„Užduotis labai paprasta“ – karo ekspertas atskleidė Kremliaus tikslus vasarai
Nuo praėjusios savaitės pabaigos rusai baiginėja savo veiksmus, kuriais siekiama sutelkti karines pajėgas Ukrainos pasienio teritorijoje. Tai radijo stoties „Radio NV“ eteryje pareiškė karybos ekspertas, Ukrainos ginkluotojų pajėgų atsargos karininkas Andrejus Kramarovas, rašo UNIAN.
Rusija Šiaurės Korėjai pristatė priešlėktuvinę sistemą
Rusija nuo praėjusių metų pabaigos Šiaurės Korėjai tiekia pažangias karines technologijas, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Daugiašalės sankcijų stebėsenos grupės (angl. Multilateral Sanctions Monitoring Team, MSMT) ataskaitoje.
Teigiama, kad Maskva pristatė mažiausiai vieną mobiliąją raketinę oro gynybos sistemą „Pancir“. Taip būtų pažeistos galiojančios Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, kuriomis Šiaurės Korėjai taikomas ginklų embargas.
MSMT buvo įsteigta pernai spalį Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų iniciatyva kaip organizacija, skirta stebėti Šiaurės Korėjai taikomas sankcijas, kadangi dėl Rusijos veto teko išformuoti atitinkamą JT ekspertų grupę. Prie šios iniciatyvos iš viso prisijungė 11 šalių, tarp jų – Vokietija, Prancūzija, Japonija ir Kanada. MSMT ataskaitoje pateikiamos išvados grindžiamos valstybių narių žvalgybos duomenimis.
Rusijos karinės technologijos Šiaurės Korėjai, regis, buvo perduotos mainais už jos karinę paramą Rusijai kare prieš Ukrainą. Remiantis Seulo informacija, Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų pabaigos į Rusijos Kursko sritį pasiuntė mažiausiai 11 000 Šiaurės Korėjos karių.
Vasario mėnesį Pietų Korėjos žvalgyba taip pat ėmė įtarti antrą Šiaurės Korėjos karių mobilizacijos bangą. Be to, Šiaurės Korėja Rusijai yra pristačiusi amunicijos ir artilerijos.
Zelenskis: Maskva dar nepateikė Ukrainai memorandumo su paliaubų pasiūlymais
Rusija kol kas nepateikė Ukrainai ir jos partnerėms memorandumo su pasiūlymais dėl paliaubų, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
„Žodžiai su Maskva neveikia. Net tas vadinamasis memorandumas, kurį jie žadėjo ir, neva, daugiau nei savaitę ruošė, iki šiol niekam nebuvo parodytas. Ukrainai jo neperdavė. Mūsų partneriams taip pat neperdavė. Netgi Turkijai, kaip šaliai, kuri priėmė pirmąjį susitikimą, taip pat nebuvo perduota naujoji darbotvarkė. Ir nors jie žadėjo visiškai priešingai – pirmiausia jie tai žadėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms, prezidentui Trumpui“, – sakė jis.
Rusija kaltina Serbijos gynybos pramonės bendroves šaudmenų tiekimu Ukrainai
Rusija ketvirtadienį pareiškė turinti įrodymų, kad Serbijos gynybos pramonės bendrovės tiekia šaudmenis Ukrainai.
Serbija, kuri istoriškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija, per daugiau nei trejus metus trunkančią Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą laikosi neutralios pozicijos konflikto atžvilgiu.
Serbija taip pat ne kartą neigė teiginius, kad tiekia ginklus kuriai nors konflikto pusei.
Tačiau žiniasklaida, įskaitant „Financial Times“, pranešė, kad pagal sutartis su trečiosiomis šalimis Ukrainai buvo pristatyta serbiškos amunicijos už šimtus milijonų dolerių.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) nurodė, kad didžiausios Belgrado gynybos pramonės bendrovės dalyvauja slaptose ginklų eksporto schemose, ir pareiškė, kad taip bandoma pakenkti Maskvai.
Solovjovas užkirto kelią Trumpo vilčiai dėl karo pabaigos: „Jums reikia taikos, mums – pergalės“
Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas sužlugdė visas Rusijos diplomatines pastangas, teigdamas, jog „jums reikia taikos, o mums reikia pergalės“. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Pravda Geraščenko“.
