REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmojoje šio straipsnio dalyje „Balsas.lt“ jau rašė, kad savo ataskaitoje (2009  m. kovo 31 d.) „Lietuvos įvaizdžio formavimas“ Valstybės kontrolė konstatavo, jog visas iki šiol nuveiktas darbas formuojant Lietuvos įvaizdį buvo neefektyvus, modelis neveiksmingas, o visi susiję darbai vyko netikslingai ar nekoordinuotai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau šūkis „Lietuva – drąsi šalis“, iš „kvadratėlių“ sudėliotas Lietuvos logotipas ir „Lietuvos įvaizdžio knyga. Praktinis vadovas“ – anaiptol ne viskas, kas buvo sukurta.

REKLAMA

„Lietuva.lt“.  Oficialūs Lietuvos interneto vartai vis dar vizija?

Dar vienas projektas, kurį savo ataskaitoje mini Valstybės kontrolė – „Oficialūs Lietuvos interneto vartai“ arba www.lietuva.lt. Portalas, kuriame kiekvienas mūsų šalies gyventojas ir užsienietis turėtų  rasti visą esminę informaciją apie tradicijas, istoriją, žmones, garsinančius kraštą, kultūros vertybes – viską, kuo galime didžiuotis  patys, ir kas galėtų atskleisti kitiems, kas mes ir kokie mes.

REKLAMA
REKLAMA

Naudingos informacijos čia turėtų rasti ir verslininkas, sprendžiantis, ar verta investuoti mūsų šalyje, ir turistas, nusprendęs savarankiškai pakeliauti po dar nepažįstamą šalį, ir tas, kuris nuspręs dirbti ar mokytis Lietuvoje.

Toks pirmasis įspūdis, bet ėmusiam ieškoti konkretesnės informacijos, jau po kelių minučių pabosta – mat iš kai kurių puslapių tenka vis iš naujo grįžti į pradžią ir vėl nuorodomis keliauti kitur.

Kas ir kaip administravo ir administruoja Lietuvos interneto vartus bei rūpinasi čia esančia informacija, kokie tikslai jiems buvo keliami anksčiau ir dabar, ar pateisina jie sumanytojų bei tų, kuriems jie skirti, lūkesčius?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuos ir daugybę kitų klausimų pateikėme Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamentui.

„Lietuvos interneto vartai www.lietuva.lt buvo sukurti Pekino Olimpiados proga 2008 m. Senoji svetainė buvo dalis G. Kirkilo vyriausybės vykdytos Lietuvos įvaizdžio formavimo programos“, – išgirdome atsakymą.

„Anksčiau šis portalas buvo labiau orientuotas ne į užsienio, bet į vidaus auditoriją, tačiau šiemet svetainė buvo atnaujinta. Pagrindinis portalo tikslas – pristatyti Lietuvą pasaulio interneto vartotojams. Tai yra oficialūs šalies vartai virtualioje erdvėje, kur kiekvienas internautas pradeda pažintį su Lietuva“, –  nepamiršo pasigirti departamento atstovai.

REKLAMA

Apibūdindamas oficialius Lietuvos vartus virtualioje erdvėje, Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius pabrėžė, kad „ši svetainė yra neatsiejama šalies tapatybės formavimo dalis, supažindinanti lankytojus su Lietuva, kviečianti apsilankyti, investuoti, mokytis“.

Tai esąs įrankis skleisti pasauliui pozityvias žinias apie Lietuvą, todėl joje pateikiama ne tik bendra informacija apie šalį, bet ir naujienos apie mūsų pasiekimus įvairiose srityse, pristatomi svarbiausi įvykiai ir renginiai.

REKLAMA

„Šiemet atnaujinta svetainė pasižymi funkcionalumu, modernia ir patogia vartotojo sąsaja, emociškai įtaigiomis fotografijomis, o jos turinys orientuotas į užsienio šalių žmones, besidominčius Lietuva“, – „Balsas.lt“ sakė A. Martusevičius.

Ar taip yra iš tikrųjų? Akivaizdu viena – ankstesnę svetainę, kad ir kada bei kokių tikslų siekiat ji buvo sukurta, reikėjo pertvarkyti.

Kad oficialieji Lietuvos interneto vartai nebuvo tokie, kokie turėtų būti, savo ataskaitoje mini ir Valstybės kontrolė.

„Lietuvos įvaizdžio formavimo komisija 2008 m. Vyriausybės kanceliarijai pavedė suformuoti ir koordinuoti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus dėl interneto svetainės www.lietuva.lt tekstų atnaujinimo, naujų meniu punktų įdiegimo ir kitų su svetainės tobulinimu susijusių klausimų. (...) Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos rekomendacijos dar (Valstybės kontrolė darbą baigė 2009. 03.31. – red. past.) neįgyvendintos“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Priežastys taip pat daugiau negu akivaizdžios.

„Bendra šalies politika Lietuvos įvaizdžio klausimu nesuformuota, nėra aiškios Lietuvos pristatymo užsienyje koordinavimo, finansavimo tvarkos, projektų skaidrios atrankos, jų administravimo sistemos, kuri aiškiai apibrėžtų visų institucijų sąveiką ir funkcijas“ (Valstybės kontrolės ataskaita).

Bet visa tai buvo seniau, ir www.lietuva.lt jau kitokia. Tiesa, nuo tada, kai buvo nuspręsta ją atnaujinti (2008 m.), iki to laiko, kai tai įvyko (2011 m.), nemažai vandens nutekėjo, bet gal vertėjo laukti, nes rezultatas pranoko visus lūkesčius?

REKLAMA

„Prieš mėnesį startavo atnaujinta svetainė. Tai kainavo 20 tūkst. Lt. Informaciją rengė Ministro Pirmininko tarnyba, Žemės ūkio, Švietimo, Kultūros, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijos, taip pat „Investuok Lietuvoje“, „Eksportuojanti Lietuva“, Turizmo departamentas, Lietuvių liaudies kultūros centras, neatlygintinai konsultavo įvairių sričių ekspertai“, – pasakoja A. Martusevičius.

Jo teigimu, atnaujinant svetainę buvo stengiamasi susieti ją su kitais Lietuvą reprezentuojančiais tinklalapiais, todėl čia gausu nuorodų ir lankytojams patogu ieškoti juos dominančios informacijos.

REKLAMA

„Tai nėra naujienų portalas, todėl dėmesį kreipiame ne į kiekybę, bet į kokybę – pateikiame pasauliui įdomias geras naujienas apie mūsų šalį. O mūsų vizija – padaryti šį tinklalapį „skėtiniu“ visiems kitiems oficialiems šalį tam tikrose srityse reprezentuojantiems tinklalapiams“, – sakė vienas www.lietuva.lt administratorių A. Martusevičius.

Pasigendama koordinacijos ir nuoseklumo

„Jei jau yra „Centriniai vartai“, jie turėtų būti parengti nuorodų į kitas svetaines principu. Tai galėtų būti savotiškas katalogas, kuriame skirtingi interesantai lengvai rastų jiems reikalingą informaciją apie Lietuvą – nuorodas ir tiems, kurie domisi investavimo galimybėmis, ir turistams“, – „skėtiniam“ principui pritaria Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Tačiau kaip tik to jis sako ir pasigendantis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Išlenda“ koordinacijos stoka. Skirtingos organizacijos tuos vartus valdo ir atsako už informacijos koordinavimą bei draugiškumą. Ir gal jiems ne visada tai pavyksta“, – svarsto jis.

Koordinacijos stoką kaip vieną iš pagrindinių www.lietuva.lt bėdų įvardijo ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Nocius.

