Europa rengia naujas sankcijas Rusijai, koordinuodama veiksmus su JAV
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pareiškė, kad Europos šalys su Vašingtonu koordinuoja papildomų sankcijų Rusijai taikymą, jei Maskva ir toliau atsisakys pritarti besąlygiškoms paliauboms su Ukraina.
„Toliau rengiame naujas sankcijas, koordinuodami veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis“, – pareiškė E. Macronas žurnalistams Albanijoje surengtame vadovų susitikime po to, kai Kyjivo ir Maskvos derybos Stambule baigėsi be proveržio.
Rusijos ekonomikos augimas šių metų pirmąjį ketvirtį gerokai sulėtėjo
Rusijos ekonomikos metinis augimo tempas 2025 metų pirmąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,4 proc., o tai yra mažiausias ketvirčio rodiklis per dvejus metus, penktadienį parodė oficialios valstybinės statistikos agentūros duomenys.
Ekonomistai jau ne vieną mėnesį perspėja apie Rusijos ekonomikos augimo lėtėjimą, kurį skatina, be kita ko, mažėjančios naftos kainos, didelės palūkanų normos ir gamybos nuosmukis.
Pistorius: Putinas „visiškai nesuinteresuotas taika“
Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori nutraukti karo Ukrainoje. Tai aiškiai rodo naujausi įvykiai, susijęs su derybomis Turkijoje, sakė jis po susitikimo Romoje su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos.
„Pradžioje Vladimiras Putinas paskelbia, kad nori kalbėtis apie paliaubas. Tada jis neatvyksta į Stambulą ir atsiunčia trečią gvardiją bei atmeta pokalbį su prezidentu Zelenskiu“, – kalbėjo B. Pistorius.
V. Zelenskis norėjo, kad V. Putinas pats atvyktų į Turkiją. Tačiau Rusijos delegacijai vadovavo V. Purino patarėjas Vladimiras Medinskis.
„Tai labai aiškiai parodo, ir nereikia papildomų žodžių, kad jis [Putinas] šiuo metu apskritai nesuinteresuotas nutraukti šį karą, o tai galėtų padaryti duodamas įsakymą“, – pabrėžė B. Pistorius.
Europa kritikuoja Ukrainos ir Rusijos derybų baigtį: ji yra nuvilianti, Rusija nenori taikos
Pasibaigus pirmosioms tiesioginėms per daugiau kaip trejus metus Rusijos ir Ukrainos deryboms, Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ jų baigtimi. Ligšiolinės diplomatinės pastangos dėl paliaubų tarp karo šalių, „deja, žlugo dėl nepakankamo Rusijos pasirengimo dabar žengti pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi“, sakė F. Merzas penktadienį susitikime su kolegomis Tiranoje.
Ukrainos derybininkas nuramino: su rusais turime reikalų nuo 2014-ųjų, jie niekuo nenustebino
Po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie Rusijos pateiktus „nerealius reikalavimus“ derybų Stambule metu Ukrainos derybinės grupės atstovas Georgijus Tichijus nuramino: nieko netikėto derybose neišvydo, tai yra įprasta Rusijos taktika.
Po derybų su Rusija praėjus kelioms valandoms buvo paskelbta kaip Ukrainos delegacijos vadovo, gynybos ministro Rustemo Umerovo spaudos konferencija. Savo kalboje jis pateikė tik trumpą komentarą, pakartodamas savo pareiškimus, padarytus iškart po derybų.
„Zelenskis tikėjosi aukšto lygio diskusijų, manau, kad kitas žingsnis turėtų būti susitikimo su Putinu organizavimas“, – cituoja Umerovą „RBC-Ukraina“.
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis pranešė, kad Rusija sutiko iškeisti 1000 žmonių. Jo teigimu, darbas dėl mainų jau prasidėjo. „Nuo šiandienos mes rengiame sąrašus asmenų, kurie grįš į tėvynę. Turime normalią darbo su Rusijos puse patirtį“, – sakė GUR atstovas.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tichijus patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad derybų metu Rusijos delegacija iškėlė keletą „nepriimtinų dalykų“.
„Nuo 2014 m. turime daug derybų su rusais patirties. Ukrainos delegacija žino, kaip elgtis tokiose situacijose, kaip susidoroti su visais dalykais, kuriuos galime išgirsti iš Rusijos pusės. Ukrainos delegacija puikiai susitvarkė, ramiai viską priėmė, o mūsų pozicija liko nepakitusi“, – sakė G. Tichijus.
Ukrainos delegacija penktadienį išvyks iš Stambulo – šaltinis
Ukrainos delegacija, anksčiau dalyvavusi tiesioginėse derybose su Rusija, planuoja vėliau penktadienį išvykti iš Stambulo, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Kyjivo delegacijoje.
„Ukrainos delegacija šiandien išvyksta iš Stambulo“, – sakė šaltinis.
Rusija pagrasino užimti dar dvi sritis ir „kariauti amžinai“
Internete buvo paviešinti keli Rusijos delegacijos Stambule vadovo Vladimiro Medinskio pasisakymai. Citatas paviešino „The Economist“ žurnalistas Oliveris Carrollas, tačiau jų šaltinio nenurodė.
Ukraina, Rusija sako, kad sutarė dėl apsikeitimo belaisviais, aptarė paliaubas, lyderių susitikimą
Rusija ir Ukraina penktadienį tiesioginėse derybose susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, aptarė ugnies nutraukimo galimybę ir galimą šalių vadovų susitikimą, pranešė abiejų pusių derybininkai atskiruose per televiziją transliuotuose pareiškimuose.
Rusijos reikalavimai derybose: išvesti Ukrainos kariuomenę iš 4 Ukrainos sričių
Rusija derybose Stambule pareikalavo Ukrainą atitraukti kariuomenę iš 4 sričių, kurias Kremlius laiko savo teritorija, skelbia Ukrainos politikas A. Hončarenka. Anot šaltinių, Rusijos derybininkai „reikalauja neadekvačių dalykų“ ir kalba apie tai, kas anksčiau net nebuvo aptariama.
Ukrainos pareigūnas: dar vienas derybų su rusais raundais įmanomas, bet kol kas tokių planų nėra
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įmanoma, jog penktadienį Stambule įvyks dar vienas Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas, tačiau pridūrė, kad kol kas tokių planų nėra.
„Jei jie gaus kitų nurodymų iš Maskvos, tuomet gali būti, kad kažkas įvyks šiandien“, – sakė šaltinis pasibaigus deryboms.
Volorymyras Zelenskis ragina imtis griežtų veiksmų prieš Maskvą, jei derybose nebus proveržio
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Vakarus imtis griežtų veiksmų prieš Maskvą, įskaitant naujas sankcijas, jei Stambule vykstančiose taikos derybose nepavyks pasiekti proveržio.
„Turėjome realią galimybę žengti svarbius žingsnius šio karo pabaigos link, jei tik (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nebūtų bijojęs atvykti į Turkiją“, – sakė V. Zelenskis Tiranoje susirinkusiems Europos vadovams.
„Jei paaiškės, kad Rusijos delegacija iš tiesų tėra teatralizuota ir šiandien negali pasiekti jokių rezultatų (...), reikia griežtos reakcijos, įskaitant sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir bankams“, – sakė jis.
„Axios“: Rusija pareikalavo iš Ukrainos atitraukti kariuomenę iš savo pačios teritorijos
Ukrainos diplomatijos šaltinis „Axios“ žurnalistui Barakui Ravidui pareiškė, kad susitikimo metu Rusijos pusė pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo kariuomenę iš kelių regionų Ukrainos viduje mainais už ugnies nutraukimą.
„Rusijos reikalavimai yra nerealistiški ir gerokai viršija tai, kas buvo aptarta anksčiau“, – sakė šaltinis.
🚨A Ukrainian diplomatic source said the Russian side demanded during the meeting that the Ukrainian army withdraws from several areas inside Ukraine in return for a ceasefire."Russian demands are detached from reality and go far beyond anything that was previously discussed",… https://t.co/VLKIsVMXBt
— Barak Ravid (@BarakRavid) May 16, 2025
Pirmieji komentarai apie derybas: Rusija iškėlė nerealius reikalavimus, viršija net anksčiau aptartus dalykus
Pirmieji neoficialūs komentarai iš derybų: „Reuters“ pranešė, kad Ukrainos diplomatijos šaltinis naujienų agentūrai sakė, jog Rusijos reikalavimai Stambule yra nerealistiški ir gerokai viršija viską, kas buvo aptarta anksčiau.
