Nors šiuolaikinėje visuomenėje daugėja žmonių, tampančių vegetarais, veganais ir atsisakančių mėsos ar apskritai gyvulinės kilmės produktų, gydytojai įspėja, kad toks elgesys dėl mados ir juolab neužtikrinant alternatyvių geležies šaltinių prie gero nepriveda.
„Šio mikroelemento stygius labiausiai siejama su mitybine geležies stoka arba padidėjusiu jos praradimu, kas dažniau pasitaiko jaunesnėms merginoms. Pastebime, kad lytinio brendimo pradžia šiek tiek ankstėja ir automatiškai kraujo netekimas per mėnesines gali būti gausesnis.
Kalbant apie mitybą, tai nebevalgome pakankamai mėsos, geriame daug kavos. Todėl geležies arba gauname nepakankamai, arba tinkamai nepasisaviname, nes kava, pienas, sojų produktai mažina jos įsisavinimą.
Kitas aspektas – nevalgome ir pakankamai daržovių. Nes yra necheminė, augalinės kilmės, geležis, kurios gausu špinatuose, lapinėse, ankštinėse daržovėse. Jų stokojant, nevartojant pakankamai skaidulų geležies organizmas tinkamai neįsisavina“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Kai trūksta geležies, net ima valgyti žvyrą, kramtyti kreidą
Pasak jo, geležies stygius nesvetimas ne tik moterims, bet ir vyrams, tačiau jiems dažniau aptinkama paprasta geležies stoka – dar be anemijos.
„Vyresnio amžiaus pacientams anemija dažniau vystosi dėl to, kad fiziologiškai išnyksta kaulų čiulpų funkcija ir paprasčiausiai nebeužtenka geležies, kurią gauname.
Taip pat prastėja širdies veikla, vystosi širdies nepakankamumas ir gali būti inkstų veiklos sutrikimas, tada sutrinka hormono, kuris aktyvina eritrocitų gamybą, sekrecija“, – aiškino gydytojas.
Tendencijomis apie tai, kad vis daugiau gyventojų, ypač vaisingo amžiaus moterų, trūksta geležies, neseniai dalinosi ir skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.
„Kalbant apie mitybą, tai nebevalgome pakankamai mėsos, geriame daug kavos. Todėl geležies arba gauname nepakankamai, arba tinkamai nepasisaviname, nes kava, pienas, sojų produktai mažina jos įsisavinimą“, – sakė I. Aleksa.
„Kai feritino tyrimai geležies atsargoms nustatyti pasidarė prieinami šeimos gydytojams, pamatoma, kiek daug žmonių trūksta geležies ir kiek daug ligos simptomų yra sukelta būtent šio elemento trūkumo“, – savo sekėjams socialiniame tinkle pasakojo šeimos gydytojo licencijos siekiantis medikas.
Geležies stokos ar anemijos simptomai dažnai yra nespecifiniai – mieguistumas, vangumas, nuovargis, tačiau sunkioms ligos formoms būna būdingi neeiliniai ir itin būdingi simptomai – potraukis valgyti neįprastą maistą, kas dar vadinama pika (lot. pica).
„Žmonės valgo žvyrą, smėlį, kramto ledą, kreidą dėl to, kad atsiranda poreikis gauti tų metalų jonų iš visur, kur gali“, – vardijo I. Aleksa.
Daliai tenka nuolatos lašinti geležies infuzijas
Jau diagnozavus geležies stokos anemiją, yra skiriami peroraliniai (geriamieji) geležies preparatai, kurie yra kompensuojami valstybės. Tačiau šie vaistai paprastai turi nemažai apribojimų.
„Jų negalima vartoti 2 valandas prieš ir po pieno, sojų produktų, negalima gerti kavos, juos vartoti reikia būtinai su kažkuo rūgščiu. Taigi atsiranda įvairių mitybinių ir kitokių apribojimų, kad ta peroralinė geležis būtų įsisavinta“, – kalbėjo I. Aleksa.
Vis dėl to gydytojai paprastai dienos stacionare rekomenduoja lašintis geležies infuzijas. Tačiau tą sau gali leisti ne visi – šis vaistas yra brangus ir nekompensuojamas. Be to, valstybė nekompensuoja ir geriamųjų geležies preparatų, jei nustatyta tik geležies stoka, bet dar ne anemija (jau didelis trūkumas).
Pasak pašnekovo, atkurti trūkstamą geležies kiekį – tik vienas žingsnis. Būtina koreguoti mitybą, gyvenimo būdą, kad pakankamai geležies būtų gaunama su maistu. Paklaustas, kaip dažnai pacientams tiesiog tenka išrašyti „receptą“ mėsai, gydytojas vis tik teigė, kad randama kažkokia anemijos priežastis, kuri yra gydoma.
„Dažiausiai randame kažkokią skrandžio problemą, hemoroidinius mazgus, per kuriuos gali kraujuoti, tad gydome juos. Jei priežastis yra mėnesinės, čia gali padėti sudėtinės kontraceptinės tabletės.
Bet esama situacijų, kai anemijos kilmė neaiški net ir tinkamai maitinantis. Tada belieka mums laukti iki kito rezervų išsekimo po lašinės infuzijos ir lašinti iš naujo. Turiu tokių pacientų, kuriems per metus laiko 2 arba 3 kartus tenka lašinti geležies intravenines infuzijas“, – pasakojo šeimos gydytojas.
„Kai kalbama apie tabletes, tai yra peroralinius preparatus, juos vartojant svarbu daryti pertraukas, nes veikia tam tikra fermentinė sistema, kuri užblokuoja geležies įsisavinimą“, – sakė M. Gedminas.
Įtariant geležies trūkumą gydytojas ragino nedelsti kreiptis pagalbos, nes kritiškai išsekus šio elemento atsargos gresia kraujo perpylimas:
„Esam mažesnei nei 80 g/l hemoglobino koncentracijai ir jaučiant simptomus arba visiems, kurių koncentracija mažesnė nei 70 g/l jau yra lašinama eritrocitų masės transfuzija, atliekamas vadinamasis kraujo perpylimas. Tai yra rimtos anemijos, to tikrai pasitaiko, kai būklė pamažu blogėja senyvo amžiaus žmonėms savimi nesirūpinant, nevalgant mėsos prieinama iki anemijos.“
Kodėl būtinos pertraukos geriant geležies preparatus?
M. Gedminas savo ruožtu pasidalino svarbiu patarimu dėl geležies preparatų vartojimo niuansų.
„Kai kalbama apie tabletes, tai yra peroralinius preparatus, juos vartojant svarbu daryti pertraukas, nes veikia tam tikra fermentinė sistema, kuri užblokuoja geležies įsisavinimą. Tai reiškia, kad kai organizmas gauna didesnį geležies kiekį, pavyzdžiui, skiriami „stiprieji“ geležies preparatai, kai kada jie net skiriami 2 kartus per dieną.
Kai organizmas gauna daugiau geležies, kepenyse aktyvuojasi toks hepcidinas, iš esmės „įsijungia“ apsauginis mechanizmas, nes jeigu būna per daug geležies, gali pasireikšti sunkiųjų metalų intoksikacija. Tada užblokuojamas geležies patekimas iš žarnyno į ląsteles ir pan.
Tad moksliniai tyrimai parodė, kad geležies vartojimas darant pertraukas – ją vartojant kas antrą, trečią dieną, pagerina jos įsisavinimą ir jos koregavimo rodiklius“, – kalbėjo M. Gedminas.
Jis teigė susiduriantis su labai daug pacientų, ypač moterų, kurios kankinasi jausdamos su geležies stokos simptomus, nuolatinį nuovargį: „Mano akimis, tikrai per dažnai yra reikalinga intraveninė geležis, nes arba žmogus jos netoleruoja, arba nepasisavina. Aišku, gali būti labai sudėtingi mechanizmai kaip disbiozė ir kita, dėl ko nepasisavina geležis.
Bet, pasirodo, gali būti toks elementarus dalykas kaip pertraukų darymas vartojant vėžį, kas gana radikaliai keičia klinikinę praktiką. Bet to, kai geležies įsisavinimas užblokuojamas, ji kaupiasi žarnyne, sukelia vidurių užkietėjimą, diskomforto reiškinius.“
Dar vienas vargas vartojantiems geležies preparatus, kad žmonės negali vartoti pieno produktų, kavos, arbatos. „Dėl to jie dažnai nustoja juos vartoti. Bet kadangi simptomai vis tiek kamuoja, tada jie turi ateiti dėl intraveninės geležies skyrimo.Taigi pertraukų darymas gali ne tik pagerinti įsisavinimą, bet ir vartoti tuos produktus, kurių įprastai nebūtų galima. Taip geležies preparatų vartojimas netampa tokiu lažu, bet su tam tikra disciplina ir drausme gali pasiekti tinkamą rezultatą“, – teigė M. Gedminas.