„Tai jums reikia taikos. O mums reikia pergalės. Pergalės bet kokia kaina, o ne taikos“, – teigė Rusijos propagandistas V. Solovjovas.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad „negaliu pasakyti, ar Putinas nori užbaigti karą – jis žaidžia su ugnimi“.
„Per dvi savaites pranešiu jums, ar Putinas mus mulkina, ar ne. Jei taip, mes reaguosime kitaip“, – pridūrė jis.
Atsakydamas į klausimą, kodėl jis neįvedė sankcijų Rusijai, D. Trumpas atsakė: „Nenorėjau sugadinti susitarimo.“
JAV prezidentas taip pat pareiškė, kad, esant reikalui, yra pasiruošęs trišaliam susitikimui su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu.
Syrskis: Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje, patirti nuo metų pradžios, viršijo 190 tūkst.
Nuo metų pradžios Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko 194 140 žmonių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis ir kartu pasidalino atitinkamu vaizdo įrašu.
„Ukrainos gynybos pajėgos tęsia efektyvų kovinį darbą, likviduodamos priešus. Esu dėkingas gynėjams už kasdienę kovą ir šalies laisvės bei nepriklausomybės gynimą“, – pažymėjo O. Syrskis.
Kaip jau skelbta, Ukrainos pajėgos nuo metų pradžios sunaikino 6 788 Rusijos artilerijos sistemas.
TATENA generalinis direktorius ketina apsilankyti ir Ukrainoje, ir Rusijoje: sieks užtikrinti branduolinį saugumą
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi kitą savaitę lankysis ir Ukrainoje, ir Rusijoje, rašoma „Ukrinform“.
Nurodoma, kad R. Grossi „aplankys Kyjivą ir Rusiją kaip dalį reguliarių kontaktų su abiem pusėmis, siekiant užtikrinti branduolinę saugą konflikto metu“.
Šiaurės Korėja sudarė sąlygas Rusijai rengti atakas prieš Ukrainą, teigia stebėsenos grupė
Šiaurės Korėja padėjo Rusijai padidinti atakų skaičių prieš svarbią Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir, kaip pranešama, pristatė daugiau nei 20 tūkst. konteinerių su amunicija, teigiama Daugiašalės sankcijų stebėsenos grupės ataskaitoje.
Grupė, pradėjusi veiklą praėjusių metų spalį, taip pat nurodė, kad mainais Rusija padėjo Šiaurės Korėjai tobulinti raketų veikimą, perduodama jai duomenis, rašoma „Sky News“.
„Bent jau artimiausioje ateityje Šiaurės Korėja ir Rusija ketina tęsti ir dar labiau gilinti karinį bendradarbiavimą, pažeisdamos atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – teigiama pirmojoje grupės ataskaitoje.
Dėl Rusijos atakų Chersono srityje – sužeisti trys žmonės
Rusijos pajėgos atakavo Antonivką ir Komyšanus, esančius Chersono srityje. Pranešama, jog atakos metu 3 žmonės buvo sunkiai sužaloti, rašoma „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, 2025 m. gegužės 29 d., apie 13 val., Rusijos kariškiai, naudodami artilerijos ginklus, užpuolė Antonovką. 27 metų vyras, kuris užpuolimo metu buvo name, patyrė gyvybei pavojingus sužalojimus“, – teigiama pranešime.
Be to, 15.00 val. rusų okupantai smogė Komyšanams. Nukentėjo 79 metų vietinė gyventoja, kuri per apšaudymą buvo namuose. Moteris patyrė smegenų sukrėtimą. Medikai jai suteikė pagalbą vietoje.
Apšaudymo metu nukentėjo ir 64 metų vyras, kuris taip pat patyrė smegenų sukrėtimą.
Ukraina mūšio lauke pradeda naudoti dirbtinio intelekto valdomą „motininį droną“
Ukraina pirmą kartą mūšyje panaudojo dirbtiniu intelektu (DI) paremtą „motininį droną“ – pažangią sistemą, galinčią du smogiamuosius dronus nuskraidinti iki 300 km į priešo teritoriją.
Ukrainos vicepremjeras, atsakingas už inovacijas, ir skaitmeninės transformacijos ministras Michaylas Fiodorovas apie tai pranešė „Telegrame“, pasidalijęs veikiančio drono vaizdo įrašu.
„Motininis dronas gali nešti du smogiamuosius FPV dronus iki 300 km. Šie dronai savarankiškai identifikuoja ir naikina taikinius – nuo priešo orlaivių iki oro gynybos sistemų bei kritinės infrastruktūros. Jei misijos nuotolis neviršija 100 km, motininis dronas gali grįžti ir būti panaudotas vėl“, – sakė M. Fiodorovas.
Baltieji rūmai ir Kongresas ragina Trumpą įvesti naujas sankcijas Rusijai
Didėjant nepasitenkinimui dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinio puolimo Ukrainoje, kai kurie Kongreso respublikonai ir Baltųjų rūmų patarėjai ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą pagaliau pritarti naujoms sankcijoms Rusijai.
Baltųjų rūmų pareigūnai sako, kad D. Trumpas vis dar tikisi užmegzti ekonominę partnerystę su Rusija, o sankcijas laiko įtampos su Maskva eskalavimu, kuris gali sužlugdyti viltis pasiekti paliaubas trejus metus vykstančiame kare, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.
Tačiau jo nepasitenkinimas V. Putinu yra tikras ir vis stiprėja, tvirtina padėjėjai. Jie nurodė, kad jis rimtai svarsto sankcijų galimybę, Rusijai pastarosiomis dienomis suintensyvinus savo atakas.
„Jis visada ieško įvairių būdų daryti spaudimą, – pažymėjo vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas. – Šis atvejis niekuo neišsiskiria. Jis visada svarsto savo galimybes.“
Zelenskis: Kinija blokuoja „Mavic“ dronų pardavimą Ukrainai, tačiau tiekia juos Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija blokuoja dronų „Mavic“ tiekimą Ukrainai, tačiau tuo pačiu metu tiekia šiuos įrenginius Rusijai. Apie tai pranešė „Bloomberg“, cituodama V. Zelenskį.
„Kinų „Mavic“ yra atviri rusams, bet uždaryti ukrainiečiams. Kai kas nors klausia, ar Kinija padeda Rusijai, kaip mes turėtume vertinti tokius veiksmus?“ – V. Zelenskį cituoja „Bloomberg“.
Ukrainos prezidento informaciją patvirtino ir vienas Europos pareigūnas, pridūręs, kad Kinija tikėtina sumažino kai kurių dronų komponentų tiekimą Vakarų pirkėjams, tačiau padidino tiekimą Rusijai, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Geraščenko“.
Tuo tarpu Pekinas pareiškė, kad kontroliuoja dvejopos paskirties prekių eksportą, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais.
„Kinijos pozicija Ukrainos klausimu išliko nuosekli ir aiški: mes pasisakome už karo nutraukimą ir taikos derybų skatinimą“, – teigiama Kinijos URM atsakyme į „Bloomberg“ užklausą.
Dėl didėjančios grėsmės iš Rusijos, NATO prašys Vokietijos skirti dar 40 tūkst. karių
Remiantis NATO pranešimais, Vokietija svarsto galimybę skirti apie 40 tūkst. papildomų karių gynybos pajėgumams stiprinti, reaguojant į didėjantį Rusijos keliamą pavojų, rašoma „Sky News“.
Pasak „Bloomberg“ ir „Reuters“, gynybos aljansas yra susirūpinęs dėl augančio Rusijos priešiškumo ir siekia sustiprinti kolektyvinę gynybą.
Tikslių NATO keliamų taikinių – tiek bendrai, tiek atskiroms šalims – patvirtinti sudėtinga, nes ši informacija yra įslaptinta. Vis dėlto, vienas aukšto rango karininkas „Reuters“ teigė, kad artimiausioje ateityje NATO sieks padidinti sąjungininkų brigadų skaičių iki 120–130.
Kitas NATO pareigūnas „Bloomberg“ nurodė, kad aljansas „kelia sąjungininkams ambicingus naujus pajėgumų tikslus“.
Dar 2021 m. Vokietija įsipareigojo iki 2030 m. NATO skirti 10 brigadų – vienetų, kuriuos paprastai sudaro apie 5000 karių. Šiuo metu šalis turi aštuonias brigadas ir kuria devintą Lietuvoje, kuri turėtų būti visiškai parengta nuo 2027 metų.
Zaporižioje dėl rusų atakos žuvo du žmonės, dar trys yra sužeisti
Zaporižios administracijos vadovas Ivanas Fedorovas pranešė, kad trims nukentėjusiesiems – dviem moterims ir vyrui – suteikta medicininė pagalba, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Zelenskis, po kelionės į Vokietiją: „Yra tam tikrų temų, apie kurias viešai nekalbėsime“
Vokietija pristatė 5 milijardų eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, gegužės 28 d. paskelbtame pranešime pranešė Ukrainos gynybos ministerija po kanclerio Friedricho Merzo ir prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Berlyne, rašoma „Kyiv Independent“. Tačiau yra detalių, apie kurias šalių vadovai sutarė viešai nekalbėti.
„Yra tam tikrų temų, apie kurias sutarėme nekalbėti viešai... Klausimą dėl „Taurus“ raketų aptarėme su kancleriu per du pokalbius. Dirbame šia kryptimi. Tačiau negaliu pateikti daugiau detalių. Pažadėjau tai kancleriui ir laikausi savo žodžio“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Kyjive JAV režisierius iškrito kartu su balkonu: pats siūlo sąmokslo teorijų nekurti
Kyjive amerikiečių režisierius Christopheris Waltersas, kuriantis filmą apie karą Ukrainoje, nukrito kartu su balkonu, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Pats režisierius įvykį pavadino „ne priešo ataka, o daugelio metų neveiklumo pasekme“.
Ukraina sako, kad Rusija vengia pasidalinti paliaubų memorandumu dėl nerealių ultimatumų
Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Rusijos nenoras operatyviai pasidalinti savo siūlomu ugnies nutraukimo „memorandumu“ liudija, jog į jį buvo įtraukti nerealistiški ultimatumai, socialiniame tinkle „X“ pareiškė ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus.
Jis pabrėžė, kad rusų baimė išsiųsti savo „memorandumą“ Ukrainai leidžia manyti, jog jame greičiausiai gausu nerealių ultimatumų, o jie bijo atskleisti, kad vilkina taikos procesą. „Jei taip nėra, jie turi nedelsdami perduoti dokumentą, kaip sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, ir liautis žaidę šiuos žaidimus, kurie tik parodo, kad jie tikriausiai nori, jog kitas susitikimas būtų tuščias“, – pažymėjo H. Tychyjus.
ISW analizuoja, kodėl Rusija ir Baltarusija sumažino karinių pratybų „Zapad-2025“ mastą
Rusija ir Baltarusija sumažino rugsėjį numatytų bendrų karinių pratybų „Zapad-2025“ apimtį ir perkėlė pagrindinius manevrus toliau nuo vakarinių Baltarusijos sienų greičiausiai tam, kad sukurtų įspūdį neva jos yra pasirengusios bendradarbiauti ir atitrauktų dėmesį nuo ribotų Rusijos karinių pajėgumų ne Ukrainoje, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
ISW analitikai mano, kad Baltarusija negalėjo priimti šio sprendimo nepriklausomai nuo Rusijos.
„Rusija ir Baltarusija mėgina pateikti save kaip nekeliančios grėsmės, protingos ir bendradarbiaujančios su Vakarais“, – teigia JAV analitikai.
Baltarusijos pareigūnai anksčiau tvirtino, kad „Zapad-2025“ pratybose dalyvaus mažiausiai 13 tūkst. karių. ISW manymu, tiek Rusija, tiek Baltarusija buvo priverstos sumažinti pratybų mastą, nes diduma Maskvos pajėgų dalyvauja kare prieš Ukrainą.
Pratybose „Zapad-2021“ dalyvavo Rusijos 1-osios gvardijos tankų armijos bei 20-osios ir 6-osios kombinuotųjų ginklų armijų daliniai, taip pat maždaug 4000 Rusijos oro desantininkų, įskaitant 7-ąją, 76-ąją, 98-ąją ir 106-ąją divizijas. Didelė dalis šių junginių šiuo metu yra dislokuoti kare prieš Ukrainą, pridūrė ISW.
Analitikai priminė, kad 2023 m. Rusijos pareigūnai netikėtai atšaukė bendras pratybas su Baltarusija, nes Rusijai skubiai reikėjo įrangos ir žmonių karui Ukrainoje.
Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas neseniai paskelbė apie sprendimą „sumažinti“ pratybų „Zapad-2025“ mastą ir perkelti pagrindinius manevrus giliau į šalį, toliau nuo vakarinės sienos.
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis atkreipė dėmesį į tai, kad prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą 2022 m. Rusija dislokavo savo karius Baltarusijoje. Jis perspėjo, jog rudenį planuojamos bendros pratybos gali būti priedanga kuriant naują smogiamąją grupę.
Turkijos prezidentas ragina Rusiją ir Ukrainą neatsisakyti derybų
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino Rusiją ir Ukrainą neatsisakyti dialogo prieš galimas antras tiesiogines derybas Stambule kitą savaitę.
„Palaikome ryšius su Rusija ir Ukraina (...). Sakome jiems, kad neuždarytų durų, kol jos atviros“, – pranešė Turkijos prezidentūra.
Trečiadienį Rusija pasiūlė kitą pirmadienį Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas jos taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, jam reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.
„Per kiekvieną mūsų susitikimą primindavome savo kolegoms, kad jie neturėtų praleisti šios galimybės, – pareiškė Turkijos prezidentas. – Užgesinti šį didžiulį gaisrą mūsų regione (...) yra humanitarinė pareiga“.
Ketvirtadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas turi apsilankyti Kyjive ir surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pirmadienį jis lankėsi Maskvoje, kur kalbėjosi su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
Pastaraisiais mėnesiais diplomatinės pastangos užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį karą paspartėjo, tačiau Maskva ne kartą atmetė Kyjivo ir Vakarų raginimus besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį, ir nerodė jokių ženklų, kad ketina sumažinti savo maksimalistinius reikalavimus.
Gegužės 16 dieną Stambule įvyko pirmosios per trejus metus tiesioginės Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, tačiau proveržio per jas nepavyko pasiekti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris siekė taikos susitarimo, vis labiau nusivilia akivaizdžiu Maskvos delsimu ir trečiadienį perspėjo, kad „maždaug per dvi savaites“ nuspręs, ar Rusijos vadovas yra rimtai nusiteikęs nutraukti kovas.
Ar Trumpas dar gali sustabdyti Putiną? Jo rankose – galingas ginklas, tik jį panaudoti reikia dabar
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikovos taip trokštamą taikos Ukrainoje susitarimą tik žaisdamas griežtą žaidimą su Vladimiru Putinu, sako „The Telegraph“ analitikas Con Coughlinas.
Derybos nė motais: Rusija pradėjo naują puolimą prieš Ukrainą
Panašu, kad deryboms dėl Ukrainos prasidėjus Rusija pradeda naują puolimą prieš Ukrainą, rašo „The New York Times“. Rusija vykdo dvigubą kampaniją – intensyvius puolimus fronto linijoje jungia su Ukrainos miestų bombardavimu.
„Po kelis mėnesius trukusių laipsniškų laimėjimų Rusijos pajėgos Ukrainos mūšio lauke žengia į priekį sparčiausiu šiais metais tempu. Jos bombarduoja Ukrainos miestus vienais didžiausių dronų ir raketų smūgių per visą karą. Jos netgi atidarė dar vieną frontą šiaurės Ukrainoje.
Atrodo, kad Kremliaus vasaros puolimas jau prasidėjo“, – skelbia leidinys.
Analitikai teigia, kad Maskva bando pasiekti proveržį ir tai daro net derybų metu.
Rusijos pajėgos veržiasi į likusią Ukrainos kontroliuojamą teritoriją Donbaso regione. Anot analitikų, rusai pasinaudojo žiema, kad sukauptų ginkluotės atsargas, pagerintų ryšius mūšio lauke ir patobulintų dronų taktiką ir technines galimybes.
Nepaisant kai kurių lokalių laimėjimų mūšio lauke, Rusijos pažanga tebėra lėta. Tik nedaugelis analitikų tikisi, kad šią vasarą ji pasieks lemiamą pergalę, kuri pakeistų karo eigą.
Intensyvėjant rusų atakoms JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustojo girti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai.
„Vladimiras Putinas nesupranta, kad jei ne aš, Rusijai jau būtų nutikę daug blogų dalykų, ir aš turiu omenyje TIKRAI BLOGŲ“, – antradienį savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
„Jis žaidžia su ugnimi!“ – perspėjo jis.
Kremlius, kaip įprasta, tiesiogiai nekomentuoja puolimo ir nepaskelbė jo pradžios. V. Putinas tik pasakė, kad Rusijos pajėgos kuria „buferinę zoną“ su Ukraina, siekdamos apsaugoti Rusijos civilius nuo antpuolių.
Kai kurie Vakarų analitikai teigia, kad V. Putinas gali pasinaudoti sausuoju metų laiku, kuris yra palankiausias puolamiesiems veiksmams, siekdamas maksimaliai pagerinti savo poziciją derybose.
Dronų atakos: aukos – Ukrainoje, žala – Maskvoje
Abipusės naktinės dronų atakos Ukrainoje pražudė vieną žmogų ir kelis sužeidė, o Rusijos sostinėje Maskvoje padarė nuostolių.
Rusams apšaudžius Bilopiljos miestą netoli sienos esančioje Sumų srityje žuvo vyras, o moteris buvo sužeista, pranešė srities administracija. Čia taip pat sugriauta gyvenamųjų namų. Žalos, be kita ko, infrastruktūros objektams, padaryta ir kitose bendruomenėse.
Per bepiločių atakas Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, institucijų duomenimis, nukentėjo dar trys civiliai. Čia taip pat apgriauti gyvenamieji namai. Be to, apgadinta 30 saulės baterijų, skirtų elektros gamybai, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Rusijos gynybos ministerija skelbia numušusi 48 Ukrainos kovinius dronus, 3 jų – virš Maskvos regiono. Vnukovo oro uoste teko laikinai stabdyti skrydžius.
Be to, Maskvos mero Sergejaus Sobianino duomenimis, dronų nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo Vernadskio prospekte sostinės pietuose. Vaizdo įrašuose buvo matyti apgadintas naujo daugiabučio fasadas. Maskvos Odincovo priemiestyje krentančios nuolaužos apgadino automobilį. Sužeistųjų abiem atvejais nėra.
Rusija ant Zaporižios numetė aviacines bombas: po griuvėsiais yra žmonių
Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios sritį valdomomis aviacinėmis bombomis, rašo UNIAN.
„Auštant priešas užpuolė Verchnia Tersos kaimą. Mažiausiai penkios aviacinės bombos buvo numestos ant privačių namų. Sunaikinti ir apgadinti gyvenamieji namai. Po griuvėsiais yra žmonių“, – cituojamas Zaporižios srities karinės administracijos pranešimas.
Priduriama, kad per ataką Pologovskio rajone buvo sužeistas 49-erių vyras.
Skaičiuojama, kad per parą rusai smogė 397 smūgius 10 gyvenviečių Zaporižios srityje.
„Gauti devyni pranešimai apie butų, privačių namų ir automobilių apgadinimą“, – pridūrė ten.
Zelenskis: teisinga taika bus tik po Putino
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja didesnio tarptautinio spaudimo Rusijai, kad būtų nutrauktas karas prieš jo šalį. Jis kol kas nematąs, kad Vladimiras Putinas būtų tam pasirengęs, sakė V. Zelenskis vokiečių televizijos RTL laidai „RTL Direkt“. „Spaudimas nepakankamas“, – pažymėjo jis.
Lyderiaujančios šalys, pasak V. Zelenskio, vis dar daro nepakankamai. „JAV daro, tačiau ne 100 proc. Kitos valstybės, tokios kaip Kinija ar Globalių pietų šalys, susilaiko“, – kalbėjo V. Zelenskis lankydamasis Berlyne.
V. Putinas esą prilipęs prie savo kėdės. „Mes turėsime teisingą taiką, tačiau tikriausiai tik po V. Putino“, – tęsė V. Zelenskis.
Vis dėlto tarpinis sprendimas esą galimas nedelsiant. „Taika, kuri pirmiausiai prasidėtų paliaubomis ir tada tolesniais žingsniais ilgalaikės taikos link, gali prasidėti rytoj“, – laidoje kalbėjo V. Zelenskis.
„Norėčiau, kad Vokietija būtų viena lyderiaujančių šalių, sėdinčių prie derybų stalo – tiek diplomatijos srityje, tiek atstatant šalį“, – teigė prezidentas. Jis pabrėžė gerai sutariąs su naujuoju kancleriu Friedrichu Merzu.
Ukraina daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai.
Rubio ir Lavrovas kalbėjosi telefonu: skelbiamos pokalbio detalės
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, skelbia „Reuters“.
Pranešama, kad pokalbio metu buvo aptarti konkretūs pasiūlymai naujam derybų su Ukraina raundui
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad S. Lavrovas M. Rubio informavo apie Rusijos ir JAV prezidentų susitarimų, pasiektų per praėjusią savaitę vykusį telefoninį pokalbį, įgyvendinimą „ir Rusijos pusės pasirengimą pateikti konkrečius pasiūlymus kitam Rusijos ir Ukrainos tiesioginių derybų raundui Stambule“.
Anksčiau S. Lavrovas sakė, kad Rusija siūlo kitą tiesioginių derybų raundą surengti birželio 2 d. Stambule.
JAV valstybės departamento svetainėje taip pat skelbiama apie pokalbį.
„Sekretorius Rubio palankiai įvertino Rusijos ir Ukrainos savaitgalį įvykdytą „1 000 už 1 000“ kalinių mainus. Sekretorius pakartojo prezidento Trumpo raginimus konstruktyviai ir sąžiningai kalbėti su Ukraina kaip vienintelį būdą užbaigti šį karą“, – teigiama pranešime.
Sprogimai Maskvoje: rusai skelbia apie dronų ataką
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai vėl atakavo Rusiją, rašo „Kanal 24“.
Jau pranešta, kad Sankt Peterburge kilo gaisras strategiškai svarbioje gamykloje, naktį dronai atakavo Maskvą.
Anot vietos „Telegram“ kanalų, informacija apie sprogimus pasirodė apie 1:40. Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad buvo sunaikinti trys dronai, skridę į Maskvą.
Vieno numušto drono nuolaužos kliudė namą Vernadskogo prospekte – buvo apgadintas fasadas, tačiau nukentėjusiųjų nėra.
Rusija siūlo surengti naują derybų su Ukraina ratą, Kyjivas nori iš anksto susipažinti su pasiūlymu
Rusija trečiadienį pasiūlė kitą pirmadienį Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.
Pastaraisiais mėnesiais diplomatinės pastangos užbaigti trejus metus trunkantį karą paspartėjo, tačiau Maskva ne kartą atmetė Kyjivo ir Vakarų raginimus besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį ir nerodė jokių ženklų, kad ketina sumažinti savo maksimalistinius reikalavimus.
Gegužės 16 dieną Stambule įvyko pirmosios tiesioginės Rusijos ir Ukrainos delegacijos derybos per daugiau nei trejus metus, tačiau proveržio per jas nepavyko pasiekti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris siekė taikos susitarimo, vis labiau nusivilia akivaizdžiu Maskvos delsimu ir trečiadienį perspėjo, kad „maždaug per dvi savaites“ nuspręs, ar Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rimtai nusiteikęs nutraukti kovas.
Ukraina pareiškė, kad jau pateikė Rusijai savo taikos sąlygas, ir pareikalavo, kad Maskva padarytų tą patį.
„Mes neprieštaraujame tolesniems susitikimams su rusais ir laukiame jų memorandumo“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, kuris vadovavo Ukrainos delegacijai gegužės 16-ąją vykusiose derybose,
„Rusijos pusė turi dar bent keturias dienas iki išvykimo, kad pateiktų mums savo dokumentą susipažinti. Diplomatija turi būti dalykiška, o kitas susitikimas turi duoti rezultatų“, – teigė jis.
2022-ųjų vasarį prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių ir sunaikino didelę dalį Rytų ir Pietų Ukrainos.
Rusijos kariuomenė dabar kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014-aisiais aneksuotą Krymą.
Sankt Peterburge – sprogimai ir gaisras: virš strategiškai svarbios gamyklos pakilo juodi dūmai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Sankt Peterburge kilo gaisras, skelbia UNIAN. Liepsnojo „Avangard“ gamykla, kuri specializuojasi elektronikos gamyboje.
Anot vietos „Telegram“ kanalų, gaisras kilo apie vidurnaktį patalpose, kur buvo gaminami ir surenkami mikročipai. Virš gamyklos buvo matyti didžiulis juodų dūmų stulpas, o liepsnos apėmė apie 100 kv. m plotą.
