justas džiugelis

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Seimo nario Justo Džiugelio ryšių su lošimų verslo atstovu Mindaugu Ardišausku nustačiusi, kad galimi pažeidimai apmokant lobisto paslaugas tėra procedūriniai.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ketina parengti Seimo statuto pataisas, kuriomis siūlys sumažinti šiuo metu negalią turintiems parlamentarams skiriamą būsto nuomos kompensaciją. Pasak politiko, šiuos pokyčius paskatino daug dėmesio viešoje erdvėje sulaukusi Seimo nario Justo Džiugelio būsto nuomos istorija, kai paaiškėjo, kad parlamentaras per mėnesį gauna maždaug 1600 eurų siekiančią kompensaciją.

Seimo valdybos dėmesio susilaukęs parlamentaras Justas Džiugelis prašo parlamento Etikos ir procedūrų komisijos pateikti išaiškinimą, ar tinkamai yra kompensuojama jo nuomojamo būsto kaina. „Kreipiuosi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimą ar (...) buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus“, – rašoma kreipimesi į Seimo etikos sargus.

Seimo vadovybei susidomėjus parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos sutartimi, į akcijos „Skaidrinam“ akiratį patekęs politikas tikina nepadaręs nieko blogo. Jo teigimu, jis nepažeidė nei galiojančių reglamentų, nei sukūrė neskaidrumo regimybę, kai iš parlamento kanceliarijos skiriamų lėšų iš dalies padengė išperkamosios nuomos R2B (Rent to buy) sutartį.

Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs parlamentaras Justas Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis – užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas. Parlamento vicepirmininkai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamento struktūros įvertins, ar iš dalies parlamento kanceliarijos apmokama Seimo nario Justo Džiugelio buto nuoma pagal išperkamosios nuomos R2B (Rent to buy) sutartį atitinka tvarkas. „Pats Seimo narys turi paaiškinti, kaip suprantu, jis savo paaiškinimą yra pateikęs, tai bus sutikrinti faktai, ar jie atitinka paaiškinimą.

Seimo narys Justas Džiugelis aiškinasi dėl išperkamosios būsto nuomos pagal R2B (Rent to buy) sutartį, dalį buto nuomos kompensuojant Seimui. Parlamentaras tikina, kad Seimo lėšomis mokama kompensacija būsto įsigijimas nėra finansuojamas, nes išperkamąją dalį, pradinį įnašą, jau yra sumokėjęs iš santaupų – daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Seimo narys BNS ketvirtadienį sakė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis pasitraukė iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.