Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atvirauja, kad tikėjosi, jog pakilus į aukščiausią tašką atsivers platesnė miesto panorama.
„Per mažai, norėtųsi visas gatves matyti. Jei statysime antrą ratą, bus galima 20 metrų pridėti“, – tikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Anot V. Matijošaičio, tai ne problema – ratą galima perkelti į aukštesnę vietą.
„Jis gali stovėti čia, jei miestiečiai manys, kad yra geresnė vieta, tai galime per savaitę perkelti į aukštesnę vietą“, – sakė V. Matijošaitis.
Tik toks perkėlimas atsieis įspūdingą sumą.
„Suma galėtų siekti virš 100 tūkstančių eurų, atvykimas, transportavimas, inspektavimas, draudimas draudžia tik kai viskas sertifikuota“, – aiškino „Kaunas In“ vadovas Tadas Stankevičius.
Pats Matijošaitis netiki, kad apžvalgos ratas atsipirks
„Kaunas In“ vadovas sako, kad Nemuno sala ratui parinkta atsižvelgus į žmonių srautus.
„Dariausi tiek srautų analizės, tiek kitų aspektų, kurie pasakytų, kur galima tikėtis geriausio atsiperkamumo, vienareikšmiškai šita vieta geriausia iš tų, kur svarstytos“, – minėjo T. Stankevičius.
Tikimasi, kad turistai noriai rinksis šią pramogą ir apžvalgos rato išlaikymo kaštai pasidengs. Optimistinė prognozė, kad per metus suktųsi apie 100 tūkstančių žmonių.
„Galvojame būdus, sinergiją su „Mokslo sala, baseinu, tam kad būtų galima siūlyti kombinuotus bilietus, tiek ir pagauti po parką bevaikštančius žmones ir srautus turėti kiek įmanoma didesnius“, – kalbėjo T. Stankevičius.
Pasisukti 15 minučių Kauno apžvalgos ratu suaugusiam žmogui – 12 eurų, yra ir nuolaidų.
„Mums aštuoni. Viskas brangu, paslaugos brangios, malonumai juo labiau“, – minėjo senjorė.
„Čia yra dauba šiokia tokia, bet pakilus į viršų pamatysim, kaip iš tikrųjų“, – sakė gyventoja.
„Smalsu į aukščiausią tašką pakilti ir pažiūrėti maksimalų peizažą pamatyti“, – pridūrė moteris.
O kada atsipirks pats beveik 4 milijonus kainavęs apžvalgos ratas ir ims nešti pelną į miesto biudžetą – net neprognozuojama.
„Ne, netikiu, nes Kaune niekas neatsiperka“, – teigė V. Matijošaitis.
Apžvalgos rato atsiradimas kelia klausimų
Kauno apžvalgos ratas nuo pat pradžių kaitino aistras, Savivaldybė bandė slėpti jo tikslią vietą, su skirtingomis institucijomis galimai derino skirtingus projektus.
„Gėda, kad kai kurios institucijos valstybinės, kurios turi kontroliuoti procesus, jos talkino, padėjo slėpti... kad 52 15 metrų gylio armuoti poliai – tai šaligatvio danga“, – aiškino architektas Linas Tuleikis.
Be to, ratas pradėjo veikti taip ir neatlikus būtinos poveikio kultūros paveldo vietovei analizės. Bet Kauno meras tame problemų nemato – esą reikėjo skubėti, kitaip ratas būtų pastatytas tik kitąmet.
„Dabar jau viskas derinama, gal šiek tiek klaidų padarėme... Nespėjome, čia laikinas statinys – nėra būtina visas tas procedūras atlikti. – Departamentas sako būtina. – Daro kažkokius tyrimus, nelabai aš juos skaitau“, – prisipažino V. Matijošaitis.
O štai pasak architektų, toks požiūris – ciniškas.
„Parodė, kad galima dėti skersą ant valstybės. Spjauta į Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę, kur yra tvarka numatyta ir pati institucija kuri turi rodyti pavyzdį, kitus bara už tai, pati taip pasielgia, nes vienam žmogui labai reikia, kad būtų greitai“, – piktinosi L. Tuleikis.
Ir ironizuodamas L. Tuleikis primena, kad anksčiau apžvalgos ratą žmonės velnio ratu vadino.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
