Parlamentaras tikina, kad Seimo lėšomis mokama kompensacija būsto įsigijimas nėra finansuojamas, nes išperkamąją dalį, pradinį įnašą, jau yra sumokėjęs iš santaupų – daugiau kaip 50 tūkst. eurų.
Seimo narys BNS ketvirtadienį sakė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.
Seimo statutas numato, kad specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra pritaikytų gyvenamųjų patalpų, gali būti kompensuojama gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne daugiau kaip 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį.
J. Džiugelis tvirtino, kad nuomos mokesčiu nėra finansuojamas būsto įsigijimas, nes jo pasirinktas R2B modelis leidžia į mėnesio įmokas išskaidyti pradinį būsto įnašą, mokamą su nuoma, o jis pradinį įnašą sumokėjęs iš karto.
„Pradinis įnašas buvo 52 tūkst. 500 eurų, sistema veikia taip, kad jei tu neturi pradinio įnašo, 15 proc., tokiu atveju tu išskaidai per mėnesinę nuomą tą išmoką, tu gali po truputėlį mokėti tuos 15 procentų. Mano atveju aš turėjau pradinį įnašą ir mano nuoma yra tik nuoma, kuri didesnė nei Seimo kompensuojama dalis“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis teigė tokį modelį pasirinkęs, nes tiesiog negalėjo gauti banko paskolos, dirbamas Seimo nariu, dėl terminuotos – ketverių metų kadencijos – darbo sutarties.
„Tai yra išperkamoji nuoma, aš tą butą įsigysiu po kažkurio laiko, sutartis yra dešimčiai metų ir pasibaigus dešimties metų laikotarpiui aš turiu pirmumo teisę“, – teigė Seimo narys.
„Aš niekada nemokėjau parlamentinėmis lėšomis už išperkamąją dalį, nes išperkamąją dalį esu susimokėję, aš turėjau susitaupęs pinigų ir įnešiau (pradinį įnašą – BNS)“, – tvirtino J. Džiugelis.
Apie būsto nuomos aplinkybes J. Džiugelis ketvirtadienio vakarą paskelbė feisbuke, televizijos laidos KK2 žurnalistams pradėjus domėtis išperkamosios nuomos aplinkybėmis.
„Apgailestauju, bet teks KK2 kuriamą istoriją sugadinti. Tačiau žmonėms, kurių didžiulį palaikymą jaučiu ir tiems, kurie vertina skaidrumą bei gerbia faktus, noriu paaiškinti“, – teigė parlamentaras.
J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir pasitraukė iš frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.
Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, teikusiu J. Džiugeliui viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.
J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
