REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konservatorius Mykolas Majauskas tikina, kad lėšų tvoros pasienyje su Baltarusija statybai Lietuva turi pakankamai. Jis atskleidė, kad sienos statyba bus vykdoma trimis etapais, o visos fizinio barjero statybos Lietuvai turėtų kainuoti apie 153 mln. eurų.

Konservatorius Mykolas Majauskas tikina, kad lėšų tvoros pasienyje su Baltarusija statybai Lietuva turi pakankamai. Jis atskleidė, kad sienos statyba bus vykdoma trimis etapais, o visos fizinio barjero statybos Lietuvai turėtų kainuoti apie 153 mln. eurų.

REKLAMA

Seime dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos penktadienį surengtas bendras Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis.

BFK  pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad kiekvieno sieną kirtusio nelegalaus migranto išlaikymas kainuoja reikšmingas lėšas.

„Skaičiuojama, kad 10 tūkst. eurų vieno migranto išlaikymas per metus“, – sakė M. Majauskas.

Po bendro BFK ir NSGK posėdžio, anot konservatoriaus, priimtas sprendimas remti Vyriausybės pastangas kuo skubiau pastatyti fizinį barjerą ir užtikrinti reikiamą finansavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Planuojam statyti 508 kilometrų fizinį barjerą. Anot M. Majausko, tvoros statyba turėtų apimti tris etapus, juos skirsto pagal tai, kuriose pasienio ruožuose siena su Baltarusija turėtų būti labiau apsaugota.

REKLAMA

Kaip pasakojo M. Majauskas, pirmasis etapas apima 98 kilometrų sieną, jis gali kainuoti apie 30 mln. eurų. Antrasis etapas – 227 kilometrų tvoros tiesimas, kuris gali kainuoti apie 68 mln. eurų. Trečiasis, paskutinis tvoros statybos etapas – 183 kilometrų tiesimas ir tai gali kainuoti apie 55 mln. eurų.

„Suprantama, kad siena nebus pastatyta per dieną. Bet ir Roma nebuvo pastatyta per dieną. Šiuo atveju, svarbus aspektas yra finansavimo ir noriu užtikrinti, kad pinigų valstybėje tikrai yra. 150 mln. eurų yra lašas jūroje prie Lietuvos valstybės biudžeto.

REKLAMA
REKLAMA

Tai yra moderni, stipri, galinga ekonomika, vien viršplaninių pajamų per šį pusmetį turime 238 mln. eurų. Nacionalinio saugumo klausimams lėšų mes tikrai turime ir jų turime tiek, kiek jų reikės“, – teigė M. Majauskas.

BFK pirmininkas tikino, kad kita svarbi tema – projekto įgyvendinimas ir šioje vietoje, pasak M. Majausko, turi pajėgias įmones imtis šio projekto, pavyzdžiui, „Epso-G“.

Vyriausybė pritarė tvoros pasienyje statybai

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį.

Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra specialus įstatymas, skirtas šiam projektui. Vis dėlto, po diskusijų buvo sutarta ir nutarta, kad tokio atskiro įstatymo reikia dėl įvairių išlygų ir dėl tam tikro sprendimo dėl paties projekto valdymo modelio. Ir dėl pačio projekto svarbos“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

„Tikimės, kad jie bus priimti ir jie leis mums įgyvendinti kaip įmanoma greičiau šio fizinio barjero statymo projektą Lietuvoje“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Premjerė I. Šimonytė teigė, kad tvoros statybos projekto galėtų imtis viena iš valstybės valdomų įmonių, kuri turi patirties su infrastruktūriniais projektais. Kalbama, kad tai galėtų būti įmonė „Epso-G“.

REKLAMA

„Mes turime rasti gerą balansą taro dviejų užduočių. Pirma užduotis – optimalus laikas reikalingas projekto įgyvendinimui. Kita užduotis – maksimalus skaidrumas, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant projektą, nes jis yra didelis, vertė yra didelė, dėl to ir atsakomybė yra labai didelė“, – teigė I. Šimonytė.

Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.

Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.

REKLAMA

Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.

Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų