Karinių jūrų pajėgų flotilėje vyko iškilminga rikiuotė. Švęsti tikrai yra ką. Pirmą kartą naujausiųjų laikų istorijoje Lietuva planuoja statytis savo karinį laivą. Net tarpukariu mūsų šalies pasididžiavimu vadintą minininką „Antanas Smetona“ Lietuva pirko iš Vokietijos.
„Tai turi būti ir naujos technologijos laive, kurios vystosi labai labai, karybos pramonėje, greitai. Tai tūri būti ekonomija. Tas laivas turi būti taupus kuro atžvilgiu ir aplinkosaugos atžvilgiu tikrai priimtinas mums“, – kalbėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.
Dabar Lietuvos karinį laivyną sudaro 10 laivų. Visi statyti užsienyje. Daugumai jų jau 30–40 metų. Ir kasmet vis labiau sensta. Modernizuoti juos kainuoja milžiniškus pinigus, o atnaujinti laivyną būtina. Ypač turint tokį kaimyną, kaip Rusija.
„Tikrai Lietuva nesiruošia statyti nei didelių fregatų, nei lėktuvnešio. Bet tai bus ekonomiški, mūsų pagrindinius reikalavimus atliepiantys laivai. Ir tas etapas prasideda nuo koncepsijos, vizualizacijos, dizaino“, – kalbėjo G. Premeneckas.
Tiesa, koks tai bus laivas ir kiek kainuos dar neaišku. Kol kas tik pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su laivų statybos įmone bei Klaipėdos mokslininkais. Tačiau puikiai kariškiai žino, kokio laivo jiems reikia.
„Visų pirma, laivas turi išpildyti tas užduotis, kurios yra iškeliamos karinėms jūrų pajėgoms. Tai užtikrinti teritorinės jūros, išimtinės ekonominės zonos apsaugą. Savaime aišku, turi turėti tam tikrą ginkluotę. Turi turėti tam tikrus greičio parametrus. Būti stabilus, kad galėtų plaukioti Baltijos jūroje“, – aiškino G. Premeneckas.
Jūrų kariškiai galvoja apie didžiųjų patrulinių laivų klasės laivą. Tad Lietuvą iš jūros pusės gintų panašūs į kitų šalių turimus laivus.
Didieji patruliniai laivai dažnai būna ginkluoti 76 milimetrų pabūklu, raketų, galinčių naikinti taikinius tiek sausumoje, tiek vandenyje sistemomis. Tad bendrovės, kuri laivą planuoja statyti, vadovai pripažįsta, kad iššūkių laukia daug. Mat iki šiol iš jų dokų išplaukdavo tik civiliniai laivai.
„Jie yra tikrai technologiškai sudėtingi laivai. Be laivams būdingų technologinių sprendimų tikrai yra nemažai ir specialių sistemų, ypatingai ginkluotės sistemų, kuriose mes labai tikimės kariškių ekspertų dalyvavimo“, – kalbėjo Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Tad pirmoji laivų statytojų užduotis – kariškių viziją paversti inžineriniais ir technologiniais sprendimais ir laivo projektu.
„Labai dažnai kalbame, kad Lietuva nieko negali pasiūlyti Lietuvos karinei pramonei, Lietuvos gynybos stiprinimui. Manau, kad šitas pavyzdys tikrai būtų geras, kad mes kartu, Lietuvos gynybiniai pajėgumai būtų geresni, būtų šiuolaikiškesni ir atitiktų visu keliamus NATO standartus“, – sakė A. Šileika.
Prie pirmojo lietuviško laivo atsiradimo prisideda ir Klaipėdos mokslininkai. Jie tarpininkaus tarp laivo statytojų ir kariškių bei prisidės savo žiniomis kuriant jame technologijas.
„Vienareikšmiškai tai yra labai sudėtingas projektas. Nes kariniai jūrų laivai technologiškai yra vienas iš sudėtingiausių mechanizmų jūrinės pramonės. Ir reikalauja labai daug žinių ir gebėjimų kurti tokius laivus ir juos statyti“, – tikino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovas Andrius Sutnikas.
Pirmąjį lietuvišką karo laivą karinės jūrų pajėgos tikisi į bangas nuleisti 2035-aisiais. Iki tol, Lietuvos laivyną papildys dar vienas laivas. Jau yra nupirktas ir kapitalinio remonto pabaigos laukia štai toks išminavimo laivas. Jis į jūrinės sienos gynybą stos 2025-aisiais.