Agentūra, remdamasi šaltiniais, taip pat rašo, kad Rusijos delegacija pareikalavo Ukrainos išvesti karines pajėgas iš „savo teritorijos“ (matyt, turima omenyje Rusijos okupuota Ukrainos teritorija ir tos žemės, kurias Rusija vadina savo teritorija, – red. past.) , kad būtų galima sudaryti paliaubų sutartį, ir pridūrė, kad Rusijos reikalavimai apima ir kitus „nestandartinius“ punktus.
Taip pat skelbiama, kad derybos, kurios truko mažiau nei dvi valandas, jau baigtos. Kiti šaltiniai skelbia, kad šiuo metu yra paskelbta pertrauka. Laukiama oficialių pareiškimų.
Vatikanas siūlosi organizuoti Rusijos ir Ukrainos derybas: situacija tragiška, vėl grįžome į pradžią
Naujasis popiežius Leonas XIV nori surengti Ukrainos taikos derybas Vatikane, rašo „Politico“. Tokia idėja iškelta tuomet, kai Rusijos ir Ukrainos derybos Stambule virto fiasko.
Derybose nepasirodė Vladimiras Putinas, į jas galiausiai nusprendė nevykti ir Volodymyras Zelenskis, o Donaldas Trumpas išvyko susipažinti su naujuoju anūku.
Vatikanas šį rezultatą pavadino „tragišku“ ir pareiškė, kad popiežius Leonas XIV nori, kad Šventasis Sostas surengtų abiejų šalių derybas.
„Tai tragiška, nes tikėjomės, kad procesas bus galbūt lėtas, bet konfliktas bus išspręstas taikiai, o vietoj to vėl grįžtame į pradžią“, – penktadienį Romoje vykusio renginio metu žurnalistams sakė Šventojo Sosto vyriausiasis diplomatas kardinolas Pietro Parolin.
„Dabar pažiūrėsime, ką daryti, bet situacija yra sudėtinga“, – sako jis.
„Popiežius planuoja, kad Vatikanas, Šventasis Sostas, bus prieinamas tiesioginiam abiejų pusių susitikimui“, – priduria jis.
Diplomatas: Lenkija rengia naują karinės pagalbos paketą Ukrainai
Lenkija rengia dar vieną 200 mln. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą. Apie tai interviu „European Pravda“ pareiškė Lenkijos reikalų patikėtinis Ukrainoje Piotras Lukasiewiczius.
„Daugiausia [pagalbos] perdavėme karo pradžioje. Tačiau vis dar siunčiame naujus paketus. Praėjusių metų pabaigoje išsiuntėme 46-ąjį paketą, kurio vertė – apie 230 mln. eurų, į jį įeina šaudmenys, korporacinės sistemos, atsarginės dalys ir kiti kariams tarnaujantys dalykai. Rengiame 47-ąjį paketą, kurio vertė apie 200 mln. eurų ir kuris bus perduotas artimiausiais mėnesiais", – sakė diplomatas.
P. Lukasiewiczius pažymėjo, kad nuo 2022 m. Lenkija perdavė Ukrainai 318 tankų, 536 įvairaus tipo kovos mašinas, 136 įvairaus kalibro artilerijos sistemas, 10 lėktuvų, 10 kovinių sraigtasparnių, taip pat savo teritorijoje apmokė beveik 30 tūkst. ukrainiečių karių ir teikia Ukrainos kariuomenei logistikos paslaugas.
„Tai mūsų ginklo brolybės pavyzdys“, – pabrėžė jis, pridurdamas, kad Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad pagalbos lygis juos tenkina.
Komentuodamas lėktuvų MiG-29 perdavimo galimybę, reikalų patikėtinis pažymėjo, kad Lenkija palaipsniui juos išima iš savo arsenalo, pakeisdama naikintuvais F-16, ir jų perdavimas Ukrainai yra visiškai įmanomas, o atitinkamos derybos vis dar tęsiasi.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis yra sakęs, kad Varšuva padėtų galimai taikos palaikymo misijai Ukrainoje remdama vadinamąjį oro tiltą, užtikrindama pagalbos Ukrainai tiekimo mazgo saugumą ir saugodama sieną su Rusija ir Baltarusija.
