REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs parlamentaras Justas Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis – užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas. Parlamento vicepirmininkai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs parlamentaras Justas Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis – užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas. Parlamento vicepirmininkai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

REKLAMA

„Labai keistai visa tai atrodo. Man čia analogija kaip ir su išperkamąja mašinų nuoma. Lygiai tas pats klausimas buvo iškilęs ir labai aiškiai buvo išaiškinęs Konstitucinis Teismas ir visos kitos atsakingos institucijos, kad jokio išperkamumo negali būti“, – Eltai teigė Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Čia yra žongliravimas – moku aš pats išperkamąją dalį, o už nuomą nemoku. Bet akivaizdu, kad po kurio laiko tu tą būstą įgyji savo nuosavybėn. Tai akivaizdu, kad iš tų lėšų, kurios mokamos kas mėnesį, yra mokama ir išperkamoji nuoma“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl politikas tikina siūlysiantis Seimo valdybai dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.

„Šį atvejį turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos. Nes, man atrodo, tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas, akivaizdus pažeidimas ir, deja, tai daroma prisidengiant neįgalumo taisyklėmis, kurios yra įvestos asmenims su negalia. Manipuliuojama tokiais jautriais visuomenei dalykais. Man dėl šito labai nesmagu“, – sakė parlamentaras.

REKLAMA

„Akivaizdu, kad reikia gauti visus dokumentus ir išsiaiškinti, ar čia nuoma, ar išperkamoji nuoma, kaip yra vadinama. Nes akivaizdu, kad visa suma skiriama išpirkimui to nekilnojamo turto“, – sakė jis.

KT išaiškinimą dėl išperkamosios automobilių nuomos priminė ir Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma. Politikas mano, kad draudimas parlamentarams naudotis išperkamosios nuomos privilegija turėtų galioti ir būsto atveju.

„Konstitucinio Teismo buvo pasakyta, kad automobilis išperkamąja nuoma už parlamentines lėšas negali būti įgyjamas. Gali būti tik paprasta nuoma. Jeigu pritaikome šią analogiją ir būsto išperkamajai nuomai, tai, matyt, išeitų, kad išperkamoji nuoma taip pat yra neleidžiama“, – svarstė J. Razma.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl politikas teigia, kad šią situaciją turėtų pasiaiškinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Savo ruožtu pats J. Džiugelis informuoja, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Jis akcentuoja, kad visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.

„Pas mane nėra kaupiamosios dalies iš viso. Pas mane yra tik nuoma, o nuoma yra didesnė 500 eurų nei Seimas skiria nuomai skirtus pinigus. Aš už nuomą moku 2097 eurus. Sutartis yra maksimum 10 metų. Bet aš fiksavau 2 metams šią sutartį ir ji pasibaigs metai po Seimo kadencijos pabaigos. Aš padengiu dalį nuomos, kaip man ir priklauso“, – Eltai paaiškino J. Džiugelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

KK2 žurnalistams pradėjus domėtis Seimo nario sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartimi, J. Džiugelis pateikė savo paaiškinimą. Parlamentaras tikina iš Seimo nariui skiriamų lėšų dalies išperkamosios būsto nuomos nemokėjęs.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų