Pietrytinėje Lenkijoje esančiame Žešuvo oro uoste vienas po kito tūpia kariniai amerikiečių lėktuvai. Nedideliu lėktuvėliu atskrido ir amerikiečių pajėgų Europoje aukšto rango vadovybė. Per keletą ateinančių dienų viso į Lenkiją iš Šiaurės Karolinos bus perkelta 1700 amerikiečių karių iš 82-osios desantininkų divizijos. Jie prisijungs prie Lenkijoje jau esančių puspenkto tūkstančio amerikiečių karių.
„Tai elitinis Jungtinių Valstijų ginkluotojų pajėgų dalinys. Jis tinkamai aprūpintas ir gali per kelias valandas nuo pavojaus paskelbimo atlikti užduotis visame pasaulyje“, – teigia Lenkijos kariuomenės atstovas Prezemyslaw Lipczynski.
Papildomus karius į Rytinį NATO flangą amerikiečiai siunčia neslūgstant nerimui dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą. Iš viso į Lenkiją ir Rumuniją Pentagonas siunčia 3000 karių.
„Ši atvykstanti parama yra sąjungininkų solidarumo ženklas, kuris rodo, kad kartu esame stipresni, kad galime pasitikėti vieni kitais“, – sako P. Lipczynski.
Sąjungininkų ieško ir ginklais prie Ukrainos sienų žvanginantis Vladimiras Putinas. Ir, regis, surado. Olimpinių žaidynių paraštėse jis susitiko su Kinijos lyderiu Si Dzinpingu. Abu lyderiai paskelbė ilgą strateginės partnerystės dokumentą. Jame abi šalys Ameriką ir NATO apkaltino destabilizuojant pasaulio saugumą. Dokumentas skelbia, kad abi šalys pasiruošusios viena kitai padėti visose srityse ir tam nėra jokių ribų.
„Šiuose naujuose istorinėse aplinkybėse esu pasiruošęs dirbti su prezidentu Putinu brėžiant abiejų šalių ateities bendradarbiavimo gaires. Dirbsime, kad stiprus pasitikėjimas tarp Kinijos ir Rusijos virstu bendradarbiavimu visose srityse“, – kalba Kinijos lyderis Xi Jinping.
Ar tai reiškia, kad Kinija ir Rusija pasiruošusios viena kitai padėti ginklu – dokumente nedetalizuojama. O ir žodžio sąjungininkės įrašyta nėra. Tačiau Kinija pritarė Rusijos reikalavimams NATO — stabdyti Alijanso plėtrą ir nepriimti naujų narių. Rusija skolinga neliko ir išsakė palaikymą Pekinui konflikte su Taivanu. Kremliaus akyse, ši demokratiškai valdoma sala – neatskiriama Kinijos dalis ir apie jos nepriklausomybę negali būti nė kalbos.
„Tai buvo labai šiltas ir konstruktyvus partnerių ir sąjungininkų susitikimas. Kartu jis buvo labai reikšmingas“, – tikina Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Taivanas tokius pareiškimus pasmerkė. Baltieji rūmai leidžia suprasti, kad nepaisant skambių pareiškimų Kinija puikiai žino, kad jos ekonominiai ryšiai su Vakarais per gilūs veltis į didelį konfliktuotą. Apie Rusijos agresijos prieš Ukraina atveju Kinijai galinčias kilti ekonomines pasekmes praėjusią savaitę Pekiną įspėjo ir Valstybės sekretorius Blinkenas.
„Perdavėme, kad Europą destabilizuoti galintis konfliktas paveiks Kinijos interesus visame pasaulyje ir Kinija tą turėtų puikiai žinoti pati“, – sako Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Žino ar ne, tai neatšaldė Pekino noro su Maskva sutarti plėsti bendradarbiavimą karinėje srityje. Kinija su Rusija taip pat nori gilinti bendradarbiavimą technologijų srityje. Būtent svarbių techonologijų importo draudimą Vakarai įvardija kaip viena pagrindinių sankcijų Rusijai, jai ši nuspręstų pradėti invaziją Ukrainoje. Rusija su Kinija taip pat nori tarpusavyje prekiauti nebe doleriais kaip ankščiau, o savo valiutomis. Taip siekiant mažinti priklausomybę nuo amerikietiškos valiutos ir galinčių grėsti finansinių suvaržymų.
