Savaitgalį vykę Moldovos parlamento rinkimai parodė, kad dauguma šios šalies žmonių pasisako už europietišką savo šalies kelią, tačiau Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė, jog kol kas sunku spręsti, kokios politinės jėgos išsilaikys ir sudarys daugumą parlamente. Pasak pašnekovo, dar gali paaiškėti įvairūs „užkulisiniai“ nesklandumai.
Dėmesys į Padniestrę
„Moldovos analitikai siūlo atkreipti dėmesį į tokius regionus kaip Padniestrė. Šiame regione yra nekontroliuojamas, įšaldytas konfliktas, todėl čia gali prasidėti įvairūs įtampos didinimo veiksmai. Akivaizdu, kad prieš pat rinkimus Rusijos įtaka šiam regionui buvo milžiniška, bandant paveikti rinkimų rezultatus. Jeigu Moldova sugebės suvaldyti šiuos procesus, tikėtinas tam tikras liberaldemokratų, demokratų ir liberalų partijų veiksmų tęstinumas, nors šios partijos tarpusavyje taip pat turi įvairių santykių niuansų. Vis gi šių trijų partijų koalicinis darinys reikštų, kad Moldova tęsia kelią link ES. Žinoma, kelias bus sunkus. Visos trys partijos yra priklausomos nuo oligarchų, todėl tarp jų gali kilti įvairių konfliktų ir tai gali skaldyti ateities vyriausybę. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad visos šios partijos yra proeuropietiškos ir reikia tikėtis, kad ministro pirmininko siekis, 2017 metais kreiptis dėl narystės į ES, o 2020 metais pradėti dėl to derybas, išsilaikys bent jau strateginiame lygmenyje“ , - sakė pašnekovas.
Pasak specialisto, Padniestrę Rusija naudoja kaip tam tiką geopolitinį įkaitą. „Kuo Moldova labiau artėja su ES, tuo labiau gali aštrėti situacija Padniestrės regione. Aš tik priminsiu, kad Padniestrė nėra pripažinta valstybė ir nėra inkorportuota į Rusiją, tai reiškia, kad ji naudojama kaip įrankis Moldovai stabdyti. Rusija kartais kalba apie tai, kad reikia suvienyti Moldovą, bet su tam tikromis sąlygomis: Padniestrė turi turėti trečdalį visų deputatų parlamente ir viceprezidentą, o Moldova turėtų būti visiškai neutrali. Jei Moldova pasiduos tokiems reikalavimams, taps pririšta prie įvairiausių Rusijos pasiūlymų“ , – kalbėjo L. Kaščiūnas. Jo teigimu didžiausias svertas kurį turi Rusija, tai darbo emigrantai.
Manipuoliuoja darbo emigrantais
„Apie 700 000 moldovų dirba Rusijoje. Vladimiras Putinas dažnai sakydavo, kad nenorintys prarasti šių darbo vietų turėtų stoti į Eurazijos sąjungą, kurioje laisvas asmenų ir darbo judėjimas. Komunistų ir socialistų partijos visada kėlė šį klausimą, teigdamos, kad tokiu būdu bus sumažinta rizika žmonėms dirbantiems Rusijoje ir siunčiantiems pinigus į Moldovą. Būtent tų darbo emigrantų grąžinimas ir yra tas spaudimas, kurį Rusija gali naudoti visada. Taip pat Moldova vis dar energetiškai priklausoma nuo Rusijos. Reikėtų nepamiršti ir informacinio lauko. Dalis rusakalbės Moldovos visuomenės yra paveiki visiems Rusijos kuriamiems mitams. Pavyzdžiui, kad įstojus į ES Moldovai reikės susivienyti su Rumunija. Tokius mitus reikia aiškinti ir dekonstruoti. Iš dalies tai Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir diplomatų pareiga –aiškinti Moldovos žmonėms, kad ES integracija nėra tai, ką bando pasakyti Rusija“ , - teigė specialistas.
Pasak L. Kaščiūno situaciją gelbėja tai, kad Moldovoje yra vakarietišką požiūrį puoselėjančių žmonių. „Dabar tarp Moldovos ir ES galioja bevizis rėžimas. Tai traukia dalį jaunesniosios Moldovos kartos, didesnių miestų gyventojus. Galima sakyti, jog visuomenė susikaldžiusi pusiau. Yra dalis vakarietiškos visuomenės ir dalis tos, kuri savo likimą vis dar sieja su Rusija. Viso šito informacinio karo su Ukraina kontekste, tos takoskyros tik gilėja ir tai nėra gerai“ , - sakė pašnekovas.
Uždavinys – derėtis su komunistais
Anot L. Kaščiūno, norėtųsi tikėti, kad rinkimų rezultatai yra objektyvūs. „Pasigirsta kalbų, kad Moldovos piliečiams esantiems Rusijoje nebuvo leista balsuoti konsulate arba leista tik ribotam skaičiui. Šią propogandą mes girdime nuolat, tačiau niekas nekalba apie tai, kad balsuoti į konsulatą moldovai buvo suvežti organizuotai. Suvežti buvo būtent tie žmonės, kurie dirba Rusijoje ir natūralu, kad jie balsavo už prorusiškas politines jėgas“ , - mintimis dalinosi L. Kaščiūnas. Jo teigimu, pagrindinis uždavinys išsilaikius koalicijai, tiesti tiltus su kairiosiomis Moldovos partijomis.
„Komunistų partija tik vadinasi komunistų. Iš tikrųjų jos lyderis V.Voroninas buvo šalies prezidentu nuo 2001 ir nuo 2009 metų ir įrodė, jog gali imtis vakarietiškų veiksmų. Būtent jis atmetė V. Putino siūlymą suvienyti Moldovą, kuris būtų reiškęs visišką šalies paralyžių ir patekimą į Rusijos įtakos sferą. Manau, kad vakarietiškos jėgos turėtų tuo pasinaudoti. Komunistų partiją reikia transformuoti į vakarietišką socialdemokratinę partiją. Provakarietiškoms jėgoms reikia imtis reformų, o ne jas imituoti ir dangstyti civilizaciniais pasirinkimais. Šių partijų viduje smarkiai išsikėrojusi korupcija, o už partijų stovi stambusis verslas, kuris neatsiejamas nuo valstybės. Moldovos žmonės pasirinko, bet jų pasirinkimas yra mažesnė blogybė iš dviejų. Trumpiau tariant, Moldovoje reikia „gydyti“ politinę sistemą ir jėgas, kad jos taptų tikrai europietiškom“ , - sakė pašnekovas
