Trumpas: „atėjo laikas priimti sprendimus“ dėl padėties Ukrainoje
Trumpas pareiškė, kad „atėjo laikas priimti sprendimus“ dėl padėties Ukrainoje, praneša „Telegram“ kanalas „Unian“.
Numušti keli į Maskvą skridę Ukrainos bepiločiai orlaiviai, pranešė miesto meras
Keli Ukrainos bepiločiai orlaiviai, skridę Maskvos link, buvo numušti trečiadienį, tuo metu, kai pasaulio šalių lyderiai renkasi į Rusijos Pergalės dienos paradą, vyksiantį gegužės 9 dieną, pranešė miesto meras.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas atskirose žinutėse „Telegrame“ paskelbė, kad Rusijos oro gynyba numušė devynis Ukrainos dronus. „Gelbėjimo tarnybos dirba įvykio vietoje“, – sakė jis.
Latvija uždaro oro erdvę tiems, kurie Pergalės dienai vyks į Maskvą
Latvija neleis kirsti oro erdvės lyderiams, ketinantiems skristi į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje, nes ten vykstančios iškilmės prieštarauja pagrindinėms Europos Sąjungos (ES) vertybėms, pranešė latvių užsienio reikalų ministerija.
Latvių užsienio reikalų ministerija trečiadienį patvirtino, kad Latvija neišduos leidimų tokiems skrydžiams. Konkretus sąrašas šalių, iš kurių atsisakoma leisti vykdyti skrydžius, ministerijos pareiškime nepateikiamas, tačiau pareiškimo tekste minima Slovakija.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime pabrėžiama, kad Latvija kartu su savo sąjungininkais ir kitais tarptautiniais partneriais Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją, o gegužės 9-ąją švenčia Europos dieną, skirtą taikai ir vienybei Europoje.
Rusijos ambasadorius JT užsipuolė vyriausiąjį pasiuntinį Bosnijai
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia antradienį kritikavo vyriausiąjį tarptautinį įgaliotinį Bosnijai, esą šis netinkamai sprendžia didėjančios įtampos Balkanų valstybėje problemą.
Christianas Schmidtas, kuriam nuo 2021-ųjų pavesta prižiūrėti Deitono taikos susitarimą, užbaigusį Bosnijos etninį karą, „galutinai save diskreditavo bandymais įgyti valdžią Bosnijoje ir Hercegovinoje ir tuo, kad daro viską, kad destabilizuotų padėtį šalyje“, sakė V. Nebenzia prieš C. Schmidto kalbą JT Saugumo Taryboje.
„Ponas Schmidtas neturi teisės kalbėti tarptautinės bendruomenės vardu ir teikti Saugumo Tarybai jokių dokumentų“, – pridūrė jis ir trumpam paliko salę, kol kalbėjo C. Schmidtas, nes atsisakė „leisti laiką klausantis jo šališkų minčių“.
Po kalbos V. Nebenzia grįžo į susitikimą, bet ir toliau plūdo C. Schmidtą, kaltindamas jį siekiu „uždusinti viską, kas serbiška“ Bosnijoje.
Vance‘as: JAV mano, kad Rusija už karo nutraukimą prašo pernelyg daug
JAV vyriausybė šiuo metu mano, kad Rusija kelia pernelyg daug sąlygų karui Ukrainoje užbaigti, trečiadienį kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos Vašingtone organizuotame renginyje pasakė viceprezidentas J. D. Vance‘as.
„Rusai kelia tam tikrus reikalavimus, prašo tam tikrų nuolaidų, kad užbaigtų konfliktą. Mes manome, jie prašo pernelyg daug“, – tvirtino J. D. Vance‘as.
Tuo pat metu jis pabrėžė, kad svarbu suprasti ir Kremliaus požiūrį.
„Nebūtina sutikti su tuo, kaip Rusija pateisina šį karą, ir tikrai mudu su prezidentu esame kritikavę plataus masto invaziją, tačiau turite pasistengti suprasti ir kitos šalies poziciją“, – aiškino jis.
Ukrainos patarėja lyčių lygybės klausimais atskleidė, kokią klaidą šalis padarė dar 2014 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patarėja lyčių lygybės klausimais Oksana Grigorjeva mano, kad 2014 m. buvo padaryta klaida, kai prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, valdžia nekėlė moterų įtraukimo į karinę tarnybą armijoje klausimo, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
„Jei tada būtume pradėję stumti šį klausimą, galbūt šiandien jis nebūtų toks skausmingas“, – pažymėjo ji.
Pasak O. Grigorjevos, būtų galima pasinaudoti Norvegijos pavyzdžiu, kai moterys ir jaunos merginos savanoriškai eina mokytis karinės tarnybos ir vėliau gali įsitraukti į kariuomenę ir suderinti su ja savo gyvenimą.
Serbijos lyderis Vučičius vizitu į Maskvą rizikuoja užsitraukti Briuselio pyktį
Serbijos prezidentas penktadienį dalyvaus Maskvoje vyksiančiose iškilmėse, skirtose pergalės prieš nacistinę Vokietiją 80-osioms metinėms paminėti, rizikuodamas užsitraukti Briuselio pyktį, tuo pačiu metu bandydamas suderinti ryšius su Rusija ir siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Apie Aleksandaro Vučičiaus kelionę Belgrade dar oficialiai nepaskelbta, tačiau Kremlius įtraukė jį į patvirtintų dalyvių sąrašą ir paskelbė apie jo susitikimą su Vladimiru Putinu po penktadienio parado.
ES ne kartą įspėjo, kad į tokius valstybių narių ar šalių kandidačių, kokia Serbija yra nuo 2012-ųjų, veiksmus žiūrės nepalankiai.
„Santykiai su Rusija negali būti įprasti“, – praėjusią savaitę sakė Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Markusas Lammertas, turėdamas omenyje Maskvos karą prieš Ukrainą.
Jinpingas atskrido į Maskvą
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyko į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios Pergalės dienos parade Raudonojoje aikštėje ir susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūros.
„Kinijos lyderis atvyko į Vnukovo-2 oro uostą Maskvos srityje apie 18 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi korespondentu.
Ukrainoje žuvo du savanoriai, tarp jų – britas
Du savanoriai, tarp jų – britų humanitarinės pagalbos darbuotojas ir minų išminavimo ekspertas Chrisas Garrettas, žuvo per sprogimą netoli Charkivo srities, gegužės 7 d. patvirtino labdaros organizacija „Prevail Humanitarian Aid“, rašoma „Kyiv Independent“.
Ukrainos saugumo tarnybos dronai smogė Rusijos karinėms gamykloms: po sprogimų kilo gaisras
Pranešama, jog Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) tolimojo nuotolio dronai smogė dviems karinės pramonės gamykloms Rusijoje – „Bazalt“ ir „Splav“. Apie tai praneša „Ukrinform“, kurį informavo SBU šaltinis.
„Bazalt“ – pagrindinė Rusijos gynybos įmonė, gaminanti ginklus ir šaudmenis visoms Rusijos kariuomenės rūšims.
Ten vietiniai gyventojai suskaičiavo mažiausiai 7 sprogimus, po kurių kilo gaisras.
Taip pat buvo smogta gamyklai „Splav“ – vienintelei Rusijos įmonei, kuri projektuoja ir kuria raketines sistemas bei šovinius.
Vance'as ragina Rusiją ir Ukrainą surengti tiesiogines derybas dėl karo užbaigimo
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį paragino Rusiją ir Ukrainą surengti tiesiogines derybas dėl ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
„Manome, kad mums tikriausiai neįmanoma visiškai tarpininkauti be bent kokių nors tiesioginių derybų tarp šių dviejų šalių. Taigi į tai ir sutelkiame dėmesį“, – J. D. Vance'as sakė Miuncheno lyderių susitikime Vašingtone.
Donecko srityje žuvo vienas žmogus, dar aštuoni buvo sužeisti
Gegužės 7 d. per Rusijos apšaudymą, Donecko srityje žuvo vienas žmogus ir dar aštuoni buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram“ platformoje pranešė Vadimas Filaškinas, Donecko srities karinės administracijos vadovas, rašoma „Ukrinform“.
Kremlius patvirtino, kad sprendimas laikinai nutraukti ugnį lieka galioti: Vakarai tuo abejoja
Rusijos sprendimas nutraukti ugnį per Pergalės dienos šventę lieka galioti, gegužės 7 d. pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis patvirtino, kad „visos instrukcijos buvo duotos“ – „nėra naujų instrukcijų“. Vadinamasis „humanitarinis“ ugnies nutraukimas truks nuo gegužės 8 d. iki gegužės 11 d. vidurnakčio, rašoma „Kyiv Independent“.
Kremlius apie laikinas paliaubas paskelbė balandžio 28 d., teigdamas, kad per tą laikotarpį bus sustabdyti visi kariniai veiksmai, ir paragino Ukrainą „sekti šiuo pavyzdžiu“.
Baltijos šalys užvėrė oro erdvę serbų ir slovakų vadovams – Vučičiui į Maskvą teko skristi dvigubai ilgesniu maršrutu
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, skubėjęs į paradą Maskvoje, dėl Baltijos šalių draudimo naudotis oro erdve, turėjo skristi dvigubai ilgesnį atstumą. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Unian“.
A. Vučičiaus lėktuvas buvo priverstas padaryti didžiulį lanką ir skristi per Azerbaidžaną, kad galėtų patekti į paradą.
Kelionė iš Serbijos į Rusiją per Lietuvą ir Latviją yra apie 2200–2500 km, o maršrutas per Azerbaidžaną yra beveik dvigubai ilgesnis.
Merzas artimiausiomis savaitėmis ketina apsilankyti Ukrainoje: „Zelenskis gali manimi pasikliauti“
Naujai išrinktas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas artimiausiomis savaitėmis planuoja apsilankyti Ukrainoje. Apie tai praneša „Tagesschau“, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“.
Leidinyje rašoma, kad vizito Paryžiuje metu kancleris pareiškė, kad šiuo metu kelionė yra koordinuojama ir jis nori įnešti „visą įmanomą ES indėlį“, kad būtų paskatintas ugnies nutraukimas, kuris leistų ateityje sudaryti taikos sutartį su Rusija.
Jis pridūrė, kad pagrindinis klausimas lieka tas, ar Rusija yra pasirengusi 30 dienų ugnies nutraukimui.
Anksčiau, į klausimą apie raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai, jis atsakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „žino, kad gali pasikliauti manimi ir Vokietija“.
Europa turi paspartinti Ukrainos kelią į narystę ES, nes tai – ilgalaikės taikos garantija
ES valstybės narės turi paspartinti Ukrainos kelią į ES narystę ir iki šių metų pabaigos atverti visus plėtros derybų su Ukraina proceso teminius klasterius, nes Ukrainos įstojimas į ES yra geriausia teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje bei Europoje garantija.
Apie tai šiandien Strasbūre kalbėdama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje per debatus dėl paramos teisingai ir ilgalaikei taikai Ukrainoje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Turime paspartinti Ukrainos kelią link narystės mūsų Sąjungoje. Tai ne tik Ukrainos siekis. Stojimas į Europos Sąjungą gali būti stipriausia saugumo garantija. Ir tai buvo mano paskutinio susitikimo su prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu Romoje pagrindinis akcentas. Kartu su Ukraina intensyviai dirbame, siekdami atidaryti pirmąjį stojimo derybų teminį klasterį, ir 2025 metais atidarytume visus klasterius. Ukraina, prisijungusi prie mūsų Sąjungos, yra didžiausia teisingos ir ilgalaikės taikos garantija“, – pabrėžė U. von der Leyen.
Merzas: karas Ukrainoje negali baigtis be JAV įsitraukimo
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje negali būti pabaigtas be Jungtinių Valstijų įsitraukimo, ir perspėjo, kad Europos šalys negali pakeisti Vašingtono.
„Mes negalime užbaigti šio karo Ukrainoje be nuolatinio Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimo, tai nėra kažkas, ką europiečiai galėtų pakeisti“, – sakė jis spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje.
Kancleris pridūrė, kad bet kokioms būsimoms paliauboms ir saugumo garantijoms Ukrainai taip pat reikės JAV įsitraukimo.
Zelenskis: Rusija du kartus smogė Kyjivui, žuvo mama ir sūnus
Atakos prie Ukrainą metu naktį rusai paleido keturias balistines raketas ir 142 dronus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“.
„Per naktį rusai paleido keturias balistines raketas ir 142 dronus, pusė iš jų – „Shahed“. Dar dešimtys dronų skraido mūsų danguje. Du kartus buvo smogta Kyjivui. Pirmiausia balistinėmis raketomis, o ryte – dronais. Šiuo metu visos tarnybos yra vietoje ir padeda žmonėms. Šiuo metu žinoma apie 7 sužeistuosius, tarp jų 4 vaikai. Deja, yra žuvusiųjų – moteris ir jos sūnus. Reiškiu užuojautą artimiesiems ir šeimos nariams“, – teigia jis.
Rusai taip pat smogė Zaporižiai, Donecko, Žytomyro, Chersono, Dnipropetrovsko sritims. Gelbėtojams dirbant Sumų srityje, rusai paleido aviacines bombas.
Jis pabrėžė, kad „tik žymus spaudimo Rusijai stiprinimas ir sankcijų sugriežtinimas gali atverti kelią diplomatijai“.
„Siekiant ilgalaikės taikos, turi būti imtasi visų priemonių, kurios atimtų agresoriui išteklius karui. Dėkoju partneriams, kurie tai supranta ir padeda. Dėkoju visiems, kurie padeda Ukrainai su oro gynyba. Rusija turi atsakyti už savo veiksmus“, – sako V. Zelenskis.
Ukrainos dronų atakos Rusijoje sutrikdė šimtus skrydžių
Dėl naktį Ukrainos surengtų dronų atakų Rusijoje atidėta arba atšaukta mažiausiai 350 skrydžių ir tai Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose paveikė apie 60 tūkst. keleivių, trečiadienį pranešė Rusijos turizmo organizacija.
Gegužės 6 dienos vakarą „oro uostai sustabdė lėktuvų atvykimą ir išvykimą dėl dronų atakos pavojaus“, pranešė kelionių organizatorių asociacija ATOR.
„Tai paveikė mažiausiai 350 skrydžių ir mažiausiai 60 tūkst. keleivių planus“, – nurodė ATOR.
Trumpo pasiuntinys apie taiką Ukrainoje: Putinas yra kliūtis progresui
Ukrainos pozicija dėl taikos derybų yra gera, sako JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“.
Anot jo, Ukraina sutiko su visapusiškomis paliaubomis ir su tiko su sąlygomis, kurios jai nėra ypatingai palankios.
Rusai paleido į Kyjivą balistinę raketą ir 28 kovinius dronus
Naktį į trečiadienį Rusija paleido į Kyjivą balistinę raketą ir 28 kovinius dronus, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Kyjivas buvo užpultas balistine raketa ir koviniais nepilotuojamais orlaiviais. Nuo dienos pradžios sostinės ir jos priemiesčių oro erdvėje buvo pastebėtas vienas balistinis taikinys ir 28 Rusijos dronai“, – sakoma pranešime.
KCMA pranešė, kad oro gynybos pajėgos pataikė į balistinį taikinį. Numušta raketa nukrito Solomianskio rajone. Buvo pažeista negyvenama infrastruktūra. Gaisras užgesintas 3 valandą. Sužeistas vienas žmogus.
Remiantis naujausia informacija, patvirtinta, kad sostinės ir priemiesčių oro erdvėje buvo numušta 11 Rusijos bepiločių, 10 išskrido iš oro erdvės, trys dingo. Dauguma priešo dronų buvo nukreipti į sostinę, pabrėžė KCMA.
Dniprovskio rajone dronas nukrito ant daugiaaukščio gyvenamojo namo, iš dalies sunaikintos 29-ojo ir 30-ojo aukštų lubos, tačiau gaisras nekilo ir niekas nebuvo sužeistas.
Sviatošynskio rajone skeveldros pataikė į devynaukštį gyvenamąjį namą. Degė butai 6-9 aukštuose. Įvykio vietoje dirbo gelbėtojai. Gaisras 100 kvadratinių metrų plote buvo užgesintas. Išgelbėti penki žmonės – vienas suaugęs ir keturi vaikai, trys vaikai dėl nudegimų paguldyti į ligoninę, du iš jų – 13-os ir 8-erių metų brolis ir sesuo.
Ševčenkos rajone nukentėjo penkių aukštų gyvenamasis namas. Užsidegė butai trečiame ir penktame aukšte. Gesinant gaisrą aptikti dviejų žmonių kūnai.
Solomianskio rajone dronas sudužo atviroje vietoje. Apie aukas informacijos nebuvo.
Patvirtinta, kad iš viso žuvo du žmonės, šeši buvo sužeisti, įskaitant keturis vaikus. Informacija apie dar dvi aukas tikslinama.
Zelenskis po naujos atakos prieš Kyjivą ragina didinti spaudimą Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino didinti spaudimą Rusijai, per naktinius smūgius Kyjive žuvus dviem žmonėms.
