašumus ir pavojus. Vos tik buvo publikuotas, manifestas sulaukė didžiulio dėmesio. Septyniolika jo deklaracijų aptariamos visame pasaulyje socialiniuose tinklalapiuose, tinklaraščiuose, diskusijų portaluose ir laikraščiuose. Pasak guardian.co.

Buvę ekonomikos milžinai sunkiai suduria galą su galu. Dar sunkiau šios šalys įsivaizduoja, koks bus jų rytojus. Sumos kelia nuostabą Didžiųjų pasaulio šalių Vyriausybės, norėdamos palaikyti buvusį ekonomikos kilimą ir nesitikėdamos finansų sistemos žlugimo, prisiskolino milijonus. Dabar skaičiuojama, kad per ateinančius penkerius metus Jungtinės Karalystės (JK) Vyriausybės skola išaugs nuo 600 mlrd. svarų sterlingų iki 1,4 trln. 2014 metais.

Ar daug šeimų krizės metu sugeba netaupyti vaikų sąskaita? Vaikai, lankę popamokinės veiklos būrelius, ateityje įgyja pranašumą stodami į aukštąsias mokyklas. Galbūt sunkmetis vaikų nenuskriaudė? Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimaitis sakė, kad popamokine veikla užsiima maždaug trečdalis mokinių.

Nežinia dėl ateities vis sunkiau gula ant jaunimo, kadangi nuoširdžiai atsidėti mokslams, o laisvalaikiu atsipalaiduoti nuo rūpesčių galės tik „išrinktieji“. Švietimo reforma kirto iš peties: šalies jaunimas kelią į savarankišką gyvenimą pradės nuo skolų. Apie pusę Lietuvos studentų šiemet mokės už studijas. Studijų paskolų palūkanų dalis, viršijanti 5 proc., bus kompensuojama iš šalies biudžeto. Vyriausybė gera. Bent bankams.

Viešojo transporto paslaugų kainas turėtų sureguliuoti „konkurencijos principais grindžiama“ rinka. Tokiam nutarimui praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. „Taikyti valstybinio kainų reguliavimo transporto srityje teikiamoms viešosioms paslaugoms nebėra prasmės“, - iš karto pritarė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Tam, žinoma, reikės pakeisti Kainų įstatymą ir susijusius teisės aktus: Geležinkelių transporto kodeksą, Kelių transporto kodeksą bei Vidaus vandenų transporto kodeksą.

Šių metų rugsėjo 1-ąją vėl bus galima prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taip pasitiksime rudenį, kuris atneš mokesčių, atlyginimų, kainų pokyčių. Kainos kils iki debesų... Šaltasis sezonas per kišenes nekirs taip skaudžiai, jeigu pasitvirtins Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos tikinimai, kad šilumos kaina nuo rugsėjo ar vėliausiai nuo spalio sumažės 10−15 proc. (priklausomai nuo tiekėjo). Tačiau beveik visos kitos prekės ir paslaugos gali brangti.

Kasmet valstybės skolos auga, didėja išlaidos jų tvarkymui, o bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi. Lietuva bankrutuoja? Dažniausiai, pristatant valstybės finansų rodiklius, skola vertinama santykyje su BVP. Bet skolą palyginus su valstybės pajamomis, vaizdas susidaro kur kas liūdnesnis. Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės pajamos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarė apie 10,5 mlrd. litų, išlaidos – apie 12,5 mlrd. litų, centrinės valdžios skola – beveik 21 mlrd. litų.

Bankų pusmečio veiklos rezultatų ataskaitos parodė, kad Lietuvos ekonominę padėtį jie vertina nepalankiai. Kone visi bankai praneša šį pusmetį padarę didžiulius atidėjinius dėl galimai blogų paskolų ir todėl patyrę nuostolių. Kita vertus, reaguodami į prastą ekonomikos ir verslo padėtį Lietuvoje, bankai sėkmingai sumažino savo išlaidas. Bankų analitikai teigia, kad dėl didelių bankų atidėjinių ir mažėjančio kreditavimo kaltas nemokių klientų skaičiaus augimas, sukeltas ekonomikos nuosmukio.

Fiksuoto ryšio operatoriai nepasitiki viešųjų pirkimų konkursais.  Jų įtarimais, rezultatai iš anksto nulemiami į konkursų sąlygas įtraukiant konkurenciją ribojančius reikalavimus. Kaip pavyzdžius operatoriai pateikia Antakalnio poliklinikos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir kitų įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus. Vilniaus Antakalnio poliklinika prieš kelias savaites skelbtame fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo konkurse gavo tik vieną tinkamą pasiūlymą.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai savo kabinetų duris svečiams praveria nedrąsiai. Taip yra ne dėl to, kad jie būtų nesvetingi ar slėptų ką nors nederama. Kam būtų malonu parodyti, kad institucijų, bene pirmiausia reprezentuojančių Lietuvą užsienio politikams, kabinetų ir salių lubų tinkas krinta ant galvų. Lieka tik džiaugtis, kai kultūringi svečiai apsimeta to nepastebintys.

