geležis

Šiandieninė gyvensenos tempas, stresas ir nepalankios išorinės sąlygos gali padidinti organizmo jautrumą ligoms ir sumažinti natūralias gynybines jo galimybes. Imunitetas, kaip svarbi sveikatos dalis, tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, į kurią turėtume atkreipti ypatingą dėmesį.

Manoma, kad burokėliai kilę iš Viduržemio jūros regiono, kur senovės romėnai ir graikai vartojo šių daržovių šakniagumbius bei lapkočius. Tikėtina, kad iš pradžių burokėliai buvo auginami tik dėl sultingų lapelių, o vėliau buvo pradėti naudoti ir žemėje pasislėpę jų gumbai. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ši daržovė gali padėti sumažinti kraujospūdį ir širdies ligų riziką.

Itin svarbaus mineralo – geležies – trūkumas yra numeris vienas visame pasaulyje. Yra daugybė priežasčių, kodėl trūksta geležies, o profesorius Alvydas Unikauskas laidoje „Kviečiame daktarą“ parodė, kaip paprastai, vos pažvelgus į delnus, sužinoti, ar jums jos trūksta.

Kartais paprasčiausiai vartoti vitaminų nepakanka. Norint efektyvaus rezultato be tokių šalutinių poveikių kaip pykinimas ar mieguistumas, svarbu žinoti, kaip teisingai kiekvieną iš vitaminų reikia vartoti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė atskleidžia, kuriuos vitaminus geriausia vartoti ryte ir vakare, o kada geriau tuščiu skrandžiu arba kaip tik valgant sočiųjų riebalų turintį maistą.

Geležies maisto papildai išsiskiria nemaloniu vartojimo periodu ir daugeliui pacientų pasireiškiančiu šalutiniu poveikiu. Bene kiekvienas vartojęs geležies tabletes prisimins skrandžio skausmą, pykinimą ar kitus simptomus. Nors maisto papildai tobulėja, retas vartotojas žino, kad ne visi geležies papildai dirgina organizmą. Tad aptarkime, kam reikalinga geležis ir kokius maisto papildus rekomenduoja vaistininkė.

Susidūrus su lėtiniu nuovargiu, silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, galvos skausmu, svaigimu, pastebėjus, kad susilpnėjo nagai, plaukai, bet kuris šeimos gydytojas pirmiausiai rekomenduos atlikti bendruosius kraujo tyrimus ir pasitikrinti geležies lygį kraujyje. Pasak šeimos medicinos gydytojos Gintarės Trainavičienės, geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs mitybos sutrikimas visame pasaulyje, šio mikroelemento trūksta net 30 procentų pasaulio gyventojų.

Mažakraujystė – viena labiausiai pasaulyje paplitusių pasaulyje sveikatos būklių, ligų. Pagrindinė anemijos priežastis yra ne bet kas kitas, kaip geležies trūkumas. Sužinokite, ką reikėtų daryti norint užkirsti kelią mažakraujystės atsiradimo rizikai. Mažakraujystė arba kitaip vadinama anemija, yra ir būklė, ir liga, rodanti, kad žmogaus organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų.

Neretai prastos savijautos priežastimi gali tapti tam tikrų medžiagų ir elementų trūkumas organizme. Štai nuolatinis nuovargio jausmas, išblyškusi oda, galvos svaigimas ir fizinio krūvio netoleravimas gali išduoti, kad organizmui trūksta gyvybiškai svarbios geležies. Kodėl geležis yra nepakeičiama organizmo dalis ir kas nutinka, kuomet organizme šio elemento atsargos ima mažėti, sutiko pasidalinti Baltijos ir Amerikos klinikos vidaus ligų gydytoja Ugnė Juškaitė.

Į energijos stoką, nuovargį ir dirglumą žmonės dažnai numoja ranka, mano, kad tai persidirbimo ar pasikeitusių orų pasekmė. Tačiau už to gali slypėti daug rimtesnė priežastis – mažakraujystė, kurią dažniausiai lemia gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumas. Mažakraujystė, dar vadinama anemija, dažniau užklumpa moteris, tačiau neaplenkia ir vyrų. Ši liga nesirenka ir amžiaus, tačiau laiku diagnozuota ir gydoma gali nekenkti gyvenimo kokybei.