„Tik reikšmingai sustiprintas spaudimas Rusijai ir didesnės sankcijos gali nutiesti kelią diplomatijai“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
Drono nuolaužoms naktį nukritus ant gyvenamojo pastato sostinės Ševčenkos rajone, žuvo du žmonės, o dar aštuoni, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Antradienį vakare Ukrainos pietuose esančioje Zaporižioje per rusų drono ataką taip pat buvo sužeisti keturi žmonės, „Telegram“ parašė Ukrainos policija.
Putinas desperatiškai nori vienos Ukrainos srities – nurodė datą, iki kurios liepė ją pasiekti
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas iki gegužės 9-osios bet kokia kaina siekia gauti simbolinį laimėjimą – Dnipropetrovsko regioną, rašo „The Times“. Anot leidinio, V. Putinas šiame žygyje kasdien praranda šimtus karių.
Per daugiau nei trejus metus nuo tada, kai V. Putinas įsakė įvesti tankus į Ukrainą, Rusija nesugebėjo išsiveržti iš Donecko srities, karo epicentro, į kaimyninę Dnipropetrovsko sritį. Ši sritis apima Kryvyj Rihą, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtąjį miestą.
V. Putinas, ruošdamasis penktadienį Maskvoje vyksiančiam kariniam paradui, desperatiškai siekia simbolinio triumfo mūšio lauke, kurį galėtų parodyti savo tautai. Ukrainos kariniai pareigūnai teigia, kad jo tikslas – bet kokia kaina užtikrinti, kad iki jo išėjimo į tribūną Raudonojoje aikštėje Dnipropetrovsko regione būtų Rusijos kariuomenė.
Anot Ukrainos 72-osios brigados dronų bataliono vado pulkininko Andrijaus Nazarenko, Kremlius, siekdamas savo tikslo aukoja šimtus karių per dieną.
„Priešas smarkiai padidino spaudimą, puola visą parą, nes daro viską, kad pasiektų sieną“, – sako jis.
Anot pulkininko, Rusijos kariai naudoja motociklus ir automobilius – tai taktika, kuri suteikia jiems didesnį manevringumą, bet taip pat palieka juos pažeidžiamus.
„Jie patiria didelių nuostolių, bet į juos neatsižvelgia. Jie turi vieną tikslą – pasiekti Dnipropetrovsko regioną“, – pabrėžia A. Nazarenka.
Ukrainos kariai sako, kad tokia situacija kartojasi visame Donecke, kur Rusijos kariuomenė lėtai, bet užtikrintai žengia į priekį, palikdama už savęs miestų ir kaimų griuvėsius.
„Viskas jiems grindžiama tam tikra Pergalės dienos manija, kad jų generolai galėtų pranešti Putinui: „Mes esame tokie puikūs, mes tai padarėme, mes kažką paėmėme“, – sako Ukrainos 25-osios oro desanto brigados pavaduotojas Illia Petryna.
„Bet Dnipropetrovsko regione niekada nebuvo nė vieno Rusijos kario, ir mes darome viską, kas įmanoma, kad taip ir liktų“, – pabrėžia jis.
Bidenas nutraukė tylą dėl Trumpo: „Kas čia, po velnių, vyksta?“
Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos davė interviu žiniasklaidai. Jis apie svarbiausias aktualijas kalbėjosi su BBC.
Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas praktiškai nuolat kritikuoja J. Bideną.
Iki šios savaitės pats J. Bidenas iš esmės laikėsi tradicijos, kad buvę prezidentai nekritikuoja savo pirmtakų jų kadencijos pradžioje.
„Washington Post“: Trumpas turėjo labai neįprastą prašymą Ukrainai
Donaldo Trumpo komanda ragino nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą priimti iš JAV deportuotus asmenis, rašo „Washington Post“. Leidinys skelbia matęs dokumentus, kurie leidžia daryti tokią išvadą.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 270 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 960 770 karių, įskaitant dar 1 270 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariai taip pat neteko 10 780 tankų (+14), 22 419 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 27 502 artilerijos sistemų (+71), 1 378 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 155 oro gynybos sistemų, 372 lėktuvų, 335 sraigtasparnių, 35 266 bepiločių orlaivių (+124), 3 197 kruizinių raketų (+1), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 47 484 automobilių (+131) ir 3 873 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijoje – dronų ataka: Maskvos gyventojams sutriko ryšys, dronai smogė gamyklai
Rusijoje naktį iš antradienio į trečiadienį vėl griaudėjo sprogimai. Kaip skelbia žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai, dronai vėl atakavo Maskvą ir kitus regionus, o Saranske dronai smogė gamyklai.