„Vyksta gaisro gesinimo darbai gamybos pastate Kondratovsko prospekte, 72. 5-ame 6-aukšto pastato aukšte dega 100 kv. m plotas“, – pranešė miesto Avarinės situacijų ministerijos skyrius.
Liudininkai sako, kad prieš gaisrą vietoje griaudėjo galingi sprogimai.
„Avangard“ yra didelė mokslo ir gamybos įmonė. Ji gamina radijo elektronikos prietaisus, mikroschemas, prietaisus, taip pat dalis radijo elektroninei įrangai.
Gamykla turi federalinio mokslo ir gamybos centro statusą ir yra įtraukta į strateginių įmonių sąrašą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Miestas buvo įkurtas, kai 1703 metais Rusijos caras Petras I užgrobė Švedijai priklausiusį Ingrijos miestą Nienšancą - jo vietoje ir buvo sukurtas rusiškas miestas Sankt Peterburgas. Vėliau per krūvą metų perrašinėjant istoriją ir kuriant visokius mitus, Rusija pradėjo vaizduoti, kad esą tenai išvis jokių miestų nebuvo ir Sankt Peterburgas esą buvo įkurtas kažkokiose pelkėse nuo nulio. Realiai gi - Nienšancas buvo įkurtas dar 1611, o ir iki tol tenai daugelį metų, mažiausiai dar nuo 1300 metų buvo Torkel Knutsson įkurta švedų tvirtovė Landskrona (nepainioti su visai kita Landskrona, kuri yra dabartinėje Švedijoje). Būtent šių miestų vietoje okupantai rusai ir statėsi sau naują sostinę - Sankt Peterburgą.
Kadangi miestas statytas Rusijos klestėjimo laikais, tai būtent čia yra daugiausiai visokio kultūrinio ir architektūrinio palikimo, nors nebūtinai jis yra geras. Itin daug čia yra rusiško ampyro, katras nuo įprastinio ampyro skiriasi klaikių spalvų dažų naudojimu, gargariškumu, pertekliumi paauksavimų ir eklektika. Lyginant su Sankt Peterburgu, visi kiti Rusijos miestai yra klaikiai atsilikusios ir primityvios architektūros, ir tos architektūros pakankamai nedaug - netgi Maskva yra sąlyginai nyki.
Daugelis galvoja, kad čia sovietų Sankt Peterburgas buvo pervadintas kaip tiesiog Petrogradas, mat sovietams netiko jokie ten šventieji. Išties gi ne taip - neapsišvietę ir neraštingi rusai per I Pasaulinį karą labai siuto dėl miesto pavadinimo, skelbdami, kad čia pavadinimas vokiškas, nes visi žinojo, kad miesto įkūrėjas Petras I buvo labai teigiamai nusistatęs apie vokiečius, o ir kai kurios rusų imperatorienės, kaip Jekaterina II, buvo perpus vokietės. Tai tada, 1914 metais ir pervadino Sankt Peterburgą į Petrogradą, kad tipo mažiau vokiška taip būtų.
Petrogradu miestas buvo vadinamas iki 1924 metų - štai tada jau sovietai pervadino miestą Vladimiro Lenino vardu ir jis daugelį metų vadinosi kaip Leningradas.
Dar paskui, kai SSRS subyrėjo, miestas vėl buvo pervadintas atgal į Sankt Peterburgą.
šiukšlė padvėsė, žemė stiklovata
Daugiau info nexta telegram
Iš Baltųjų rūmų – žinia dėl Ukrainos ir Rusijos derybų
Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukraina ir Rusija kitą savaitę surengs naują tiesioginių derybų raundą. Tai pareiškė spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
„Tikimės, kad Rusija ir Ukraina kitą savaitę Stambule pradės tiesiogines derybas ir diskusijas. Ir mes tikime, kad šis susitikimas įvyks. D. Trumpas palaiko šį susitikimą – kad šios dvi šalys susitiktų ir surengtų tiesiogines derybas. [...] Tikimės, kad kitą savaitę šiuo klausimu bus padaryta pažanga", – sakė ji.
Tačiau vis dar nėra žinoma, ar šiame susitikime dalyvautų JAV atstovai.
„Informuosime jus, jei prezidentas planuoja siųsti atstovą“, – pridūrė K. Leavitt.