Mitingą inicijavusios Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovo teigimu, šiandien labiausiai gąsdina dabar vykstančios reformos ir dialogo su medikais stoka.
„Man atrodo, kad tiek per mažai dialogo, nemažai sprendimų nuleidžiama iš viršaus, kurie su mumis yra neaptarti, o jei ir aptariami, vis tiek daroma taip, kaip yra numatyta. Mūsų tai netenkina“, – naujienų portalui tv3.lt sakė JGA valdybos narys Laurynas Maciulevičius.
Priešinasi siūlymui dėl privalomo atidirbimo
Pasak jo, turbūt aštriausiai jaunųjų gydytojų bendruomenė reagavo į klausimą dėl siūlomo privalomo atidirbimo gydytojams už papildomas rezidentūros vietas.
„Visų pirma vertybiškai visiškai nepritariame tokiam pasiūlymui, nes manome, kad apskritai turėtų būti daugiau finansuojamų rezidentūros vietų ir turėtume judėti tokio modelio link, kad rezidentūra turėtų būti nemokama, kaip yra beveik visose Europos šalyse ir Vakaruose.
Pasiūlymas dabar yra toks, kad 20 papildomų vietų būtų vieniems metams ir jau galvoja kitais metais didinti iki 40 ar 60. Taigi kaip ir atveriamas langas, kad vis daugiau gydytojų, norėdami mokytis valstybės finansuojamoje vietoje, vėliau turėtų atidirbti tam tikroje vietoje.
Mes norime patys pasirinkti geografinė vietą, ligoninę, yra ir, berods, teisėtvarkos išaiškinimas, kad tai ribotų mūsų laisvą judumą ir dėl tokių dalykų galima net kreiptis į teisėsaugą ir panašiai“, – komentavo gydytojas.
Kodėl turime dirbti viršvalandžius?
Pasak L. Maciulevičiaus, norisi akcentuoti ir ypač šiomis dienomis medikų darbą labai apsunkinantį dalyką – stringančią E. sveikatos sistemą.
„Sveikiname tuos pakeitimus, kai kas yra draugiškiau ir panašiai, bet, panašu, kad tiesiog trūksta kompetencijos, kas tuos sprendimus priima. Kodėl mes turime dirbti viršvalandžius, pavyzdžiui, negalėdami išrašyti recepto dėl trikdžių? Susideda daug dalykų, kurie trukdo darbui – norime kokybiškai dirbti su pacientu, o ne popieriais“, – kalbėjo jis.
Nors ypač svarstant naujus teisės aktų pakeitimus iš medikų bendruomenės ne kartą girdėti įspėjimai, kad tai gali padidinti emigraciją, pašnekovas tikino, kad daug jaunų gydytojų yra nusiteikę dirbti Lietuvoje ir iš esmės niekur nenorėtų išvažiuoti.
„Į organizaciją esame susibūrę tie, kurie vis dar pasiruošę čia dirbti. Tai mes ir siekiame būti tuo pokyčiu, kurį norime matyti ir viską darome, kad galėtumėte čia dirbti ir paliktume tokią sistemą, kurioje norime patys dirbti ir paliktume savo vaikams. Todėl ir norime, kad mus išgirstų“, – sakė JGA atstovas.
„Mums jau gana“
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė antrino jam, kad dėl ruošiamų permainų su medikų bendruomene esą visiškai nesitariama.
„Tai, kad yra ignoruojami medikų ir pacientų poreikiai, akivaizdu, stengiamasi kuo greičiau prastumti įstatymus, kuriems nebuvo tinkamai pasirengta, nebuvo atlikta normali poveikio analizė.
Ministerija šiandien realiai nesprendžia problemų, kurios lėmė dabartinę situaciją Lietuvos sveikatos sistemoje – tai yra finansų, žmonių trūkumas, dabar jau visiškai neveikianti E. sveikata. Visa tai yra ministerijos atsakomybė. Ir, manau, visiems jau įgriso toks valdymas, kada sprendimus priima žmonės, kurie neturi pakankamai kompetencijų.
Tad, manau, medikai turėtų pasakyti, kad „mums jau gana“ – arba mes dirbame kartu ir įsiklausoma į bendruomenės poreikius, arba tada žmonės balsuos kojomis“, – komentavo ji.
Nors ministerija ką tik dalinosi istoriniu susitarimu su darbdaviais dėl prioriteto viešajam sektoriui teikti sveikatos paslaugas, pašnekovė teigė, kad valdžios inicijuojamiems pokyčiams nepritariančių medikų organizacijų niekas nekvietė.
„Pažadai, kuriais yra žarstomasi, yra niekuo nepagrįsti ir tie priimti susitarimai irgi kelia daug abejonių, nes nėra aišku, koks jų statusas. Jau ne kartą žadėta ir tai, kad bus bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, bet tas bendradarbiavimas daugiau yra formalus, nėra keliamas tikslas išspręsti problemas“, – teigė A. Gerliakienė.
Pažadai lieka pažadais?
Pasak jos, taip pat buvo žadama didinti finansavimą už valstybės draudžiamuosius, tačiau tai irgi realiai teliko pažadais.
„Buvo pažadai trumpinti eiles įvedus švieslentę, tai, nežinau, kiek ta švieslentė paveikė eilių trumpėjimą, bet, nemanau, kad kaip nors paveikė, nes ir negalėjo. Dar žadėta eilių praeinamumo padidinti 80 proc. ir išgelbėti 5 tūkstančius gyvybių.
Nežinau, kokiu būdu naikinant privatų sektorių tai bus įvykdyta. Dar buvo pažadai, kad bus paviešinti duomenis, jie bus prieinami ir skaidrūs sveikatos sistemoje, tai praktiškai nuo sausio neturime tų prieinamų skaidrių duomenų. (...) Politikų akyse yra tikėjimas, kad tai turi suveikti, bet vien to neužtenka, reikia realių faktų, skaičių, veiksmų“, – komentavo LMS atstovė.
Ji pridūrė, kad gerai dabartinės valdžios santykį su paprastu žmogumi iliustruoja dabartinė situacija su stringančia E. sveikata. „Sistema neveikia, burba gydytojai, pacientai, na ir kas? O mes savo varome. Premjerei, pavyzdžiui, juoką kelia E. sveikata“, – iliustravo A. Gerliakienė.
