Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ medicinos istorikas Aistis Žalnora atskleidžia šokiruojančius faktus apie Lietuvos alkoholio vartojimo tradicijas – nuo vaikų iki bajorų, nuo Barboros Radvilaitės kasdieninių 3 litrų alaus iki moterų „gydymo“ tradicijų. Ir kai kurie šių reiškinių, kaip pabrėžia ekspertas, vis dar šiandien išlieka aktualūs.
Kalbėdamas apie praėjusius šimtmečius ir tarpukarį, A. Žalnora sako, kad vaikų alkoholio vartojimas buvo ne išimtis, o kasdienybė – ir ši problema, kaip jis pabrėžia, aktuali ir šiandien.
„Nustatyta, kad net 20 proc. moksleivių žino apsvaigimo alkoholiu pojūtį – 3 proc. iš jų yra nuolatiniai jo vartotojai ir tik trečdalis iš visų moksleivių sako niekada nevartoję jokio alkoholio“, – pasakoja istorikas, remdamasis to meto mokyklų gydytojo Brakovskio 1925 m. ataskaita.
Dar labiau stebina tai, kad kuo jaunesnis vaikas – tuo daugiau alkoholio jis buvo linkęs vartoti.
„Įdomiausia tendencija tuo metu pastebėta, kad kuo jaunesnis moksleivis, tuo didesnis procentas to alkoholio vartojimo“, – aiškina A. Žalnora.
Vaikai alkoholį gaudavo ne slapta – dažnai jį tiesiog duodavo tėvai.
„Daugiau nei pusė atsakė, jog gauna tiesiog iš tėvų vienokių ar kitokių švenčių metu, – tikina istorikas ir priduria, kad paklausus tėvų šie teisindavosi tokiais argumentais. – Na, tai mūsų seneliai taip darė.“
Bajorai, Barbora Radvilaitė ir svaiginantys kiekiai
Nors kalbant apie vaikų problematiką istorikas prašo prisiminti ir šių dienų realybę, praeities suaugusiųjų įpročiai ne mažiau stebina.
Bajorų puotos buvo garsios ne tik muzikomis ir šokiais – alkoholis ten būdavo pagrindinis ir didžiausias svečias. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Radvilų baliuose vienam svečiui tekdavo ir po 10 litrų vyno.
Dar įdomesnis faktas – pati Barbora Radvilaitė, kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, kasdien išgerdavo apie 3 litrus alaus.
Tai buvo įprasta to meto praktika, nes alus laikytas „sveikesniu“ nei vanduo.
Ar moterys gerdavo tiek pat, kiek vyrai?
A. Žalnora paaiškina, kad kaimo vietovėse moterys dažnai gėrė dėl liaudies medicinos praktikų.
„Moteris, pagal liaudies mediciną, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, nes tiki, kad joms padės“, – sako istorikas.
Daug kur buvo paprotys alkoholiu vaišinti net besilaukiančias moteris. Šimkevičius savo 1818 m. veikale „Dževo pjanstve“ aprašė gėrimą „trajanka“ – alkoholio, medaus ir kitų ingredientų mišinį, duodamą nėščiosioms „sveikatai gerinti“.
„Jis jau aiškiai smerkia tokį paprotį, kad tai yra kenksminga“, – pažymi A. Žalnora.
Tačiau aukštesnio išsilavinimo moterys 19 a. viduryje jau suvokė rizikas ir stengėsi alkoholio vengti. Įdomu tai, kad 19 a. pradžios moksleivių tyrimai rodo – tiek mergaitės, tiek berniukai vartojo alkoholį panašiai.
Apsigimimai – jau tuomet sieti su alkoholiu
„Bet pakankamai dažnai įvardinami apsigimimai, susiję su alkoholio vartojimu“, – aiškina A. Žalnora.
Istoriniai autoriai jau 19 a. fiksavo sindromus ir ligas, siejamas su alkoholio poveikiu vaisiui.
„Ir tas pats Šimkevičius, ir kiti autoriai vardina būtent įvairius sindromus, susijusius su alkoholiu“, – pasakoja medicinos istorikas.
Daugiau vertingų patarimų pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ TINKLALAIDĘ GALITE ŽIŪRĖTI ČIA:
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
