Paaiškėjo, kad mūsų šalies institucijos jau kurį laiką įtarė tokią klastą ir matė rizikingus signalus, tačiau nepaisant to, trąšas ir toliau praleidinėjo į Lietuvą.
15 vagonų sąstatą „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia sulaikę Vasario 10 dieną. Jiems esą sukėlė įtarimų jo krovinys – beveik 800 tonų karbamido trąšų, kurios atkeliavo iš Baltarusijos ir turėjo riedėti iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo. Jų nurodyta vertė – maždaug trečdalis milijono eurų.
„Kelia įtarimą, kad galėtų būti sankcijų apėjimo pasekmė, tai yra, neteisėtu, nusikalstamu būdu įvežta į Lietuvos teritoriją, tai surinkę esame visus dokumentus ir atidavę teisėsaugai įvertinti“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Edvinas Kerza.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo, dar metų pradžioje buvo gauta signalų, kad Lukašenkos režimas bando lietuvius apgauti.
„Šių metų pačioje pradžioje iš partnerių teisėsaugoje gavome signalus ir patys pradėjome matyti augančius kiekius ir natūraliai kilo klausimas, kas vyksta“, – sako E. Kerza.
2021-ųjų pabaigoje Europos Sąjunga, atsakydama į Lukašenkos sukeltą nelegalių migrantų krizę, juos siunčiant prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, paskelbė sankcijas, į kurias įtraukė ir valstybinę trąšų kompaniją „Grodno Azot“.
„Nors „Grodno Azot“ yra vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje, pats karbamidas po sankcijomis nėra. Taigi, pakanka įsteigti vieną įmonę Lietuvoje, dar panaudoti vieną ar dvi įmones Baltarusijoje, kurios nėra sankcijų sąrašuose, ir ta produkcija be problemų kerta Lietuvos sieną ir nurieda, tarkim, iki Klaipėdos“, – aiškina žurnalistikos centro „Siena“ vadovas Šarūnas Černiauskas.
Žurnalistikos centro „Siena“ žiniomis, trąšos keliauja iki birių krovinių terminalo Klaipėdoje, kurio 30 procentų akcijų priklauso Lukašenkos valstybinei įmonei „Belaruskalij“, dėl kurios vežamų trąšų ir buvo kilęs skandalas. Visus krovinius tikrina muitininkai, bet jų vadovai sako, kad jiems sunku užtikrinti tinkamą kontrolę.
„Visko vienodai, sakykime, tais pačiais resursais išspręsti visas problemas sudėtinga“, – tvirtina Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Muitinės vadovybė negalėjo atsakyti, nei kiek laiko tokia schema veikia, nei kiek trąšų iš „Grodno Azot“ buvo įvežta į Lietuvą. Negali atsakyti ir kokia kryptimi jos iš Lietuvos keliavo toliau.
„Pagal mūsų turimą informaciją, tai prasidėjo galbūt rugsėjį, galbūt spalį. Kokie kiekiai, dar nežinom“, – sako Š. Černiauskas.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, informacija apie bandymus apeiti sankcijas, buvo žinoma ir muitininkams.
„Aišku tapo maždaug jau sausio mėnesį, kad tokia schema yra taikoma ir kad yra steigiamos specialiai mažos, niekada toje srityje nedirbusios įmonės, kas natūraliai sukėlė budrumo lyg.į“, – kalba E. Kerza.
„Jau vasario pradžioje, Vaidotų stotyje, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai yra sulaikę keletą tų vagonų, vykusių į Klaipėdos uostą“, – teigia Muitinės generalinis direktorius Darius Žvironas.
Bet net ir sulaikius sąstatą su įtartinomis trąšomis, muitininkai neuždarė landos tolimesniam jų vežimui. Baltarusių žurnalistų filmuotuose vaizduose naktį iš Vasario 13-os į Vasario 14-ą, du vilkikai su trąšomis praleisti į Lietuvą. Tiesa, tik po to, kai aktyvistai užtvėrė kelią, muitinės pareigūnai dar kartą sugrįžo prie vilkikų ir tuomet suprato, kad jiems galbūt buvo pateikti suklastoti dokumentai. Prokuratūra pradėjo dėl to tyrimą.
„Prekių kategorijų yra tikrai daug, ir su kiekviena prekių kategorija tiesiog pasakyti, kad mes uždraudžiame įvežimą į LR negalime. LR savo nacionalinių sankcijų kol kas neįgyvendina, tai yra ES sankcijos, o karbamido trąšų įvežimas nėra uždraustas į Lietuvos Respubliką“, – tvirtina D. Žvironas.
Ir tik dabar, bręstant naujam trąšų skandalui, muitinė sako, kad trąšų lengvai neįsileis. Kodėl to nedarė iš karto, kai tik gavo informacijos apie galbūt apeidinėjamas sankcijas – atsakyti negali.
„Jeigu teoriškai atvažiuos ir vilkikai, ir sąstatas vagonų, praleisite, ar ne? — Ne. — Kokiu pagrindu? — Tai paprastas pagrindas, jie turės įrodyti, kad tikrai nėra prekės įsigytos iš „Grodno Azot“, jeigu kalbame apie konkrečias karbamido trąšas“, – teigia D. Žvironas.
Taigi, Lukašenkos režimas ir vėl priskaldė malkų Lietuvai – pabandė paprastą sankcijų apėjimo schemą ir ji suveikė.
„Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų. Aš tikrai neatmetu, kad tų schemų bus ir daugiau, nes jos kuriamos kiekvieną dieną“, – sako Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Prieš daugiau nei metus, 2021-ųjų gruodį, baltarusiškų trąšų skandalas taip įsiliepsnojo, kad užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai pasiryžo atsistatydinti. Bet juos užstojo Šimonytė, ministrų kabinete paliko: „Drama. — Nieko nėr dramos, viskas gerai.“
O ar dabar kažkas prisiims dėl to atsakomybę, juolab, paaiškėjus, kad trąšos keliavo į Lietuvą ir po to, kai tarnybos įžvelgė galimą klastą – nežinia.
„Mano, kaip vadovo, atsakomybė yra už kiekvieną atvejį, ir smulkų ir stambų, tai su tuo mes dirbame ir tą mes sprendžiame. — Jokiu veiksmų nesiimsite papildomų? — Tai, kaip ir minėjau, rizikos valdymas yra pagrindinis mūsų prioritetas“, – tikina D. Žvironas.
„Visi, kas dalyvauja, yra atsakingi ir aš noriu, kad čia nepabėgtumėm, valstybės institucijos ir daug žmonių, aš neturiu jokių abejonių, daro viską, kad tokios schemos Lietuvoje neveiktų“, – tvirtina M. Skuodis.
„Kas yra šitoje vietoje skaudžiausia, tai kad tokiu būdu mes netiesiogiai finansuojame Rusijos karo mašiną, nes pagrindinė karbamido gamybos žaliava yra pigios rusiškos dujos. Taigi, pajamos iš tų krovinių, kurie kirto Lietuvos sieną, kurie nuriedėjo kol kas neaišku kur, iki galo, tos pajamos netiesiogiai keliauja ir į Rusijos biudžetą“, – kalba Š. Černiauskas.
O ar Lietuva inicijuos diskusijas, sankcionuoti ne tik įmones, bet ir jų produkciją – Užsienio reikalų viceministrė konkrečiai nesako.
„Tos diskusijos, iš tikrųjų, Briuselyje dėl naujų sankcijų ir sankcionavimo konkrečių produktų, jos tikrai būna skausmingos ir labai intensyvios“, – sako Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
2021-ųjų pabaigoje, buvo kilęs skandalas ir dėl to, kad Lietuvos politikams prašius sankcijų Lukašenkai ir amerikiečiams jas įvedus „Belaruskalij“ trąšoms, „Lietuvos geležinkeliai“ neketino jų laikytis, o vėliau ir priėmė mokėjimus į priekį, kad galėtų padėti Lukašenkai uždirbti ir po to, kai bankai sustabdė mokėjimus iš šios įmonės. Tuomet atsakingi ministrai postus išsaugojo, o paaukotas buvo tik tuometis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Nors iš pareigų jis ir pasitraukė, bet gavo beveik 60-ies tūkstančių eurų kompensaciją, o pernai gegužę jam skirta ir 19 tūkstančių eurų premija.