ES vadovė pažadėjo „didinti spaudimą“, kol Putinas bus pasirengęs taikai
Turkijoje prasidėjus pirmosioms per trejus metus Maskvos ir Kyjivo deryboms, ES vadovė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad Europa „didins spaudimą“, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pasirengęs taikai.
„Mes didinsime spaudimą“, – Tiranoje vykusiame Europos vadovų susitikime žurnalistams pasakė U. von der Leyen, paaiškindama, kad šiuo metu rengiamas naujas sankcijų paketas. „Mes norime taikos ir turime didinti spaudimą, kol prezidentas Putinas bus jai pasirengęs“, – teigė ji.
Trečiadienį Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo suvaržomas šios „šešėlinis“ naftos laivynas, ir pagrasino tolesnėmis bausmėmis, jei Maskva nesutiks susitarti dėl paliaubų Ukrainoje.
Kremlius: Putino susitikimas su Trumpu dėl Ukrainos – „neabejotinai reikalingas“
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Ukrainos klausimui aptarti yra „neabejotinai reikalingas“, JAV prezidentui pasakius, kad niekas nebus išspręsta, kol abu lyderiai patys susės prie vieno stalo.
„Prezidentų Putino ir Trumpo kontaktai yra labai svarbūs Ukrainos klausimo išsprendimo kontekste“, – žurnalistams pasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad „susitikimas yra neabejotinai reikalingas“.
Penktadienį D. Trumpas vizito Abu Dabyje metu pareiškė, kad norėtų susitikti su V. Putinu, „kai tik galėsime tai surengti“.
D. Trumpas ne kartą sakė, kad yra pasirengęs vykti į Turkiją ir dalyvauti pirmosiose tiesioginėse Rusijos ir Ukrainos taikos derybose per daugiau nei trejus metus, ir tvirtino, kad „niekas neįvyks“, kol jis pats akis į akį susitiks su Rusijos prezidentu.
Prasideda Rusijos ir Ukrainos derybos: delegacijos susitiko Stambule
Stambule prasidėjo Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimas, rašo „Sky news“.
Susitikimas šiek tiek vėluoja, anksčiau buvo pranešta, kad jis turėjo prasidėti 12:30.
Derybose Stambule – pauzė: Rusija pateikė netikėtą reikalavimą
Atrodo, kad Stambule derybos buvo pristabdytos, rašo „The Guardian“. Ukrainos diplomatijos šaltinis pranešė „Reuters“, kad Rusijos delegacija pareikalavo, kad derybos vyktų tiesiogiai, be JAV ir Turkijos delegacijų dalyvavimo.
„Dar vienas ženklas, kad Rusijos pusė kėsinasi į taikos pastangas. Mes atvykome rimtai pasikalbėti, o rusai kelia reikalavimus, sąlygas. Tai verčia mus abejoti, ar Putinas juos atsiuntė spręsti klausimus, ar tik vilkinti procesą“, – sako šaltinis.
„Yra tik viena priežastis, kodėl rusai bijo, kad JAV dalyvautų susitikime – jie atvyko vilkinti procesą, o ne spręsti klausimus, ir nori tai paslėpti nuo JAV“, – priduria jis.
„Reuters“: aiškėja, kokių kelių pagrindinių dalykų derybose su rusais sieks ukrainiečiai
Ukraina penktadienį Stambule vyksiančiose derybose su Rusijos delegacija prioritetą teiks ugnies nutraukimui, „Reuters“ sako šaltinis iš Ukrainos.
Ukrainos diplomatijos šaltinis, pridurdamas, kad taip pat reikia „pasitikėjimą stiprinančių priemonių“.
Šaltinis taip pat sako, kad Ukrainos derybininkai kels galimybę surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą akis į akį.
„Suprantame, kad bet kokia diplomatija, norint pasiekti rezultatų, turi būti ugnies nutraukimas. Tikras, ilgalaikis ir gerai kontroliuojamas“, – sako šaltinis.