„Informacija, kurią visi pranešame, turėtų būti suderinta. Pavyzdžiui, nėra bendros nuostatos, ką mums reikia akcentuoti. Žinoma, siekdami pritraukti investicijas ir pritraukti turistus mes naudosimės skirtingais jos pateikimo būdais, bet būtų gerai, kad mūsų žinutės būtų suderintos“, – „Balsas.lt“ sakė jis.

REKLAMA

„Labai svarbu, kad susitartume dėl pačių bendriausių dalykų – grafinių sprendimų, spalvų,  formuluočių. Mes su Užsienio reikalų ministerija ir Turizmo departamentu neformaliai tai deriname, bet būtų gerai, kad Premjero kanceliarija būtų aktyvesnė. Jeigu visi kartu susėstume ir nuspręstume, ką ir kaip darome, žmonės interneto erdvėje ilgainiui imtų atpažinti, kad tai yra Lietuva. Dirbtume vienam tikslui, o ne dėl to, kuris gražesnį paveiksliuką įsidės“, – dalijosi mintimis „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Jo teigimu, pristatant Lietuvą pasauliui, negalima pamiršti, kad domėjimasis nedidele valstybe visuomet yra mažesnis. Kita vertus, sunkmetis mums buvo naudingas.

REKLAMA

„Iki pasaulinės ekonominės krizės didžiosios informacijos priemonės Lietuvą, Latviją ir Estiją dėjo „į vieną krūvą“ ir buvo kalbama apie Baltijos šalis, bet visos trys valstybės per krizę elgėsi skirtingai, todėl jie buvo priversti skirti vieną šalį nuo kitos“, – aiškino M. Nocius.

Vis dėlto, anot M. Nociaus, būtent dėl to, kad nepakankamai koordinuojama skleidžiama informacija, kyla dar viena Lietuvos identifikavimo problema.

„Lietuva turėtų vengti prisistatyti esanti rytų Europos valstybė, nes tada kyla asociacijos su Rumunija, Bulgarija, kitomis šalimis, apie kurias žinoma mažiau, o tai mums nenaudinga. Mano manymu, turėtume pozicionuotis kaip šiaurės rytų Europos šalis arba kaip šiaurės Baltijos šalių regionas“, – aiškino M. Nocius.

REKLAMA
REKLAMA

Turizmo departamentas apie Lietuvą pasakos socialiniuose tinkluose

Centriniuose  Lietuvos interneto vartuose ( www.lietuva.lt ) yra nuorodos ir į „Investuok Lietuvoje“, ir į „Versli Lietuva“, ir į keliautojams skirtą  turizmo departamento svetainę. Tik kažkodėl  pastaroji nuoroda pateikta kitaip nei dvi pirmosios.

Tačiau pačioje  turistams skirtoje svetainėje informacijos, pateikiamos skirtingomis kalbomis, kiekis akivaizdžiai skiriasi. Gal todėl visai nenustembi, kai iš Turizmo departamento direktorės Raimondos Balnienės išgirsti, kad žinių apie mūsų valstybę stokojama net artimiausiose šalyse.

„Pavyzdžiui, Suomijoje, tik 75 proc. apklaustų internetu lankytojų pasakė, kad žino Vilnių kaip Lietuvos sostinę. Švedijoje tik 65 proc. Skaičiai nedžiugina, nes viso pasaulio turistai, ruošdamiesi kelionėms, apie 85 proc. informacijos susiranda virtualioje erdvėje, todėl mums ne įvaizdžiu reikia rūpintis, o tuo, kad apie mus apskritai žinotų“, – sakė departamento, kuris savo svetainėse naudoja „Lietuvos iš kaladėlių“ logotipą, bet net neužsimena apie šūkį „Lietuva – drąsi šalis“, vadovė.

REKLAMA

Anot jos, daugiakalbę turistams skirtą svetainę, į kurią paieškojus galima patekti pro reprezentacinius virtualius Lietuvos vartus, šiemet ketinama atnaujinti. Net du adresus turintis portalas taip pat turėtų veikti „skėtiniu“ principu.

„Norėjome spėti iki Europos krepšinio čempionato, bet dėl viešųjų pirkimų darbai užtruko. Komercinės informacijos joje nebus, bet iš jos bus galima patekti visur. Informacija bus aiškesnė, paprastesnė, o tas, kuriam įdomu, galės eiti gilyn“, – atskleidė ji.

Turizmo departamento vadovė tikisi, kad kitais metais startuos dar vienas Lietuvą pasauliui  pristatantis projektas.

„Tai bus Lietuvos reklama įvairiuose socialiniuose tinkluose trimis ar keturiomis kalbomis. Interaktyvus projektas tęsis metus. Tikimės sulaukti mažiausiai milijono lankytojų“, – pasakoja ji.

Pasak R. Balnienės, tikimasi, kad tuomet  informacija apie Lietuvą pasieks visus potencialius įvairaus amžiaus turistus, tačiau ji negalėjo pasakyti, kiek kainuos įgyvendinti šiuos sumanymus.

Šiek tiek anksčiau Turizmo departamento ketinimai vilioti turistus į Lietuvą pasitelkus socialinius tinklus jau buvo sustabdyti. Paslaugų, kurios valstybei, anot „Balsas.lt“ šaltinių, galėjo kainuoti apie 580 tūkst. Lt, pirkimo konkursas esą buvo sustabdytas dėl to, kad jo sąlygomis nepatenkinti verslininkai kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

REKLAMA

Manoma, kad naujasis konkursas vyks šių metų rudenį. Gal įgyvendinus naujus projektus surasti Lietuvą internete bus lengviau, o nuorodos į turistams skirtą informaciją portale „Lietuva.lt“ nuves į kur kas išsamesnį mūsų šalies pristatymą?

„Svarbiausia, kad su naujaisiais projektais nenutiktų taip, kaip ne kartą yra nutikę“, – perspėja Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas S. Bartkus.

„Informacijos pakanka. Ir svetainių prikurta nemažai. Blogai, kad jos sukuriamos ir pamirštamos. Tarkim, kokiam nors renginiui buvo sukurta svetainė, paskui ji tampa neaktuali, bet tebeveikia. Apsilankęs joje žmogus nežino, kada paskutinį kartą buvo atnaujinta informacija, ar gali ja pasitikėti“, – kalbėjo jis.

Surasti virtualią Lietuvą – ne pati lengviausia užduotis

Informacijos patikimumo problema iš tikrųjų egzistuoja. Viena iš priežasčių – užuot patekę į oficialią Lietuvos svetainę, pirmiausia turime šį tą „atsijoti“, nes viena iš populiariausių paieškos sistemų www.lietuva.lt „išmeta“ tik 5 vietoje. Angliškos oficialiosios mūsų šalies interneto svetainės versijos įvedus žodį „Lithuania“ ta pati paieškos sistema pirmajame puslapyje visai nepateikia. Čia rasime Seimą, kai kurias ministerijas, turistams skirtas interneto svetaines, bet Lietuvos prisistatymo pasaulio visuomenei – ne. Gal dėl to, kad jos interneto adresas kitoks?

REKLAMA

„Kai ketinu vykti į kurią nors šalį, ieškodama informacijos aš surenku tos šalies pavadinimą anglų kalba. Manau, kad ir kiti taip elgiasi – surenka ne „Lietuva“, o „Lithuania“, – patvirtino prielaidas, kad kitakalbiams gali būti sudėtinga aptikti oficialiąją Lietuvos interneto svetainę, VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinio verslo mokyklos korporatyviosios komunikacijos ir ryšių su visuomene dėstytoja docentė Vilija Gudonienė.

„Balsas.lt“ paprašyta, komunikacijos specialistė panaršė abiejose – lietuviškoje ir angliškoje – www.lietuva.lt versijose ir pasidalino savo pastebėjimais.

