Viešojo transporto paslaugų kainas turėtų sureguliuoti „konkurencijos principais grindžiama“ rinka. Tokiam nutarimui praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. „Taikyti valstybinio kainų reguliavimo transporto srityje teikiamoms viešosioms paslaugoms nebėra prasmės“, - iš karto pritarė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Tam, žinoma, reikės pakeisti Kainų įstatymą ir susijusius teisės aktus: Geležinkelių transporto kodeksą, Kelių transporto kodeksą bei Vidaus vandenų transporto kodeksą. Pakeitimai dar bus teikiami svarstyti Seimui. Rinkos dėsniai turės sureguliuoti keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais, vidaus vandenų transportu, taip pat autobusų stotyse vežėjams teikiamų paslaugų, kainas.
Vežėjai: kainos nedidės
Lietuvos viešojo transporto paslaugų teikėjai tikina, kad visuomenė neturėtų baimintis kainų augimo. Šioje srityje esą jau seniai de facto veikia laisva rinka, tad nutarimas tik atlaisvins Kainų komisiją nuo darbo su realiai neveikiančiu mechanizmu.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tikina, kad, komisijai suderinus maksimalius keleivių vežimo tarifų dydžius, vežėjai taiko apie 10–15 proc. mažesnius įkainius ir pasitaiko, kad tarpusavyje konkuruodamos įmonės tam tikrais atvejais numato mažesnius už savikainą tarifus.
„Šį nutarimą galiu tik pasveikinti. Realiai vežėjų kainos yra mažesnės, nei valstybės patvirtintas maksimumas, taigi valstybinio reguliavimo mechanizmas, šiaip ar taip, neveikia. Komisijos atliekamas darbas – tik formalus“, - ramino Lietuvos keleivių vežėjų bendrovės „Kautra“ marketingo vadovas Gintautas Pakusas.
Rinkai socialinė viešųjų paslaugų funkcija gali būti neįkandama
Jeigu, kaip tvirtina vežėjai, transporto paslaugų kainos nedidės, ar konkurencija viešajame sektoriuje nebus pražūtinga?
Ekonomistas Rimantas Rudzkis įžvelgia dvi valstybinio kainų reguliavimo puses. „Viena vertus, šis žingsnis yra prasmingas. Būdavo atvejų, kai mikroautobusų paslaugų teikėjai norėdavo mažinti kainas, bet savivaldybės neleisdavo, nes jie būtų sudarę per didelę konkurenciją kitiems vežėjams. Kita vertus, valstybė, atiduodama viešųjų paslaugų kainas reguliuoti rinkai, turėtų pasirūpinti, kad nenukentėtų tam tikros grupės žmonių. Yra maršrutų, kurie tikrai yra nuostolingi, jais važinėja mažai žmonių, bet jiems susisiekimas yra tiek pat reikalingas“, - laisvos rinkos pliusus ir minusus vardijo R. Rudzkis.
Susisiekimo ministerija savo ruožtu ramina žmones, jog viešojo transporto paslaugoms taikomų lengvatų „konkurencijos principais grindžiama rinka“ nepradangins.