„Taip pat reikia humanitarinių pasitikėjimą stiprinančių priemonių, pavyzdžiui, Ukrainos vaikų, sulaikytų civilių grąžinimo, karo belaisvių mainų“, – priduria jis.
NATO vadovas: Putinas padarė klaidą pasiųsdamas žemo lygio komandą į derybas su Ukraina
NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė „didelę klaidą“ pasiųsdamas žemesnio rango Rusijos delegaciją į penktadienį rengiamas pirmąsias tiesiogines taikos derybas su Ukraina per trejus metus.
„Jis puikiai žino, kad kamuolys yra jo aikštės pusėje, kad jis turi problemų, kad jis padarė didelę klaidą pasiųsdamas šią žemo lygio delegaciją“, – Europos lyderių susitikime Tiranoje žurnalistams sakė M. Rutte.
„Jis turi rimtai norėti taikos. Tad manau, kad visas spaudimas dabar tenka V. Putinui“, – pridūrė jis.
Tiesiogines derybas Turkijoje pasiūlė pats V. Putinas, tačiau galiausiai Rusija atsiuntė žemesnio lygio delegaciją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino V. Putiną atvykti ir derėtis tiesiogiai, kad įrodytų, jog jis rimtai siekia taikos. V. Zelenskis atvyko į Turkiją, tačiau pareiškė, kad derybose nedalyvaus, nes V. Putinas atmetė jo raginimus surengti tiesioginius pokalbius.
Volodymyro Zelenskio komanda: Ukrainos prioritetas derybose su Rusija – besąlygiškos paliaubos
Turkijoje penktadienį vyksiančiose derybose su Rusijos pareigūnais Ukraina siekia užtikrinti besąlygiškas paliaubas, sakė prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas.
„Ukraina yra pasirengusi taikai ir ilgalaikiam besąlygiškam ugnies nutraukimui“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Andrijus Jermakas.
Jis pridūrė: „Ukrainos delegacija šiandien yra Stambule, kad siektų besąlygiško ugnies nutraukimo – tai yra mūsų prioritetas.“
Iš Trumpo – žodžiai apie susitikimą su Putinu: „Kai tik galėsime“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per Abu Dabyje vykusį verslo susitikimą pareiškė, kad norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, „kai tik galėsime tai suorganizuoti“.
„Kai tik galėsime tai suorganizuoti, aš iš tikrųjų paliksiu šią vietą ir išvyksiu“, – atsakė D. Trumpas, kai jo buvo paklausta apie susitikimą su Rusijos vadovu.
Iš Kauno į Ukrainą siunčiamas dar vienas humanitarinės paramos paketas
Iš Kauno į Ukrainą siunčiamas dar vienas humanitarinės paramos paketas – kitą savaitę Charkivą turėtų pasiekti 5 „Vanhool A330“ autobusai.
„Žemagrindės transporto priemonės papildys Charkivo „Saltivske tramvajų depo“ parką, padės užtikrinti ukrainiečių mobilumą ir saugumą mieste, kur per apšaudymus sugadinta daugiau kaip 50 proc. viešojo transporto infrastruktūros“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime.
Pasak miesto mero Visvaldo Matijošaičio, Charkivo meras į Kauno savivaldybę su prašymu padėti kreipėsi kovo viduryje.
„Sulaukę Charkivo mero pagalbos prašymo, nedelsiant ėmėmės veiksmų, kad Kauno parama realiai palengvintų ukrainiečių gyvenimą ekstremaliomis sąlygomis. Mūsų autobusai jiems tampa būtina susisiekimo priemone, saugumo, bendrystės ir vilties garantu. Parama į Ukrainą išvyksta už kelių dienų“, – teigė V. Matijošaitis.
Charkivui Kaunas perduoda penkis 2004-ais metais pagamintus „Vanhool A330“, kuriuos šaltkalviai-mechanikai, elektrikai ir kėbulininkai apžiūrėję parengė naudojimui.
Autobusai žemagrindžiai, su automatinėmis pavarų dėžėmis. Pasak „Kauno autobusų“ remonto dirbtuvių meistrų, transporto priemonės aprūpintos DAF Euro 3 varikliais, pneumatinėmis pakabomis, su šildymo sistemomis. Kiekviename iš jų gali būti vežama iki 90 keleivių.