„Būtų gerai, kad anglakalbiams skirto portalo pavadinime būtų ne „Lietuva“, o „Lithuania“ – užsieniečiai lengviau rastų. Be to, pavyzdžiui, panaši estų interneto svetainė yra su „.eu“, o mūsų su „.lt“. Kartais tai irgi gali būti kliūtis“, – dalijosi mintimis V. Gudoniene.

Tiesa, naršylėje surinkę ne „Lietuva“, o „Lithuania“, pateksime ten pat. Su viena sąlyga – kad žinome, jog reikia prirašyti „.lt“, nes pamėginę „.eu“, sulauksime nedžiuginančio atsakymo „Server not found“.

Bet svetainių su žodžiu „Lietuva“ interneto platybėse apstu: vos per kelias minutes „Balsas.lt“ žurnalistai aptiko gerą dešimtį: su „.net“, su „.org“, su įvairiais papildomais žodeliais ir brūkšneliais ir net išlinksniuotos („e-lietuva.net“, „labaslietuva.net“, „lietuva.cc“, „lithuania.org“, ,,lituhianian.net“, „lietuvos.net“, „aslietuvai.org“ ir pan.).

REKLAMA

„Aš nežinau, kas tuo privalo rūpintis, bet manau, kad tai turėtų būti sprendžiama panašiai, kaip su įmonių pavadinimais. Tikrai ne bet kas gali naudoti Lietuvos vardą. Gal tie, kurie domenus tvarko, galėtų pasirūpinti? Bent jau su „.lt“ turėtų būti griežčiau reglamentuojama“, – „Balsas.lt“ sakė M. Nocius.

Jo teigimu, nėra gerai, jei paieškos sistemos kokį nors keistą puslapį vartotojui pasiūlo aukštesnėje pozicijoje nei oficialų.

„Tai šiek tiek apsunkina informacijos paiešką. Pastebėjau, kad kitų šalių vyriausybių ar panašių į mūsų agentūrų svetaines pavyksta surasti labai greitai. Kita vertus, jeigu žmogui reikia, jis informaciją susiras, bet būtų geriau, jei pradžioje pasirodytų solidieji tinklalapiai“, – savo požiūrį dėsto M. Nocius.

Tuo metu S. Bartkus teigia nematantis nieko bloga, kad specializuoti tinklalapiai stumteli žemyn oficialiuosius.

„Nemanau, kad svetainių gausą reikėtų vertinti blogai. Gal mes perdaug sureikšminame tuos pagrindinius interneto vartus? Ir vakarų šalyse nėra taip, kad būtų vieni šalį reprezentuojantys interneto vartai“, – sako S. Bartkus.

Tas stebuklingas žodis „domenas“

„Domenas – iš raidžių, skaičių ir kitų ženklų sekos, einančios prieš aukščiausio lygio domeno „.lt“ sritį, sudarytas pavadinimas, kuris identifikuoja interneto tinklo tašką. Jie skirstomi pagal hierarchiją. Aukščiausio lygio domenas yra šalies kodas. Pavyzdžiui, Lietuvos „.lt“, Lenkijos „.pl“, Rusijos „.ru“, – „Balsas.lt“ aiškina Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės departamento direktorė Lina Rainienė. – Antro lygio domenas nurodomas prieš aukščiausio lygio domeną. Tai mūsų www.rrt.lt arba www.lietuva.lt. O pavyzdžiui, www.numeracija.rrt.lt jau yra ir trečio lygio domenas“.

REKLAMA

L. Rainienė aiškina, kad teisė vartoti Lietuvos vardą antrojo lygio domenų varduose prieš „.lt“ reglamentuota Lietuvos vardo vartojimo interneto domenų varduose taisyklėse, kurias mūsų šalies Vyriausybė patvirtino 2009 m. spalio 7 d.