Galbūt ekonomikos pakilimo laikais skaičiuoti neatrodė taip svarbu, tačiau dabar kai kurios įstaigos ir žmonės neatsistebi, kodėl įsipareigojo mokėti didžiules sumas. Pastačiusi universaliąją „Cido“ areną, Panevėžio miesto savivaldybė ne tik liko skolinga 10 mln. litų, bet ir kiekvienais metais turi atseikėti du milijonus litų už jos valdymą.

Kol valdžios atstovai laužo galvas, kuo pridengti šiandienos biudžeto skyles, ekonomikos auginimo ir verslo kryptis galima nusižiūrėti iš Europos Sąjungos strateginių planų. Švedams galime pavydėti Reikalavimai energiją išgauti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo, biomasės ir kitų – griežtėja ne tiek dėl senkančių energijos išteklių, kiek dėl vis didėjančios gamybos išmetamo anglies dvideginio. Pagal Europos Komisijos parengtą kovos su klimato kaita planą 2020-aisiais 30 proc.

Seime pradėta svarstyti, kaip, netaikant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurių netoleruoja Europos Sąjungos direktyvos, mėginti gelbėti prismaugtą Lietuvos verslą. Seime pasiūlyta iki 2010 metų gruodžio 31 dienos palikti galiojančią PVM mokesčio lengvatą knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams. Tautos prisikėlimo partija (TPP), pasisakanti prieš ketinimus didinti PVM, šiems siūlymams pritarė ir pateikė dar vieną siūlymą – įvesti pakopinius mokesčius.

Šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ teigiama, kad aviacijos paslaugų brokerių bendrovės direktorius Benediktas Laurinaitis viliasi, kad išrinktosios prezidentės skrydžiai bus planuojami pragmatiškiau. „Už ką tiems tarpininkams mokama?“ Aviacijos paslaugų brokerių bendrovė „Aeroservisas“ antrąkart laimėjo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos oficialiai paskelbtą užsakomųjų skrydžių organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Planus steigti nacionalinį komercinį banką finansų ekspertai pasitinka dvejonėmis. Verslininkai, skolinimosi kainų kartelės užkėlimu kaltindami šalyje veikiančius skandinavų bankus, jau senokai svajoja apie nacionalinį banką. Jo atsiradimas turėtų sumažinti užsienio kapitalo bankų įtaką, padidinti bankų sektoriaus konkurencingumą, verslas ir gyventojai galėtų pasiskolinti daugiau ir pigiau. Politikai pagaliau pradėjo rodyti ženklus, kad gali šią svajonę įgyvendinti.

„Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog šalies valdžiai padidinus mokesčius, akivaizdžiai matyti, kad norėdami išlikti verslininkai slepiasi šešėlyje ir grįžta prie vokelių politikos. Ekonomika ir aritmetika – ne tas pats Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į valstybės biudžetą mokesčių surinkta 15 proc. mažiau nei planuota.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ teigiama, kad pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad kiaulių gripo pandemijos pavojus mažėja, tačiau pasaulis ruošiasi kovai su nauju gripo virusu. Keisčiausia, kad tik mūsų šalyje, regis, elgiamasi taip, tarsi jokie pavojai negrėstų.

Teikiame paskolas nuo 1000 litų iki 100 000 eurų. Palūkanos nuo 20 procentų. Užstatas nebūtinas. Argi ne pasaka? – ši tema narpliojama šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“. Tokių ir panašių skelbimų internete sunkmečiu galima rasti begales. Bankams sugriežtinus paskolų ir kreditų teikimo tvarką, fiziniai asmenys ir privačios įmonės, užsiimančios paskolų davimu, sukruto. Finansinių sunkumų prispaustiems žmonėms tokie paskolų davėjai gali atrodyti kaip išsigelbėjimas.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog kovą organizuotas viešbučių ir restoranų streikas neįvyko. Verslo atstovams dabar beliko planuoti naują streiką be jiems atstovaujančios asociacijos. Užtilo tarsi viduryje sakinio Vasarį Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė apie verslą užgriuvusias bėdas kalbėjo labai užsidegusi.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto pasakojimas apie tai, kad kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad prasilošti ir tapti psichologiniu ligoniu žaidžiant lošimų automatais yra geriau negu sukant ruletę. Nepilnamečiai neapsaugoti Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA) administracijos direktorius  Edgaras Kriukonis perspėjo, kad lošimų salonuose, kuriuose stovi B kategorijos automatai, gali lankytis ir nepilnamečiai.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog pastaruoju metu ir politikai, ir ekonomistai vis dažniau prabyla apie galimybę skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Latvijos pavyzdys optimizmo neįkvepia Dabar su TVF dar nevedamos derybos, todėl niekas nesiima komentuoti, kokios būtų skolinimo Lietuvai sąlygos.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - tūkstančiai žmonių kas savaitę netenka darbo, įmonės kone kasdien praneša apie planuojamus atleisti darbuotojus. Darbo rinkos būklė darosi kritiška. Lietuvos darbo rinka grįžta į praėjusio amžiaus pabaigos padėtį, kai po 1999-ųjų ekonomikos nuosmukio darbdaviai vadovavosi nuostata, jog norėdamas turėti darbą darbuotojas taikysis ir su prastomis sąlygomis.