Skaičiuojama, kad bendra vidutinė visų autobusų rinkos vertė siekia apie 57 tūkst. eurų. Humanitarinės paramos perdavimo sutartis jau pasirašyta su „Saltivske tramvajų depu“, autobusai artimiausiomis dienomis bus perduoti charkiviečiams ties Lenkijos–Ukrainos siena.
Delegacijos atvyko į derybų vietą Stambule
Turkijos, Ukrainos ir JAV delegacijos jau atvyko į Dolmabahce rūmus Stambule, praneša NEXTA. Čia vyks trišalės derybos.
„Politico“: po derybų fiasko Europa ruošiasi smogti Putinui griežtomis priemonėmis
Ukrainos sąjungininkai Europoje ruošiasi įvesti papildomas sankcijas Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo „Politico“.
V. Putinas nepasirodė šią savaitę vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Ukrainos prezidentas Volodymyas Zelenskis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas penktadienį susitinka Albanijos sostinėje, kad aptartų, kaip sustabdyti karą Ukrainoje.
Keturi Europos pareigūnai leidiniui pranešė, kad Tiranoje vyksiančiame Europos lyderių susitikime bus daugiausia kalbama apie drastišką sankcijų Maskvai sugriežtinimą.
Du Europos pareigūnai sako, kad svarstomos baudžiamosios priemonės Rusijos importui.
ES įvedė sankcijas Maskvai nuo tada, kai Rusija 2022 m. užpuolė Ukrainą. Trečiadienį ES susitarė dėl 17-ojo sankcijų paketo Rusijai, kuris apima beveik 200 laivų, vadinamųjų šešėliniu laivynu, naudojamų apeiti esamas sankcijas naftos ir dujų eksportui.
Tiesioginės derybos tarp Kyjivo ir Maskvos, pirmosios nuo 2022 m., prasidėjo neaiškumais dėl to, kas jose dalyvaus ir ar apskritai kas nors susitiks. V. Zelenskis atvyko į Turkiją pasirengęs deryboms, tačiau V. Putinas atsisakė dalyvauti ir vietoj to atsiuntė žemesnio rango delegaciją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad būtų pasirengęs prisijungti prie aukšto lygio derybų Turkijoje, tačiau, kai buvo patvirtinta, kas V. Putinas nedalyvaus, atmetė bet kokias viltis dėl proveržio.
Prieš ketvirtadienio derybas aukštas Jungtinės Karalystės pareigūnas įspėjo, kad jei jos bus nesėkmingos, pokalbiai greičiausiai „sukosis apie sankcijas ir tai, kaip galime suvienyti šalis, kad būtų pradėtos taikyti griežtesnės sankcijos, apie kurias buvo kalbėta šeštadienį Kyjive“. Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai šeštadienį pagrasino sankcijų paketu, jei Rusija atsisakys „visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot sako, kad europiečiai ir amerikiečiai turi „žengti toliau“ ir „smaugti“ Rusijos ekonomiką, kad priverstų V. Putiną baigti karą Ukrainoje.
Rubio nusileido Stambule prieš Rusijos ir Ukrainos derybas
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį nusileido Stambule prieš pirmąsias tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas per daugiau nei trejus metus, pranešė AFP korespondentas.
Nors nesitikima, kad M. Rubio dalyvaus derybose, kurios turėtų prasidėti 9.30 val. Grinvičo laiku, jis sakė, kad rytą jis ir kiti JAV pareigūnai susitiks su ukrainiečiais ir rusais.
Neramumai Kryme: nugriaudėjo serija sprogimų, dega amunicijos sandėlis, pranešama apie žuvusius
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Kryme nugriaudėjo serija garsių sprogimų, rašo UNIAN. Vietos gyventojai praneša apie atakas prieš svarbius Rusijos karinius objektus.
Rubio: taika Ukrainoje priklauso nuo tiesioginio Trumpo ir Putino susitikimo
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti pasiektas tik per tiesiogines JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybas.
Kalbėdamas prieš penktadienį Turkijoje planuojamą Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimą, M. Rubio sakė televizijai „Fox News“, kad vienintelis būdas pasiekti proveržį yra tas, kad D. Trumpas ir V. Putinas susėstų prie stalo „vienas priešais kitą“.
