Pasirašyti tam skirtą susitarimą, anot Pauliaus Petrausko, tikimasi dar šį pusmetį.
„Rengiame susitarimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad pradėtume tokio tipo zoną – paskirtume iš dviejų pusių derybinę grupę, kad būtų galima sudėlioti šituos mechanizmus. Tikiuosi, kad iki birželio pasirašysime su Lenkija startinį susitarimą, paskirsime derybines grupes, nes išspręsti reikia labai daug klausimų“, – žurnalistams pirmadienį sakė P. Petrauskas.
Anot jo, tokios zonos dalimi Lenkijoje galėtų būti Suvalkų pramoninė zona, kurią Varšuva siūlo praplėsti, ji galėtų būti sujungta su panašia teritorija Lazdijų rajone – ją dar reikėtų įsteigti.
„Bet atsiranda tam tikrų iššūkių dėl sąlygų ir panašių dalykų, vis tiek reikėtų prašyti leidimo ir atskiro vertinimo iš Europos Komisijos, nes Europoje dar nėra buvę tokio varianto, ir pasaulyje būtų ant tų kitų pavyzdžių“, – kalbėjo P. Petrauskas.
Viceministras vasario pradžioje viešėjo Singapūre, kur, be kita ko, kalbėjosi apie šios Pietų Azijos valstybės ir jos kaimynės Malaizijos bendrą Johoro–Singapūro specialiąją ekonominę zoną.
Vis dėlto P. Petrauskas teigė, kad šių šalių bendros zonos modelis Lietuvai ir Lenkijai nebūtų tinkamas.
„Singapūras sprendžia žemės problemą, laisvą žmonių judėjimą tarp Malaizijos ir Singapūro. Tad iš esmės jų modelis iki galo netinka arba būtų sunkiai pritaikomas mūsų ir Lenkijos atveju, nes neturime tokių problemų, kaip laisvo žmonių ir prekių judėjimo“, – sakė viceministras.
Pasak jo, ekonominėje zonoje turėtų veikti specifinis dvišalis teisinis reguliavimas, išskirtinis mokesčių režimas: „Yra dvi teisinės, dvi mokesčių sistemos, kurias reikia sureguliuoti.“
Viceministro teigimu, bendra šalių ekonominė zona Kapčiamiesčio apylinkėse būtų patraukli gynybos pramonei: „Visoms įmonėms, kurios planuoja veikti Baltijos šalyse ir Lenkijoje, šita vieta labai tinka. Gynybos pramonės įmonių (...) susidomėjimas yra didžiulis, (...) klausimas, kaip mums pavyks padaryti.“
Johoro–Singapūro ekonominė zona įkurta 2025 metais pietiniame Malaizijos Johoro regione, besiribojančiame su Singapūru. Ji skirta sustiprinti šalių ekonominius ryšius, pritraukti gamybos, skaitmeninės ekonomikos, transporto ir kitų investicijų, išnaudojant Singapūro finansinius ir investicinius pajėgumus ir Malaizijos žemės ir darbo jėgos išteklius.
BNS rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda metų pradžioje susitikęs su Lenkijos vadovu Karoliu Nawrockiu Varšuvoje pranešė apie idėją dėl bendros Suvalkų ir Lazdijų ekonominės zonos įsteigimo.
Šalies vadovo teigimu, jos steigimas paskatintų pasienio regionų ekonomikos augimą, užimtumą ir veiktų kaip ekonominiai vartai prieigai prie dviejų rinkų.