„Balsas.lt savaitėje“ pasakojimas, kuriame užsienio ekspertai teigia, kad Amerikos aviacijos pramonei, kitaip nei tikėtasi, ekonomikos krizė padarys didelę įtaką. Ekonomistai įspėja, kad JAV oro linijų keleivių 2009 metais gali sumažėti 7,8 proc., t. y. gali pasiekti tokį skaičių, koks buvo tik po 2001 metais vykusių teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - Kauno verslininko Samoilo Kaco sėkmės istorija: įstatymais sukurta nenutrūkstama aukso gysla. Kas užsako muziką? Nepastebėti „Casino“ iškabų Kauno Laisvės alėjoje neįmanoma.

Valstybė nori, kad ieškodami nuolatinio darbo bedarbiai būtų naudingi visuomenei ir imtų ne pašalpas, o atlygį už darbą. Remiantis nuostata, kad valstybė turėtų neapsiriboti pagalba mokant bedarbio pašalpas, o padėtų žmonėms grįžti į darbo rinką, sukurtas Laikino užimtumo rėmimo projektas. Kol kas daug kas į jį žiūri su nepasitikėjimu, nes nesupranta, kaip ši naujovė veikia.

Šiandien asociacijos „Netylėk“ atstovai sostinės Gedimino prospekte, priešais Lietuvos banko pastatą surengtame mitinge ragino praeivius nebūti abejingus, prisijungti prie protestuojančiųjų ir pasirašyti peticiją prieš aukštas palūkanų normas. Netiki žodžiu „rizika“ Asociacija ,,Netylėk“ surengė protesto akciją prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą nepagrįstai didinat paskolų nacionaline valiuta palūkanas.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad ekonomikos nuosmukis žmones verčia elgtis skirtingai. Vieni laukia didesnio būsto kainų kritimo, kiti žūtbūt stengiasi gauti paskolą, „kol dar duoda“. Ar verta pirkti būstą dabar, kai nekilnojamojo turto kainos smarkiai nukrito, bet paskolų palūkanos išaugo? Ar paėmęs paskolą būstui žmogus netampa banko vergu? Klauskite savęs: ar galiu? Apie paskolą būstui įsigyti SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė patarė svarstyti...

Reikia pasiruošti itin nuviliančioms makroekonominėms naujienoms, perspėja ekonomikos analitikai. Pasak vakar „SEB“ banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą“ pristačiusio banko prezidento patarėjo, socialinių mokslų daktaro Gitano Nausėdos, sparčiai kintant pasaulio ekonomikos padėčiai, vos prieš tris mėnesius darytas ekonomikos analitikų prognozes tenka keisti labai radikaliai.

Kokia iš tiesų šiuo metu yra Skandinavijos bankų padėtis ir kaip tai gali paveikti Lietuvos bankų sistemą, naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje buvo pasiteirauta Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo. - Maždaug prieš metus Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ sulaukė kritikos, kad Baltijos šalių rinkoje veikia pernelyg agresyviai. Kaip pastaraisiais metais Skandinavijos bankai veikia šiose mažose rinkose? - Ekonomikos ciklai daugiausia lemia kreditavimo aktyvumą.

Lietuvos ekonomikos skatinimo paketas yra vienas geriausių Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai „Balsas.lt savaitei“ pareiškė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausiasis ekonomistas Erikas Berglofas. Tačiau lietuvių pesimizmo toks įvertinimas, atrodo, nesumažino. Ekonomikos skatinimo planas smarkiai kritikuojamas, bet dažnam Lietuvos gyventojui taip ir lieka neaišku, ar jis tikrai bus efektyvus, ar tik siekiama pasiimti milijardus. Apie tai „Balsas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje spaudos konferencijoje optimistinių gaidų  nebuvo girdėti. LLRI prezidentė RūtaVainienė ir ekspertas Vytautas Žukauskas pristatė 23-iojo Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas ir prognozes 2009-iesiems.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog ekonomikos ir finansų sunkmetis – palankus metas įsileisti abejotinos kokybės pigių produktų, kurie anksčiau buvo draudžiami.