„Kol kas nežinau, kokia tai būtų data ar vieta, bet šiuo metu tai tikrai vienintelė galimybė“, – sakė jis.
D. Trumpas anksčiau buvo išsakęs panašių pastabų, užsimindamas, kad galėtų skubiai vykti į Turkiją, jei to prireiktų deryboms. „Jei kas nors nutiktų, aš nuvykčiau penktadienį, jei to reikalautų situacija“, – sakė jis.
Tikimasi, kad Rusija penktadienį pradės derybas su Ukrainos delegacija dėl galimos invazijos pabaigos.
Maskvos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad jo delegacija Ukrainos atstovų laukia 10 val. ryto Stambulo laiku (7 val. Grinvičo laiku).
Rusija rengia našlaičius iš okupuoto Donecko regiono karui su Ukraina
Rusų pajėgos laikinai okupuotuose Donecko ir Amvrosijivkos miestuose moko tėvų netekusius vaikus karinių įgūdžių, iš esmės rengdamos juos dalyvauti kare prieš Ukrainą.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) Kovos su dezinformacija centras (KDC).
„Rusijos okupuotuose Donecke ir Amvrosijivkoje instruktoriai iš centro „Voin“ („Karys“) našlaičiams dėsto karinius dalykus. Beglobiai vaikai mokomi taktinės medicinos, valdyti dronus, taip pat karybos pagrindų, o pamokas veda karo prieš Ukrainą veteranai. Šie vienai iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių priklausantys vaikai iš esmės rengiami mūšiui, o tai peržengia bet kokius etikos rėmus“, – rašoma pranešime.
Vaikų militarizavimas konflikto zonoje nėra vien moraliai nepriimtinas – jis gali būti laikomas ir tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant JT Vaiko teisių konvenciją bei Ženevos konvencijas, draudžiančias ginkluotam konfliktui verbuoti vaikus, pažeidimu.
KDC teigimu, Rusija sąmoningai naudojasi okupuotų teritorijų našlaičių sistemomis kaip priemone skiepyti savo ideologiją, vykdyti militarizaciją ir rengti jaunąją kartą tarnybai valstybės okupantės kariuomenėje.
Ukraina yra prašiusi ESBO ištirti, ar laikinai okupuotose teritorijose nėra militarizuojami vaikai.
Rusijos karo aukų skaičius per pastarąją parą Ukrainoje padidėjo 1 100
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. gegužės 16 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko apie 971 690 karių, iš jų vien per pastarąją parą žuvo arba buvo sužeista 1 100.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 10 825 (+13) Rusijos tankus, 22 546 (+32) šarvuotas kovos mašinas, 27 908 (+36) artilerijos sistemas, 1 385 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginius, 1 167 (+1) priešlėktuvinės kovos sistemas ir 3 197 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 372 karo lėktuvų, 335 sraigtasparnių, 36 123 (+123) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 48 713 (+166) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 3 892 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat tikslinami.
Zelenskis patvirtino: štai kas vyks į susitikimą su rusais
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos delegacijos, kuri vyks į derybas su Rusija, sudėtį, rašo „Ukrainska Pravda“.
Dekretas paskelbtas Prezidento kanceliarijos tinklalapyje.
Ukrainoje – naikintuvo F-16 avarija: pilotas katapultavosi
Ukrainos karinės oro pajėgos skelbia apie naikintuvo F-16 avariją.
„2025 m. gegužės 16 d. apie 03:30 buvo prarastas ryšys su lėktuvu F-16. Ukrainos naikintuvas vykdė užduotį atremti priešo oro puolimą.
Preliminariais duomenimis, pilotas sunaikino tris oro taikinius ir ketvirtąjį naikino naudodamas aviacinį šautuvą. Tačiau lėktuve įvyko avarinė situacija. Pilotas nukreipė lėktuvą toliau nuo gyvenamosios vietovės ir sėkmingai katapultavosi“, – skelbiama pranešime.
Pilotas buvo greitai rastas ir išgelbėtas.