„Jose nurodyta, kad asmenys gali vartoti Lietuvos vardą antrojo lygio domenų varduose prieš domeną „.lt“ tik tada, kai turi leidimą arba tais atvejais, kai Lietuvos vardas vartojamas juridinio asmens pavadinime, juridinio asmens filialo arba jo atstovybės pavadinime ir dar kai kuriais atvejais“, – sakė ji.

Leidimus vartoti Lietuvos vardą išduoda Ryšių reguliavimo tarnyba. Reikalavimai, kurie keliami pageidaujančiam, nesudėtingi. Jeigu toks vardas dar nevartojamas, o jo „vartojimas pageidaujamame interneto domeno varde nežemina Lietuvos vardo, neprieštarauja viešajai tvarkai, moralei ir dorovei“, L .Rainienės teigimu, jokių kliūčių nėra.

Todėl nenuostabu, jog  leidimų, suteikiančių vartoti Lietuvos vardą antrojo lygio domeno varde prieš domeną „.lt“, registre rasime ne tik „expolietuva.lt“, bet ir „asmyliulietuva.lt“ ir panašių.

Aukščiausio lygio domeno ,,.eu“ vartojimas taip pat griežtai reglamentuotas.

„Domenai su „.eu“ galūne registruojami pagal EURID nustatytas domenų registravimo taisykles“, – sakė L. Rainienė.

REKLAMA

O kitaip yra su kitais domenais – „galūnėmis“. „Ar kas nors kaip nors reglamentuojama, kai Lietuvos vardas (nesvarbu kokio turinio interneto svetainėse) atsiranda su domenais „.net“, „.com“, „.org“ ir panašiais?“, – paprašė paaiškinti „Balsas.lt“.

„Lietuvos teisėje pastarasis dalykas nėra apibrėžtas. Pasaulyje sistema, kaip tai reguliuoti, yra, tačiau visos šalys tai sprendžia skirtingai. Bet internete, deja, daug kas vyksta savireguliacijos principu“, – atsakė L. Rainienė. Ji  neatmetė, kad RRT artimiausiu metu tai panagrinės giliau.

V. Gudonienė: negalima varyti arklių į priešingą pusę, jeigu jie patys atėjo prie upės atsigerti

„Balsas.lt“ pasirodžius pirmajai šio straipsnio daliai, vienas iš skaitytojų parašė tokį komentarą:

G> priminimas užuomaršoms: „Kodėl nesėkmės lydi kuriant Lietuvos ženklą??? Todėl, kad protėvių dvasios tam priešinasi, nes jis jau sukurtas prieš tūkstančius metų, kai dar jokia šalis neturėjo savo ženklo. Tai Gedimino Stulpai“.

Na, gal ir ne prieš tūkstančius metų, o šiek tiek vėliau, tačiau tiesos šio komentatoriaus žodžiuose tikrai esama. Tai patvirtina ir V. Gudonienė.

„Kodėl  tie „kvadratėliai“ neprigijo, o M. Jovaišos „širdis“ mums priimtina? Tai vidinės tapatybės dalykas. Nėra jokio skirtumo, kokį ženklą mes išsirinksime, bet jeigu mes visi jį naudosime, jis ir bus tinkamas“, – sakė ji.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas S. Bartkus siūlo nesureikšminti nei šūkio, nei logotipo, nei to, kaip ir kokiuose tinklalapiuose virtualioje erdvėje pristatoma Lietuva.

„Nereikėtų sureikšminti šūkio – ar jis labai geras, ar mažiau geras. Svarbu nuoseklumas, o jo labiausiai ir trūksta. Paprasčiausiai turėjo būti nuosekliai vystoma, nepaisant to, kad pinigų kažkuriais metais galbūt ir nėra. Yra daugybė kanalų, kurie komunikuoja, ir tai buvo galima išlaikyti, – dėsto savo nuomonę S. Bartkus. –  Bet reikalinga  koncepcija. O tai, kad nesusikalbama, kad vieni daro vienaip, kiti kitaip – greičiausiai ir yra koncepcijos nebuvimo pasekmė“.