Auga sužeistųjų Kyjive skaičius
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko skelbia, kad išaugo sužeistųjų Kyjive skaičius, rašo UNIAN. Du žmonės žuvo, aštuoni yra sužeisti. Į ligoninę paguldyti keturi žmonės, iš jų trys vaikai. Dar keturiems medikai pagalbą suteikė vietoje.
Trečiadienio rytą vėl griaudėja sprogimai Kyjive
Trečiadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive vėl veikia oro gynyba, praneša miesto meras Vitalijus Klyčko, rašo UNIAN.
Gyventojai raginami likti slėptuvėse, mieste ir jo apylinkėse vėl griaudėja sprogimai.
Didžiulė rusų ataka prieš Kyjivą: yra žuvusių, atakuoti daugiabučiai
Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo Kyjivą, rašo UNIAN. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad smūgio metu žuvo du žmonės, penki sužeisti, tarp jų keturi vaikai.
Smogta keliems miesto mikrorajonams. Svyatoshinskoje rajone smogta devynių aukštų daugiabučiui, užsidegė butai nuo šešto aukšto. Gaisras likviduotas, išgelbėti penki žmonės.
Solomensko mikrorajone rajone nuolaužos nukrito atviroje teritorijoje.
Dniprovsko mikrorajone dronas nukrito ant daugiaaukščio gyvenamojo namo. Dalinai sugriuvo 29 ir 30 aukštų lubos. Gaisro ir nukentėjusiųjų nėra.
Ševčenkos mikrorajone užfiksuotas nuolaužų kritimas ant penkių aukštų gyvenamojo namo, gaisras trečiame ir penktame aukštuose. Gaisro gesinimo metu rasti dvejų žmonių kūnai. Gaisras užgesintas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
buvo 2 pasaulinis karas, kurį pradėjo hitleris su stalinu
Ukraina turi jėgų „laimėti ir karą, ir taiką“: prie derybų stalo sės tik su viena sąlyga
Ukraina yra pasirengusi sėsti prie derybų stalo, bet tik su sąlyga, kad procese tiesiogiai dalyvautų Rusija. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašoma „Ukrinform“.
„Mes norime taikos, bet jos pasiekimas priklauso ne tik nuo mūsų. Jei viskas priklausytų nuo Ukrainos, šis karas jau seniai būtų pasibaigęs. Tačiau realybė yra tokia, kad Rusija nerodo nuoširdaus noro sustabdyti agresiją“, – pažymėjo jis.
Jermakas priminė, kad daugiau nei prieš 50 dienų prezidentas D. Trumpas pasiūlė visišką 30 dienų ugnies nutraukimą – Ukraina sutiko, o Rusija atsakė trijų dienų „Pergalės parado taika“.
Jis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi deryboms, bet tik po visiško ugnies nutraukimo: „Tai yra Ukrainos, JAV ir mūsų Europos draugų pozicija.“
„Mes nesiderame dėl savo nepriklausomybės. Mūsų „raudonosios linijos“ – tai Konstitucija, tarptautinė teisė ir JT Statutas. Mes niekada nepripažinsime mūsų teritorijų okupacijos“, – pabrėžė A. Jermakas.
Tuo pačiu A. Jermakas pareiškė, kad Ukrainos valdžia laikosi realistiško požiūrio: „Suprantame, kad kai kuriuos klausimus teks aptarti prie derybų stalo. Esame tam pasirengę – jei ten atvyks ir Rusija.“
Pasak jo, Ukraina parodė esanti atsakinga ir konstruktyvi partnerė, pasirašė su JAV istorinę sutartį, kuri yra ateities saugumo per ekonomiką pagrindas.
„Dirbame su visais partneriais ir norime, kad jie atvyktų į Ukrainą ir savo akimis pamatytų, kad mes laikomės, kad esame stiprūs ir motyvuoti. Ukraina tęsia kovą, nes mes neturime kitos šalies. Ir mes turime jėgų laimėti ne tik karą, bet ir taiką“, – pridūrė prezidento kanceliarijos vadovas.