„Piloto sveikatos būklė yra patenkinama, jis yra saugioje vietoje, jo gyvybei ir sveikatai pavojus negresia. Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, buvo paskirta komisija, kuri jau pradėjo darbą“, – teigiama pranešime.
JK premjeras griežtas: „Putinas turi už tai sumokėti“
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi sumokėti už taikos vengimą“.
Taip jis kalbėjo prieš penktadienį Albanijoje vyksiantį Europos politinės bendrijos susitikimą.
Iš Zelenskio – kirtis Trumpui: „Jie spaudė Ukrainą labiau nei spaudė Rusiją“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina patiria daug didesnį diplomatinį spaudimą nei Rusija, kad būtų nutrauktas jo šalyje Maskvos sukeltas karas.
„Prezidentas Trumpas manė, kad padės (spaudimas) abiem pusėms (...) Manau, kad jie (spaudė Ukrainą) labiau nei (spaudė) Rusiją“, – sakė V. Zelenskis, kurį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
„Žingsnelis po žingsnelio mes tai patvirtinome įvairiose diplomatinėse platformose, susitarėme dėl daugybės kompromisų (...) visi kalba apie visiškas paliaubas kaip apie svarbų žingsnį, Ukrainai tai buvo kompromisas, mes turime daug išankstinių sąlygų agresoriams“, – pridūrė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Turkijoje.
D. Trumpui sausį grįžus į JAV prezidento postą, Baltieji rūmai vis kritiškiau vertino Ukrainą. Vis dėlto per tą laiką nepavykus pasiekti didesnio proveržio dėl paliaubų, D. Trumpas pastarosiomis savaitėmis vis labiau kritikavo Maskvą.
„Ukraina kovoja už save, mes nesame pasirengę prarasti savo gyvybių ir savo žemės. Tai nereiškia, kad esame agresoriai“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams Turkijoje.
V. Zelenskis pažymėjo, kad JAV ir Europos sankcijos turėtų būti „minimalus reikalavimas“ bandant spausti Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą.
„Tai negali būti vienašališka, tai negali eiti tik iš vienos pusės (...) spaudimas neturėtų būti daromas tik vienai pusei, ir mes norime, kad šis spaudimas būtų daromas Rusijai“, – sakė V. Zelenskis.
Buvo tikimasi, kad tiesioginės Ukrainos ir Rusijos taikos derybos įvyks ketvirtadienį Stambule, tačiau dabar numatyta, kad jos prasidės penktadienį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O kacapams vertėtų prisiminti, kad 2013 Eurovizijoje rusija dainavo apie taiką, karo kirvių palaidojimą ir draugišką sugyvenimą kartu, tad jums vertėtų pamąstyti ar verta kariauti vardant prišiktų pucino lagaminų.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Ukrainos karių reakcija po taikos derybų: „Visa tai farsas“
Gegužės 16 d. baigėsi tiesioginės taikos derybos tarp Kyjivo ir Maskvos, Rusija vėl atmetė besąlygiškas 30 dienų paliaubas. Savo ruožtu Rusija pareikalavo, kad Ukrainos kariai paliktų keturis šalies regionus, kuriuos Maskva iš dalies kontroliuoja, rašoma „Kyiv Independent“.
Toks reikalavimas Ukrainai yra nepriimtinas.
Ukrainos kariai sako, kad jie nesitikėjo nieko kito, nes Rusija kai kuriose fronto dalyse toliau lėtai žengia į priekį ir yra pasirengusi užimti daugiau teritorijos, prieš susitaikydama su tuo, ką jau kontroliuoja.
„Asmeniškai manau, kad visa tai yra farsas“, – „Kyiv Independent“ sakė vienas iš jų, šiuo metu kovojantis Ukrainos rytuose.
„Net jei vyks derybos, net jei susitars dėl kažko ir net jei tikrai bus 30 dienų „taikos“, tai vis tiek bus tik dūmų priedanga“, – pridūrė jis.
Ir tęsė: „Priešui derybos nereikalingos, nes jis sugeba žengti į priekį. Net ir turėdamas tokias aukas priešas sugeba kaupti rezervus, tiek žmogiškuosius, tiek ginkluotės, ir plėsti karinę gamybą, o tai taip pat nėra požymiai, kad kas nors ketina sustoti.“