Šio elemento trūkumą gydytojas palygina su epidemija: įvardijo simptomus ir gydymo būdus
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, anemija yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Skaičiuojama, kad ji paveikia apie 30 procentų moterų nuo 15 iki 49 metų ir 37 procentus nėščiųjų.
Skaičiai Lietuvoje kelia susirūpinimą
Lietuvoje gydytojai taip pat fiksuoja nerimą keliančią tendenciją. Per pastaruosius dvidešimt metų anemija tarp vaikų padidėjo beveik dvigubai – jei anksčiau ja sirgdavo apie 11–12 vaikų iš tūkstančio, dabar serga jau beveik 20–23 vaikai iš tūkstančio iki 17 metų.
Naujausi, 2023 metų duomenys rodo, kad iš kiekvieno tūkstančio Lietuvos gyventojų beveik 40 turi nustatytą anemiją, o dažniausia priežastis – geležies trūkumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Apie tai, kodėl anemijos atvejų daugėja, kokios grupės labiausiai rizikuoja ir kada padeda maisto papildai, o kada – tik gydymas infuzijomis, kalbamės su šeimos gydytoju, VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio PASPC vedėju Irmantu Aleksa.
Daugiau pacientų – po pandemijos
Pasak gydytojo, pacientų, kuriems diagnozuojama anemija ar nustatomas geležies trūkumas, pastaraisiais metais daugėja.
„Pacientų tikrai daugėja, tačiau ne tik tokių, kuriems nustatoma anemija, bet ir geležies ar B grupės vitaminų stoka, kuri dar nesukelia anemijos.
Jų skaičius per pastaruosius trejus metus pastebimai šoktelėjo, tenka vis dažniau skirti gydomąsias geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 dozes.
Tiesa, šis pokytis susijęs su buvusiu žmonių nesirūpinimu savo sveikata po COVID-19 pandemijos – kai kurie žmonės visiškai ėmė nebesirūpinti savo sveikata ir staiga atėję sužinojo, kad jiems yra anemija ar geležies stoka“, – sako Irmantas Aleksa.
Dažniausia pacientė – moteris, bet pasitaiko ir vyrų
Kaip teigia skyriaus vedėjas, į gydytojus dėl anemijos dažniausiai kreipiasi moterys, tačiau ne tik jos: „Įprastai tai būna 18–40 metų moterys, tačiau pasitaiko ir 18–35 metų vyrų.
Vaikams anemija nustatoma santykinai rečiau, tačiau šie skaičiai ryškiai didėja, ypač tarp mergaičių.
Senjorams – dažnesnės ne geležies stokos, o vitamino B9 arba B12 stokos anemijos dėl skrandžio gleivinės atrofijos ir negebėjimo pasisavinti šių vitaminų.
Geležies stokos anemijos šiems pacientams dažniausiai susijusios su lėtinėmis onkologinėmis ligomis arba nukraujavimu.“
Diagnozuojama kraujo tyrimu
Irmantas Aleksa sako, kad anemija nustatoma atlikus bendrąjį kraujo tyrimą, kuriame matomas eritrocitų kiekis, hemoglobino koncentracija, eritrocitų dydis (MCV) ir jų vidinė hemoglobino koncentracija (MCH).
„Anemijai būdingas hemoglobino kiekio sumažėjimas, tačiau eritrocitų skaičius gali būti normalus ar netgi didesnis, jei tai nėra nukraujavimo sukelta anemija.
Diferencinei diagnostikai atliekame feritino, transferino įsotinimo tyrimus, o galiausiai nustatome vitaminų B9 bei aktyviojo B12 koncentracijas.
Geležies koncentracijos kraujyje tyrimas yra jau kiek pasenęs, todėl naudojamės naujaisiais standartais“, – akcentuoja gydytojas.
Nuo silpnumo iki keistų potraukių
Pasak jo, anemijos ir geležies trūkumo simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai pacientai skundžiasi bendru išsekimu.
„Bendras silpnumas, apetito stoka ar pasikeitęs apetitas, pavyzdžiui, norisi valgyti neįprastus dalykus – kreidą, ledą, smėlį, – blyški oda, dusulys, nagų ir plaukų pokyčiai – visa tai būdinga anemijai. Tačiau pacientai pirmiausia mini bendrą silpnumą“, – sako pašnekovas.
Nuo papildų iki infuzijų
Paprastai anemija gydoma geležies ar B grupės vitaminų papildais ar peroraliniais vaistiniais preparatais.
Kaip sako šeimos gydytojas, priklausomai nuo paciento būklės, gydymas parenkamas individualiai.
Kai nustatoma nedidelė geležies stoka (kai hemoglobinas mažesnis už normą – aut.past.), dažniausiai pakanka geležies arba B grupės vitaminų papildų.
Tokiais atvejais pacientai dažnai nejaučia jokių ypatingų simptomų arba jie būna labai lengvi – nuovargis, silpnesni nagai, plaukų slinkimas.
Esant didesnei geležies stokai, su anemija ar be jos, kai pacientai jaučia nuovargį, jų oda tampa blyškesnė, svaigsta galva, vargina dusulys fizinio krūvio metu, skiriami receptiniai peroraliniai geležies preparatai arba atliekamos intraveninės geležies infuzijos.
Taip pat gali būti skiriamos gydomosios folio rūgšties ar vitamino B12 dozės.
Esant ryškiai simptominei anemijai, kai hemoglobinas mažesnis nei 80 g/l arba asimptominei, kai hemoglobinas mažesnis nei 70 g/l, taikoma eritrocitų masės transfuzija.
„Be jokios abejonės, jei skiriu peroralinius geležies preparatus ar papildus – rekomenduoju kartu vartoti vitaminą C, kuris gerina geležies pasisavinimą žarnyne. Tačiau būtina paminėti, kad lėtinės uždegiminės ar kitos ligos slopina geležies pasisavinimą, todėl gali reikėti geležies lašelinės“, – priduria gydytojas.
Rekomenduoja rinkti mikrokapsuliuotą geležį
Pasak Irmanto Aleksos, pastaraisiais metais rinkoje atsirado nemažai naujų papildų, galinčių padėti pagerinti geležies rodiklius kraujyje.
Jis savo pacientams rekomenduoja rinktis tokius, kurių geležies forma yra mikrokapsuliuota, nesukelia tokių šalutinių reiškinių kaip pykinimas. Svarbu, kad vartojamas papildas būtų gerai pasisavinamas, nedirgintų skrandžio, nekietintų vidurių ir nedažytų dantų.
„Papildas yra veiksmingas, jei tinkamai vartojamas ir paciento situacija leidžia tinkamai pasisavinti geležį“, – teigia I. Aleksa.
Jis pabrėžia, kad toks geležies maisto papildas ypač tinka žmonėms, kuriems reikia profilaktinių geležies dozių.
„Geležies papildus rekomenduoju pacientams, kuriems yra nedidelė geležies stoka ar reikalingos profilaktinės dozės dėl mitybinių poreikių, pavyzdžiui, veganams. Rekomenduoju vartoti papildus kapsulėmis ne trumpiau nei 3–6 mėn., o esant nuolatiniam poreikiui – ir ilgiau.
Jos yra kartu su vitaminu C ir vitaminu B12, todėl gerinamas geležies pasisavinimas plonajame žarnyne. Gydymo sėkmė buvo pastebėta keliems pacientams“, – aiškina gydytojas.