Vis dėlto V. Gudonienė ragina žvelgti giliau.  Jos teigimu, vertinant iš ekonominių pozicijų labiau apsimokėjo naudoti tokį ženklą, kuris jau gyvena savo gyvenimą.

„Geriau remtis tuo, kas jau funkcionuoja. Tai mūsų tautinės spalvos, Vytis, Gedimino stulpai. Bet ne ta murzinų spalvų mozaika. Gintaras ir Baltija – taip pat visiems artimi dalykai. Širdis ir gintarėlis visada buvo, tai visiems mums priimtina. O šūkis „Drąsi šalis“ ir man nieko nereiškia. Tai buvo bandymas viską laužyti ir kurti iš naujo“, – aiškino ji.

Komunikacijos specialistės teigimu, itin daug prarandame nesiedami ženklo su tautinėmis spalvomis – neišnaudojame vieno iš galingiausių komunikacijos apie Lietuvą pasauliui įrankių.

„Po visą pasaulį lietuvių sirgaliai „ištampė“ tas spalvas. Visi dažosi vėliavos spalvomis. Ir dabar, per Europos krepšinio čempionatą visur matysime „geltona-žalia-raudona“, o ne tas murzinas spalvas iš „kvadratukų“. „Geltona-žalia-raudona“ –  jau atpažįstamos ir siejamos su Lietuva. Tai kam kurti kažką? Reikia naudoti tai, kas yra, o ne griauti stereotipą, nes  tam reikia nepalyginamai didesnio biudžeto, negu įtvirtinti esamą“, – siūlo V. Gudonienė.

Belieka tikėtis, kad jos ir kitų, kurie praktiškai siekia pristatyti Lietuvą pasauliui, mintys bus  išgirstos, kai ateis laikas dar kartą bandyti formuoti mūsų šalies įvaizdį.

„Vyriausybės patvirtintos Lietuvos modernios tapatybės formavimo strategijos ir Seimo patvirtinto Nacionalinio susitarimo pagrindu numatyta sukurti ir pradėti įgyvendinti ilgalaikę valstybinę Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje programą. Kai bus patvirtinta modernios tapatybės formavimo strategija, Vyriausybė nutarimu įtvirtins Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinatorių, kuris bus atsakingas už įvaizdžio ir jo komponentų dinamikos stebėseną, projektų atranką ir jų finansavimo tvarkos nustatymą, apibrėš visų institucijų, dalyvaujančių formuojant įvaizdį, sąveiką ir veiklos derinimo mechanizmą“, – „Balsas.lt“ sakė Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas A. Martusevičius.

Tikėkimės, kad ateityje – neseniai atsiradusiame portale „Lietuva 2030“ mūsų šalis pasauliui bus pristatoma sėkmingiau, ir dar po keleto metų Valstybės kontrolė savo ataskaitoje nerašys: „Daugelio valstybės institucijų komunikacijos tarnybos dažnai tik užtikrina institucijos veiklos viešumą, tačiau mažai prisideda formuojant bendrą valstybės įvaizdį ir viešąją nuomonę, neveda dialogo su visuomene. (...) nevykdoma bendra ir kryptinga informavimo apie Lietuvą politika; šalies įvaizdžio formavimas nėra integruotas į institucijų strateginius ir veiklos planus; įvaizdžiui formuoti skirtos priemonės ar programos nėra įgyvendinamos vadovaujantis tarpusavio bendradarbiavimo principais“.

O svarbiausia, anot V. Gudonienės, „nevarykime arklių į priešingą pusę, jeigu jie nori gerti ir jau ėjo prie upės. Jeigu turime tai, kas mums priimtina ir visiems žinoma, reikia tuo pasinaudoti“.

Taip pat skaitykite: „Lietuva – drąsi šalis“: įvaizdžio kūrimo fiasko? (I)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų